O JEIGU NE ŽURNALISTIKA?..

Pristatome naująją svetainės rubriką – O JEIGU NE ŽURNALISTIKA?.. Prašysime paatvirauti kolegų – kokią profesiją būtų rinkęsi, jei nebūtų tapę žurnalistais?

Šįkart – emedicina.lt redaktorės, žurnalo FARMACIJA IR LAIKAS aktualijų redaktorės Virginijos Grigaliūnienės „išpažintis“.

 

Nuo vaikystės apylygiai traukė trys profesinės sritys: odontologija, žurnalistika ir teisė. Kai mano pradinės mokyklos bendraamžės žaidė su lėlėmis, aš, iš tėvų namui statyti nupirktų plytų susidėliodavau spinteles, prisikraudavau į jas buteliukų, cemento miltelių, apsirūpindavau metaliniais įrankiais (atsuktuvais, yla, mentelėmis ir pan.) ir… „pacientams tvarkydavau dantis“ (nuskeltas plytos kraštas greitai būdavo „užplombuojamas“). Turėjau ir pacientų registracijos žurnalą, o „su skaudamais“ priimdavau be eilės 🙂

Gera buvo žinoti, kad odontologijos mokslus rinktis planavo ir mano mokyklos laikų suolo draugė Rasa Martusevičiūtė (dabar – aukščiausios kvalifikacijos gydytoja odontologė Rasa Šaferienė), gyvenanti ir dirbanti Rokiškyje.

(Nuotraukoje kairėje – gyd. odontologė Rasa Šaferienė)

Šalia odontologijos didelę trauką jaučiau ir žurnalistikai. Būdama antrokė, pradėjau rašyti laiškus radijo laidai „Pasakų senelis“ – prisimenu, kaip kiekvieną vakarą laukdavau 20.50 valandos, kai tasai Senelis vaikams sekdavo pasakas, skaitydavo mažųjų klausytojų atsiųstus laiškus. Didžiuodavausi, kai paminėdavo ir mane, paskaitydavo mano laišką, pagirdavo už įdomias mintis.

Po to –  „platesni vandenys“: „Genys“, „Moksleivis“, „Lietuvos pionierius“ (pasigirsiu – viename šio laikraščio paskelbtame rašinių konkurse tapau nugalėtoja – gavau jaunosios korespondentės pažymėjimą ir dovanų – M. Ostrovskio knygą „Kaip grūdinosi plienas“ bei pripučiamą čiužinį, kuriuos išsaugojusi iki šiol). Prienų rajono laikraščiui „Naujas gyvenimas“ (dabar – „Gyvenimas“) rašydavau nuolat, o gauto honoraro užtekdavo ne tik bandelėms! Dar vėliau – „Komjaunimo tiesa“, „Jaunimo gretos“, „Švyturys“…

Trečiasis mano potraukis – teisė. Už sutaupytą honorarą gal nuo 6 klasės pradėjau prenumeruoti tais laikais leistą žurnalą „Socialistinė teisė“ ir su didžiausiu malonumu vienu prisėdimu perskaitydavau nuo pirmos iki paskutinės eilutės. Pamenu, kai paštininkas atnešdavo šį leidinuką, mamytė ir nuo lauko darbų atleisdavo (gyvenome kaime), nes žinojo, kas man dabar svarbiausia…

Pasirinkau žurnalistiką, ir tuo džiaugiuosi. Darbas nelengvas, be galo atsakingas, bet kartu ir savotiška atgaiva sielai. Sunkiai nusakomas pasitenkinimo jausmas, kai išpeši svarbios informacijos, išsiaiškini netikėtą faktą, baigi rašyti net ir sau patinkantį tekstą…

Beje, po studijų Vilniaus universitete teko keliolika metų padirbėti kriminaliniame laikraštyje, taigi, galima sakyti, mano kūrybinė veikla buvo gan glaudžiai susijusi su teise. Bėda tik ta, kad su teisiniais dalykais mūsų valstybėje situacija yra apgailėtina: taip ir lieka neaišku, kodėl menką nusikaltimą padaręs asmuo siunčiamas į pataisos namus, o turtingi valdininkai ar politikai vagia milijonus ir dažniausiai būna išteisinami…

Odontologija liko nuošaly… Bet ne! Iki šiol bendrauju su savo suolo drauge Rasa, tik jai patikiu savo ir savo šeimos narių burnų priežiūrą, o kartu ir daug sužinau apie savo neįgyvendintos svajonės – odontologijos – paslaptis…

 

 

Panašūs straipsniai