M. Šalčiaus vardo premija – fotožurnalistui L. Skirpstui

Gegužės 28 dieną Prienų miestui švenčiant 520 metų jubiliejų įteikiama keturioliktoji Mato Šalčiaus vardo premija. Šiemet už fotografijų parodas ir leidinius ji paskirta keliautojui, fotožurnalistui, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariui Leonardui Skirpstui.

Gausybė Leonardo Skirpsto meninės ir dokumentinės fotografijos parodų yra apkeliavę visą Lietuvą. 2021-aisiais Leonardas Skirpstas išleido tris savo užfiksuotų nepakartojamų vaizdų albumus. Tai „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ bei Ukrainai skirti du leidiniai „Maidanas – 2014-ųjų vasaris“ ir „Vienybės kelias'19: žurnalistų žygis po Vakarų Ukrainą“. Neabejotina, kad visi šie solidūs, išskirtinės meninės vertės leidiniai praturtins mūsų kultūros paveldą savo vaizdiniais ir istorine atmintimi.

Leonardo Skirpsto parodoje „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ atsiskleidžia Lietuvos bei pasaulio gamtos ir kultūros paveldo išskirtinė kultūrinė vertė. 15 metų, tūkstančiai kadrų ir dešimtys tūkstančių kilometrų su fotoaparatu rankose ir aistra kelionėms virto solidžia paroda. Penkiasdešimties fotografijų parodoje ir Latvija, Austrija, Baltarusija, Čekija, Egiptas, Estija, Vokietija, Graikija, Izraelis, Italija, Vatikanas, Jordanija, Norvegija, Naujoji Zelandija, ir daugelis kitų valstybių. L. Skirpstas savitu braižu atskleidžia Romoje stūksantį Koliziejų, Zalcburgą, Belovežo girios didingumą, Bahajų sodų rojų, Jordanijos stebuklą Petrą, Tongaryro nacionalinį parką ir kitas UNESCO vertybės. Parodoje atsiskleidžia ir išskirtinė autoriaus atida Lietuvoje saugomiems ir visame pasaulyje vertinamiems pasaulio paveldo objektams: Vilniaus senamiesčiui, Kuršių nerijos gamtos unikalumui ir autentiškai architektūrai, Kernavei jungiančiai praeitį ir dabartį, Struvės geodeziniui lankui. „Kernavės piliakalnius fotografavau šimtus kartų, jie mane traukia, dažnai ten važiuoju ir visas vietas žinau atmintinai. Nepaisant to, kiekvienais metais viskas atrodo vis kitaip. Pamenu, tąkart buvo sekmadienio rytas ir apėmė jausmas, kad turiu važiuoti į Kernavę. Keliaujant buvo matyti rūkai, palengva brėkštanti saulė ir maniau, kad būsiu pavėlavęs į įspūdingą kadrą, tačiau viskas susiklostė kitaip“, – vienos fotografijos istoriją prisimena L. Skirpstas.

Tautos, siekiančios iškovoti arba apginti savo valstybingumą, nepriklausomybę, papročius, kalbą, prigimtinę teisę pačioms spręsti savo likimą, turi daug bendro. Ir, neabejotinai, - vienos kitoms jaučiamą simpatiją ir solidarumą. Lietuviai, latviai, estai, moldavai, gruzinai, dabar - ukrainiečiai. Norą uždusinti lokiškame glėbyje juto (ir tebejaučia) jos visos. „Fotografavau Vilniuje mums lemtingomis sausio dienomis, todėl nuo pirmųjų barikadų Maidane jutau nenumaldomą trauką atsidurti ten, - sako Leonardas. - Ne, tikrai ne iš smalsumo. Iš europietiško solidarumo ir profesinės pareigos". Žmonių, su kuriais Leonardui Maidano įvykių metu teko bendrauti Kijevo gatvėse, reakcija jį maloniai stebino. Supratę, kad vyras su fotoaparatu rankose - iš Lietuvos, nepažįstami žmonės džiugiai šypsodavosi, ilgai spausdavo ranką, kai kurie - dėkodavo, kad lietuvis yra čia, tarp jų. Panašiai, kaip mes, prieš tris dešimtmečius Vilniuje sutikę užsienio žurnalistą. „Taip, neslėpsiu, buvo baisu... Kai žinai, kad kalnai gėlių Maidano aikštėje guli ant nušautų žmonių kraujo, jausmas toks, kad eini mirties alėja", - apie parodą leidinį „Maidanas – 2014-ųjų vasaris“ sako Leonardas Skirpstas.

Leonardo Skirpsto fotografijų leidinys ir paroda „Vienybės kelias'19: žurnalistų žygis po Vakarų Ukrainą“ apie Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečiui skirtą žurnalistų žygį po Vakarų Ukrainą. Žygio per LDK valdas moto - „Tegul visi bus viena“. Taip yra pasakęs XVII a. Vilniuje gyvenęs Lietuvos arkivyskupas, pirmasis unitų Šventasis Juozapatas Kuncevičius. Ekspedicijos „Vienybės kelias‘19" pavadinimas ir leidinio siekis atspindėti bendrą dviejų šalių istoriją ir šiandienos aktualijas - Lietuva palaiko Ukrainos integraciją į Europą, jos kelią į demokratiją ir nepriklausomybę. Žygio maršrutas, atsikleidęs parodoje ir leidinyje nusidriekė per garsiausias Ukrainos pilis: Lucką, Olyką, Klevanę, Ostrogą, Mežyričą, Starokonstantynivą, Medžybižą, Sutkovicus, Podolės Kamianecą, Žvanecą, Chotiną, Zbaražą, Vyšnivecą, Kremenecį, Dubną, Pidhircus, Oleską, Zoločevą ir baigėsi Lvove. „Įsitikinom: LDK dvasia čia - gyva. Viduramžių mūruose, pavadinimuose, kalbose. Kolegos, kultūros darbuotojai, paprasti ukrainiečiai didžiuojasi, kad kadaise priklausė tokiai didžiai ir galingai Europos valstybei" - sakė ekspedicijos fotografas Leonardas Skirpstas. Ši ekspedicija premijos laureatui leido pajusti kaip Vakarų Ukrainos žmonės gyvena ir pergyvena dėl šalies Rytuose vykstančio neskelbto karo. Tai primena, kad pavojus visada greta, todėl svarbu eiti Vienybės keliu - keliu, kuris veda į sandraugą ir laisvę.

Leonardas Skirpstas - profesionalus fotožurnalistas, 1980 metais baigęs studijas Vilniaus universitete. Pirmąją personalinę fotografijų parodą surengė Palangoje, dar mokydamasis vidurinėje mokykloje. 1975 metais jo, abituriento, darbai kartu su R. Požersko, V. Šontos, R. Paknio kūryba buvo eksponuojami Vilniuje, Fotografijos meno draugijos salone veikusioje Pirmojoje jaunųjų fotografų parodoje. Baigęs studijas dirbo žurnalistinį darbą. Su fotoaparatu nesiskiria iki šiol. Leonardas užaugo nuostabiame Lietuvos pajūryje, todėl nieko stebėtino, kad labiausiai jį traukia gamta. Kelionėse po Europos ir gerokai tolimesnius kraštus fiksuoja unikalius, UNESCO saugomus objektus - kraštovaizdžius, gamtos sukurtus paminklus, miestelius, statinius. Taip pat mėgsta portreto žanrą, kuriuo siekia atskleisti žmogaus charakterį, nuotaiką, laikotarpį, kuriam atstovauja.

Mato Šalčiaus premijos mecenatė yra Prienų rajono savivaldybė. Kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija 1000 eurų premija skiriama žurnalistui už pasaulio pažinimo skatinimą bei brandžius ir išsamius spaudos, radijo, fotografijos, televizijos, interneto žiniasklaidos autorinius darbus kelionių tematika, paskelbtus per kalendorinius metus. Pirmą kartą M. Šalčiaus premija buvo įteikta 1990 metais. Vėliau premija nebuvo teikiama. Premijos teikimas buvo atnaujintas 2009 metais.

M. Šalčiaus premijos laureatai:

1990 m. - Ričardas Sartatavičius ir Gediminas Pilaitis - buriuotojų žygio per Atlantą dalyviai.

2009 m. - Gerimantas Statinis, už knygą „Pasiklydęs Amazonijoje. Mato Šalčiaus klajonių beieškant".

2010 m. - Dainius Kinderis, už knygą „Atgal į Afriką".

2011 m. - Justinas Lingys, už dokumentinių filmų ciklą „Kalnai - mano gyvenimą".

2012 m. - Jonas Nekrašius, už knyga „Olegas Truchanas - Lietuvos ir Australijos legenda".

2013 m - Kristina Stalnionytė, už portalą Visikeliai.

2014 m. - Arnoldas Čaikovskis (po mirties) už knygą "Buriuotojų svajonių paukštė".

2015 m. - Edmundas Ganusauskas už knygą „Vanduo - tai gyvybė. Vidmanto Urbono žygis pasaulio ežerais".

2016 m. - Venantas Butkus už knygą „Burėse - Baltijos vėjas: buriuotojo užrašai".

2018 m, - žurnalas "Kelionės ir pramogos" ir jo redaktorė Onutė Nosevičieinė.

2019 m. - Eglė Gerulaitytė už knygą „Amerika be dangoraižių. Bastūnės liudijimai 2".

2020 m. - Rimas Bružas, už filmų ciklą "Nuo Baltijos iki Bengalijos".

2021 m. - Vytautas Kandrotas už kelionių vadovą „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 5 diena, antradienis

Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime.

Gruodžio 4 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 6 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	M. Šalčiaus vardo premija – fotožurnalistui L. Skirpstui Gegužės 28 dieną Prienų miestui švenčiant 520 metų jubiliejų įteikiama keturioliktoji Mato Šalčiaus vardo premija. Šiemet už fotografijų parodas ir leidinius ji paskirta keliautojui, fotožurnalistui, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariui Leonardui Skirpstui. Gausybė Leonardo Skirpsto meninės ir dokumentinės fotografijos parodų yra apkeliavę visą Lietuvą. 2021-aisiais Leonardas Skirpstas išleido tris savo užfiksuotų nepakartojamų vaizdų albumus. Tai „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ bei Ukrainai skirti du leidiniai „Maidanas – 2014-ųjų vasaris“ ir „Vienybės kelias'19: žurnalistų žygis po Vakarų Ukrainą“. Neabejotina, kad visi šie solidūs, išskirtinės meninės vertės leidiniai praturtins mūsų kultūros paveldą savo vaizdiniais ir istorine atmintimi. Leonardo Skirpsto parodoje „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ atsiskleidžia Lietuvos bei pasaulio gamtos ir kultūros paveldo išskirtinė kultūrinė vertė. 15 metų, tūkstančiai kadrų ir dešimtys tūkstančių kilometrų su fotoaparatu rankose ir aistra kelionėms virto solidžia paroda. Penkiasdešimties fotografijų parodoje ir Latvija, Austrija, Baltarusija, Čekija, Egiptas, Estija, Vokietija, Graikija, Izraelis, Italija, Vatikanas, Jordanija, Norvegija, Naujoji Zelandija, ir daugelis kitų valstybių. L. Skirpstas savitu braižu atskleidžia Romoje stūksantį Koliziejų, Zalcburgą, Belovežo girios didingumą, Bahajų sodų rojų, Jordanijos stebuklą Petrą, Tongaryro nacionalinį parką ir kitas UNESCO vertybės. Parodoje atsiskleidžia ir išskirtinė autoriaus atida Lietuvoje saugomiems ir visame pasaulyje vertinamiems pasaulio paveldo objektams: Vilniaus senamiesčiui, Kuršių nerijos gamtos unikalumui ir autentiškai architektūrai, Kernavei jungiančiai praeitį ir dabartį, Struvės geodeziniui lankui. „Kernavės piliakalnius fotografavau šimtus kartų, jie mane traukia, dažnai ten važiuoju ir visas vietas žinau atmintinai. Nepaisant to, kiekvienais metais viskas atrodo vis kitaip. Pamenu, tąkart buvo sekmadienio rytas ir apėmė jausmas, kad turiu važiuoti į Kernavę. Keliaujant buvo matyti rūkai, palengva brėkštanti saulė ir maniau, kad būsiu pavėlavęs į įspūdingą kadrą, tačiau viskas susiklostė kitaip“, – vienos fotografijos istoriją prisimena L. Skirpstas. Tautos, siekiančios iškovoti arba apginti savo valstybingumą, nepriklausomybę, papročius, kalbą, prigimtinę teisę pačioms spręsti savo likimą, turi daug bendro. Ir, neabejotinai, - vienos kitoms jaučiamą simpatiją ir solidarumą. Lietuviai, latviai, estai, moldavai, gruzinai, dabar - ukrainiečiai. Norą uždusinti lokiškame glėbyje juto (ir tebejaučia) jos visos. „Fotografavau Vilniuje mums lemtingomis sausio dienomis, todėl nuo pirmųjų barikadų Maidane jutau nenumaldomą trauką atsidurti ten, - sako Leonardas. - Ne, tikrai ne iš smalsumo. Iš europietiško solidarumo ir profesinės pareigos". Žmonių, su kuriais Leonardui Maidano įvykių metu teko bendrauti Kijevo gatvėse, reakcija jį maloniai stebino. Supratę, kad vyras su fotoaparatu rankose - iš Lietuvos, nepažįstami žmonės džiugiai šypsodavosi, ilgai spausdavo ranką, kai kurie - dėkodavo, kad lietuvis yra čia, tarp jų. Panašiai, kaip mes, prieš tris dešimtmečius Vilniuje sutikę užsienio žurnalistą. „Taip, neslėpsiu, buvo baisu... Kai žinai, kad kalnai gėlių Maidano aikštėje guli ant nušautų žmonių kraujo, jausmas toks, kad eini mirties alėja", - apie parodą leidinį „Maidanas – 2014-ųjų vasaris“ sako Leonardas Skirpstas. Leonardo Skirpsto fotografijų leidinys ir paroda „Vienybės kelias'19: žurnalistų žygis po Vakarų Ukrainą“ apie Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečiui skirtą žurnalistų žygį po Vakarų Ukrainą. Žygio per LDK valdas moto - „Tegul visi bus viena“. Taip yra pasakęs XVII a. Vilniuje gyvenęs Lietuvos arkivyskupas, pirmasis unitų Šventasis Juozapatas Kuncevičius. Ekspedicijos „Vienybės kelias‘19" pavadinimas ir leidinio siekis atspindėti bendrą dviejų šalių istoriją ir šiandienos aktualijas - Lietuva palaiko Ukrainos integraciją į Europą, jos kelią į demokratiją ir nepriklausomybę. Žygio maršrutas, atsikleidęs parodoje ir leidinyje nusidriekė per garsiausias Ukrainos pilis: Lucką, Olyką, Klevanę, Ostrogą, Mežyričą, Starokonstantynivą, Medžybižą, Sutkovicus, Podolės Kamianecą, Žvanecą, Chotiną, Zbaražą, Vyšnivecą, Kremenecį, Dubną, Pidhircus, Oleską, Zoločevą ir baigėsi Lvove. „Įsitikinom: LDK dvasia čia - gyva. Viduramžių mūruose, pavadinimuose, kalbose. Kolegos, kultūros darbuotojai, paprasti ukrainiečiai didžiuojasi, kad kadaise priklausė tokiai didžiai ir galingai Europos valstybei" - sakė ekspedicijos fotografas Leonardas Skirpstas. Ši ekspedicija premijos laureatui leido pajusti kaip Vakarų Ukrainos žmonės gyvena ir pergyvena dėl šalies Rytuose vykstančio neskelbto karo. Tai primena, kad pavojus visada greta, todėl svarbu eiti Vienybės keliu - keliu, kuris veda į sandraugą ir laisvę. Leonardas Skirpstas - profesionalus fotožurnalistas, 1980 metais baigęs studijas Vilniaus universitete. Pirmąją personalinę fotografijų parodą surengė Palangoje, dar mokydamasis vidurinėje mokykloje. 1975 metais jo, abituriento, darbai kartu su R. Požersko, V. Šontos, R. Paknio kūryba buvo eksponuojami Vilniuje, Fotografijos meno draugijos salone veikusioje Pirmojoje jaunųjų fotografų parodoje. Baigęs studijas dirbo žurnalistinį darbą. Su fotoaparatu nesiskiria iki šiol. Leonardas užaugo nuostabiame Lietuvos pajūryje, todėl nieko stebėtino, kad labiausiai jį traukia gamta. Kelionėse po Europos ir gerokai tolimesnius kraštus fiksuoja unikalius, UNESCO saugomus objektus - kraštovaizdžius, gamtos sukurtus paminklus, miestelius, statinius. Taip pat mėgsta portreto žanrą, kuriuo siekia atskleisti žmogaus charakterį, nuotaiką, laikotarpį, kuriam atstovauja. Mato Šalčiaus premijos mecenatė yra Prienų rajono savivaldybė. Kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija 1000 eurų premija skiriama žurnalistui už pasaulio pažinimo skatinimą bei brandžius ir išsamius spaudos, radijo, fotografijos, televizijos, interneto žiniasklaidos autorinius darbus kelionių tematika, paskelbtus per kalendorinius metus. Pirmą kartą M. Šalčiaus premija buvo įteikta 1990 metais. Vėliau premija nebuvo teikiama. Premijos teikimas buvo atnaujintas 2009 metais. M. Šalčiaus premijos laureatai: 1990 m. - Ričardas Sartatavičius ir Gediminas Pilaitis - buriuotojų žygio per Atlantą dalyviai. 2009 m. - Gerimantas Statinis, už knygą „Pasiklydęs Amazonijoje. Mato Šalčiaus klajonių beieškant". 2010 m. - Dainius Kinderis, už knygą „Atgal į Afriką". 2011 m. - Justinas Lingys, už dokumentinių filmų ciklą „Kalnai - mano gyvenimą". 2012 m. - Jonas Nekrašius, už knyga „Olegas Truchanas - Lietuvos ir Australijos legenda". 2013 m - Kristina Stalnionytė, už portalą Visikeliai. 2014 m. - Arnoldas Čaikovskis (po mirties) už knygą "Buriuotojų svajonių paukštė". 2015 m. - Edmundas Ganusauskas už knygą „Vanduo - tai gyvybė. Vidmanto Urbono žygis pasaulio ežerais". 2016 m. - Venantas Butkus už knygą „Burėse - Baltijos vėjas: buriuotojo užrašai". 2018 m, - žurnalas "Kelionės ir pramogos" ir jo redaktorė Onutė Nosevičieinė. 2019 m. - Eglė Gerulaitytė už knygą „Amerika be dangoraižių. Bastūnės liudijimai 2". 2020 m. - Rimas Bružas, už filmų ciklą "Nuo Baltijos iki Bengalijos". 2021 m. - Vytautas Kandrotas už kelionių vadovą „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 5 diena, antradienis Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime. Gruodžio 4 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)