Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!
***
Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve
***
Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti
***
Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai
***
Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?
***
Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...
***
Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.
***
Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste
***
Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks
***
Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas
***
Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei
***
Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai
***
Tik jauni miršta nesugedę
***
Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį
***
Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis
***
Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati
***
Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti
***
Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo
***
Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti
***
Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?

Dail. Algimantas Snarskis
|
Post scriptum šventei, kurią tebelydi protėvių dvasia
Vidas Mačiulis, LŽS Kauno skyriaus pirmininkas
Neįtikėtina. Meteorologai Kaune pranašavo lietų ir vėją, tačiau kai gegužės14-ąją, 14 val. „Vasaros olimpe“ prasidėjo šventė, skirta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos įkūrimo 100-mečiui, net saulė nušvito. Ir taip jau trisdešimt metų iš eilės, kai buvo atgaivinti prieškario laikų Spaudos baliai.

Dvidešimt antrą kartą žurnalistų namų kiemelis vėl aidėjo nuo dainų, kurias atliko Inga ir Ramūnas Difartai, buvo daug sveikinimų ir linkėjimų. Susirinko rekordinis „pokovidiniais metais“ svečių skaičius, ne tik kauniečiai plunksnos broliai ir sesės, bet ir Vilniaus bei Klaipėdos atstovai. Dalyvavo Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys ir viceministras Rimantas Mikaitis, vėl kartu su kauniečiais buvo mūsų mieste išrinktas Lietuvos seimo narys, Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis su žmona Egle, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sveikinimą, tortą su skaičiumi „100“ ir kitus šventinius suvenyrus žurnalistams perdavė savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Arnoldas Bukelis.

Dosnus buvo Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, šį kartą LAG V.Kudirkos premijos laureatei Virginijai Skučaitei skyrė dvigubai didesnę nei iki šiol premiją. Ir LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius turėjo ką pasveikinti ir apdovanoti. Pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo Petro Babicko vienuoliktosios premijos laureatu tapo Rytis Zemkauskas, kuris gautus pinigus perves į kovojančios Ukrainos fondą. Vieni kitus apdovanojo ir patys LŽS Kauno apskrities skyriaus nariai. Šventę įamžino videooperatorius Jonas Dirsė, todėl nereikia „aprašyti“ jubiliejinį balių, kuriame, kaip ir kasmet, nebuvo frakuotų ponų ir ponių su prabangiomis suknelėmis. Viskas vyko kasdieniškai paprastai, bet nuoširdžiai. Dėkui restorano Putvinskio 48 direktorei Nomedai Vilpišauskienei ir jos kolektyvui už skaniais patiekalais padengtus stalus, o bravarui Volfas Engelmanas – už gėrimus. Ačiū visiems, kurie atėjo ir išėjo su gera nuotaika. Organizatoriai, tęsdami buvusiųjų kolegų, kurių atminimas pagerbtas tylos minute, pradėtas šventes vis dar tęsia, nors kuo toliau, tuo sunkiau. Tačiau sustoti neleidžia geroji mūsų protėvių dvasia. Ji nematoma, bet kas jeigu ne jie vis suteikia naujų dvasinių ir fizinių jėgų. Kai mes visi kartu – esame stiprūs, tai įrodo ir už mūsų laisvę kovojanti Ukraina, kuriai padeda ir Lietuva.
Jolantos Beniušytės (almanachas „Žurnalistika“) nuotraukos
|
IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS
PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"
Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.
Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.
Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.
Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.
Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...
(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)
|