2022 m. spalio 2 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuva švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dieną

Ieva Dyraitė

Prieš 32-ejus metus Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma. Šiandien, Lietuva mini šią progą iššūkių akivaizdoje. Su iššūkiais susiduria ne tik Baltijos regionas, tačiau už savo laisvę kovoja kaimyninė Ukraina. Šiandien, šių brolių ir sesių kova pirmose fronto linijose už savo laisvę sutelkė ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą dar kartą primenant, kad nepriklausomybė, tai vertybė, kurios niekada nevalia pamiršti.

Lietuvą pasveikino aukščiausi šalies vadovai.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Mieli Lietuvos žmonės,

prieš 32 metus garsiai paskelbėme, kad esame laisvi. Sudavėme lemtingą smūgį blogio imperijai. Narsiai atlaikėme daugelį mums tekusių išbandymų. Šiandien padedame broliams ukrainiečiams, kurie priversti kovoti už savo šalies ir visos Europos ateitį. Laisvė įkvepia. Laisvė taip pat ir įpareigoja. Kiekvienam iš mūsų tenka asmeninė atsakomybė kurti šalį, kuria galėtume didžiuotis. Todėl šią Kovo 11-ąją nesiblaškykime. Pasitikime ją tvirti, ryžtingi ir ramūs. Telkime bendraminčius, stiprinkime savo šalį, tieskime pagalbos ranką tiems, kam jos labiausiai reikia. Tegul pasaulyje lietuvius visi atpažįsta kaip tuos, kurie myli laisvę ir kovoja su neteisybe!

Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Jus visus!

Ingrida Šimonytė, Ministrė Pirmininkė

Mieli Lietuvos žmonės,

Kovo 11-ąją šiemet sutinkame karo Europoje akivaizdoje. Kiekviena diena skaudi, pilna neapibrėžties ir Kremliaus žiaurumo. Bet taip pat ir ukrainiečių ryžto, nemirštančios vilties ir milžiniškos bendrystės bangos, vilnijančios per visą pasaulį, vertinantį laisvę. Kalbėti apie tai, ką reiškia švęsti ir stiprinti turimą laisvę, šiandien yra svarbiau nei bet kada anksčiau.

Paradoksalu, bet būtent dabartinėje situacijoje aiškiausiai pajutome, kad esame laisvų žmonių visuomenė. Kad apie vienybę, kai jos prireikia, apie kasdien ginamą ir branginamą laisvę ne tik kalbame, bet ir aktyviai tuo tikime ir galime tai įrodyti darbais.

Turtingas yra ne tas, kuris turi daug, bet tas, kuris dalijasi. Įsitikinome, kad tikrai galime būti solidarūs, ir atskleidėme didžiulį empatijos potencialą, kuriam taip aiškiai atsiskleisti, deja, prireikė ypatingo sukrėtimo.

Tikiu, kad laisvas yra tas, kuris turi drąsos kovoti už laisvę. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius mūsų ryžtas atkurti nepriklausomą valstybę buvo įkvėpimas kovoti už laisvę ir kitiems. Ukrainos tauta dabar taip pat rodo pavyzdį visam pasauliui, ką reiškia tikrasis laisvės troškimas. Ukraina kovoja už mus visus. Šiandien noriu pakviesti švęsti gyvybės ir kūrybos pergalę prieš neapykantą ir destrukciją. Švęskime laisvę padėdami Ukrainos žmonėms. Laisvas pasaulis po karo privalo būti teisingesnis, jautresnis, solidaresnis. Tai nereiškia, kad nereiks spręsti sudėtingų iššūkių, tačiau žodžiai apie tai, kad galime iš praeities semtis stiprybės, bus dar tvirtesni.

Stiprinkime, auginkime ir ginkime turimą laisvę. Tegyvuoja laisva Lietuva. Ir tegyvuoja laisva Ukraina!

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Pirmininkė

Šiųmetė Nepriklausomybės atkūrimo diena yra visiškai kitokia nei ankstesnės. Ir tai verčia jautriau įvertinti mūsų šalies valstybingumo kelią, patį valstybingumą. Vis dar gyvename pandemijos sąlygomis. Užkratas niekur nepradingo, nors jo poveikis tapo silpnesnis. Griežčiausi apribojimai panaikinti, o dar likę liudija, kad su pandemijos iššūkiu iš esmės susitvarkėme. Tačiau staiga užgriuvo dar vienas išbandymas, palietęs ir mus, tačiau tiesiogiai, itin tragiškai ir skausmingai – mūsų brolius ir seseris ukrainiečius. Karas! Dabar, kai kalbu, Ukrainoje liejasi kraujas – nuo Charkovo iki Mariupolio, nuo Korostenio iki Lucko. Frontas slenka Odesos link, miesto, garsaus ikoniška laisvės pajauta. Šliaužia legendinės Poltavos link, kurios apylinkėse – mano protėvių šaknys. Veržia sostinę Kyjivą, kurio gynėjai šiuo metu stato įtvirtinimus, sandėliuoja šaudmenis, įrengia ligonines. Agresija kaip mirtinas užkratas smaugia laisvą tautą, laisvą šalį. Todėl šiandien mes visi esame ukrainiečiai. Nes visų mūsų gyslomis teka laisvės kraujas. Agresyvaus imperinio recidyvo akivaizdoje gerai matyti, kaip toli nuėjome, kiek daug pasiekėme per istoriniu požiūriu neilgą laikotarpį. Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius, 1990 m. kovo 11-ąją, mums pavyko de jure atkurti valstybingumą, įveikti ekonominę imperijos blokadą, apginti savo laisvę sausio 13-ąją, galutinai įtvirtinti savo valstybę tarptautinėje erdvėje po nepavykusio 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje. 2004-ųjų pavasaris mums tapo lemtingas euroatlantinės integracijos požiūriu – gegužės 1-ąją oficialiai įstojome į ES, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Kovo 29-ąją – šią svarbią datą visai netrukus minėsime – Lietuva tapo visateise NATO nare, visų laikų stipriausios gynybinės organizacijos, kurią sudaro valstybės, susivienijusios tam, kad diplomatinėmis, o prireikus ir karinėmis priemonėmis, išsaugotų tarptautinę taiką ir saugumą. Per visą savo istoriją Lietuva nebuvo tokia saugi, tiek integruota į Vakarų civilizaciją. Tai didžiulė vertybė, kurios tikroji reikšmė dar labiau išryškėja dabar agresijos Ukrainoje akivaizdoje. Būtent todėl jaučiamės visokeriopai įsipareigoję tiems, kuriems dėl įvairių priežasčių pasisekė mažiau nei mums. Turime dalytis savo sėkmės istorija, liudijančia, jog efektyvus atskiros šalies saugumas įmanomas tik tarptautinėje saugumo sistemoje, grįstoje laisvės ir demokratijos sklaida, tarptautinės teisės viršenybe, žmogaus teisių ir laisvių gynimu. Turime branginti tai, ką turime, pirmiausia, dėl Kovo 11-osios. Privalome vertinti, ką pasiekėme ir tuo didžiuotis. Turime būti pasirengę visa tai apginti.

Su Nepriklausomybės atkūrimo diena!




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS


Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15

Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)