2022 m. gegužės 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Esli – naujas esperanto-lietuvių kalbų žodynas

Povilas Jegorovas, Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas

Prieš pat tarptautinę Vilniaus knygų mugę išleistas didelės apimties  Gedimino Degėsio sudarytas „Esperanto – lietuvių kalbų  žodynas“ (Sutrumpintai ESLI). Tai iki šiol didžiausias ir solidžiausias Lietuvoje išėjęs tokio pobūdžio žodynas, kuriame yra apie 40 000 žodžių, jo apimtis 504 puslapiai. Žodyno tiražas - 2000 egz.

1902 m. Vilniuje pasirodė nedidukas esperanto kalbos žodynėlis rusakalbiams. Didesnės apimties Esperanto – lietuvių kalbų žodynas išleistas Kaune 1922 m.  Ilgus metus Lietuvoje buvo naudojamasi K. Puodėno 1988 m. Vilniuje išleistu abiejų krypčių „Lietuvių – Esperanto ir Esperanto – lietuvių“  kalbų žodynu. Ir tik 2015 m. jį pakeitė gerokai papildytas Gedimino  Degėsio „Esperanto – lietuvių kalbų žodynas“. Dabar gi turime to paties autoriaus išties beveik keturis kartus platesnį ir patobulintą naują žodyną.

Greičiau nei bet kada žmonijai vystantis  ir žengiant progreso keliu  keičiasi ir Esperanto kalba. Ilgainiui atsiranda naujų žodžių, kai kurie nueina užmarštin. Todėl  natūraliai atsiranda  vis papildomo ir tobulinamo žodyno poreikis.

Dėmesingai ir kruopščiai žodyną redagavo Julija Grigėnaitė.

Žodynas labiausiai pravers Lietuvos esperantinkams. Veikalas buvo rengiamas  vadovaujantis  naujausiais leksikografijos principais, moderniausių  leksikografijos  šaltinių pagrindu. Tai bendrinės ir šnekamosios esperanto kalbos žodžiai ir posakiai. Be to, žodyne yra nemažai specialiųjų teminų pvz.: kompiuterijos, teisės, matematikos, filosofijos, psichologijos, teologijos, filologijos, meno, medicinos, biologijos, turizmo  sąvokų.

Kartais esperanto kalba yra vadinama naująja lotynų kalba. Ir tai išties yra tikslus epitetas. Todėl šis žodynas  gali tapti parankiniu tarptautinių žodžių žodynu ir tiems, kurie visiškai nekalba esperantiškai, nes daugybė ypač iš graikų ir romanų kalbų kilusių žodžių yra surašyti  jame. O nemaža dalis specialiųjų terminų turi ir platesnius paaiškinimus.

Žodynas bus naudingas ir verčiantiems į esperanto kalbą. Jame rasime gausybę žodžių su jiems priskiriamais sinonimais.

Šiek tiek apie žodyno autorių.

Gediminas Degėsys (gim. 1980 m.Alytuje) yra filosofas, afrikanistas, poliglotas, poetas, esperantininkas ir keliautojas. Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, Laterano universitete Romoje, Asyžiaus teologijos institute. 2006 m. Lietuvos edukologijos universitete įgijo filosofijos magistro laipsnį, o 2011 m. Vytauto Didžiojo universitete  apgynė filosofijos mokslų dakatro disertaciją.

Vilniaus universitete dėstė filosofiją, afrikanistiką, įvairias užsienio kalbas. Publikavosi mokslinėje periodikoje. Išleido dešimt užsienio kalbų vadovėlių, eilėraščių rinktinę.

Esperanto kalba susidomėjo 1993 metais. Dalyvavo pasauliniuose esperantininkų kongresuose Suomijoje, Čekijoje, Olandijoje, Danijoje, Lietuvoje.

Iš lietuvių kalbos į esperanto kalbą išvertė ir išleido keletą knygų. Organizuoja ir veda esperanto kalbos kursus.

2001 metais Gediminas Degėsys  išleido esperanto kalbos vadovėlį lietuviams.

Žodynas yra iliustruotas esperantininkų judėjimo Lietuvoje akimirkomis. Jį spausdino AB „Spauda“.




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)