2023 m. rugsėjo 26 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188


 

 VLADIMIRAS 

 BERESNIOVAS:

,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU "

             

 

 

 

 

 

 

 

 

Būsiu teisingas ir doras
Keisčiau lytį į Vytį,
Tėvynę į kavinę,
Bet... kad toks geras oras –
Būsiu teisingas ir doras...

***

Pasirinkimas
Kam – kairieji,
Kam – dešinieji,
Kam – centristai,
O kam – aferistai.

***

Buvo rimta priežastis
Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo,
gerdavom iš nevilties.
Kai laimėdavo – iš džiaugsmo...

***

Čia Lietuva...
„Čia Lietuva,
Čia lietūs lyja“.
Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas
Ašaras praryja...

Gyvenimas – „kakus“...
Katinas pieną laka,
Širdis smarkiai plaka.
Nuo kaukolinės apakus,
Gyvenimas tapo... „kakus“.

***
Katinas – „Miau“,
Šuo – „Au, au“.
Jis – „Aū- ū !
Ji – “ I love You!“

LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai  ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Metų sandūroje – antrasis „Žurnalistikos” numeris

Jolanta Beniušytė, almanacho „Žurnalistika” vyriausioji redaktorė

Paskutinę praėjusių metų dieną iš leidyklos atkeliavo naujametinė dovana – almanachas „Žurnalistika” 2021 (II) . Antroji pernai metų “Žurnalistikos” knygelė buvo išleista nebe karantino sąlygomis Jau galėjome ir bendrauti, ir kūrybinėmis bei profesinėmis aktualijomis dalintis ne tik susėdę prie žydrųjų ekranų. Ir pasipyė renginiai lyg iš gausybės rago: mokslinės konferencijos, forumai, parodos, seminarai, išvykos, sporto turnyrai… Gera pamatyti išsiilgtus kolegas, tačiau antrasis pusmetis žiniasklaidai pažėrė ir nemažai iššūkių, teko ne kartą suremti pečius, solidarizuotis dėl visuomenės teisės į informaciją.

Dėl visuomenės teisės žinoti kova vyksta nuolatos – tokią išvadą daro žurnalistai, diskutuodami apie žiniasklaidos laisvę Lietuvoje, prisimindami valdžios ribotas žurnalistų teises gauti Registrų centro informaciją, iš pirmųjų lūpų nušviesti nelegalios migracijos problemą pasienyje, taip pat vis dar egzistuojančias perteklines Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, taikomas žiniasklaidai. Šias temas regionų žurnalistai aptarė Vilniuje rugsėjį vykusiame seminare. Žiniasklaidos atstovų kritikos sulaukė ir valstybinių lėšų viešinimo paslaugoms skirstymas, kuomet pagrindiniu rodikliu vertinant informacijos sklaidą pasirenkami „klikai”, o ne kokybiškas turinys. Išgyventi galima ir be valstybės pinigų, teigia žiniasklaidos ekspertai, rodydami pavyzdžiu autoritarinėse šalyse išgyvenančius žurnalistus, kurie tokios paramos nė nesitiki, o ieško įvairių žurnalistikos formų, nepriklausomų fondų paramos. Pasak ekspertų, trys gerai žurnalistikai svarbūs dalykai – dirbti motyvuojanti aplinka, pasitikėjimas ir profesionalumas.

Taip pat rudenį Vilniaus televizijos bokšte pirmą kartą vyko Vytauto Didžiojo universiteto organizuotas Romo Sakadolskio žurnalistikos forumas. Ši diskusijų platforma sujungė Lietuvos ir užsienio žurnalistikos profesionalus, medijų tyrėjus ir būsimuosius žurnalistus. Renginio metu įteikti ir R. Sakadolskio žurnalistikos apdovanojimai, įsteigti siekiant pabrėžti atskirus žurnalistikos žanrus ir jų svarbą visuomenei. Forume, be kita ko, vyko įdomios diskusijos apie tiriamosios žurnalistikos stiprėjimą, objektyvumo paieškas žiniasklaidoje – pagrindinėmis kolegų mintimis pasidalinome ir almanache.

Retokai parašome apie tai, kaip gyvena sporto žurnalistai. Tad šįkart Domo Šniuko pokalbis su Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentu Tautvydu Vencevičiumi apie federacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) organizuojamą tarptautinį futbolo turnyrą – seną gerą sporto žurnalistų tradiciją. Po priverstinės (dėl pandemijos) metų pertraukos šiemet Druskininkuose vėl įvyko tradicinis, jau XVI, tarptautinis žurnalistų futbolo turnyras. Dalyvavo devynios komandos iš penkių šalių – Armėnijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos ir Lietuvos.

Pirmą kartą pristatome ir karo žurnalistikos temą – įspūdžiais ir sukrečiančiais vaizdais iš Kalnų Karabacho dalijasi žurnalistai Ričardas Lapaitis ir Arūnas Sartanavičius.

Išeivijos žurnalistui, redaktoriui Vytautui Gedgaudui visada rūpėjo kokybiška žurnalistika ir atkurtos Lietuvos žurnalistų atsakingas darbas. Apie jo kūrybos ir idėjų sugrįžimą į Tėvynę mintimis almanache pasidalijo dr. Jolanta Mažylė. Ji įdėjo labai daug pastangų, kad tautinės minties JAV lietuvių laikraščio „Dirva” vyriausiojo redaktoriaus V. Gedgaudo kūrybinis palikimas neprapultų, o būtų pargabentas į Lietuvą ir pristatytas visuomenei. J. Mažylės iniciatyva jau surengta ne viena paroda, planuojama rašyti knygas. LŽS 2022 metus paskelbė V. Gedgaudo metais. Šia proga ketinama surengti V. Gedgaudo skaitymus, mokslinę konferenciją, skirtą išeivijos žiniasklaidai ir žurnalistikai, organizuoti susitikimus su LŽS V. Gedgaudo premijos laureatais ir kt.

 

Tauragiškė žurnalistė Eglė Červinskaitė, šiuo metu dirbanti Tauragės krašto „Santakos” muziejuje pristato dar vieną garsią asmenybę Juozą Lukšą – Daumantą, pogrindinės spaudos redaktorių, plunksnos virtuozą ir Lietuvos partizanų valstybės architektą, žmogų, bent du kartus pralaužusį geležinę uždangą.

Partizanų pogrindinės leidybos mastus rodo sovietų jėgos struktūrų iš bunkerių paimta technika: remiantis KGB dokumentais, 1944–52 m. laikotarpiu paimtos – 577 rašomosios mašinėlės ir spaudos dauginimo aparatai, 1952–53 m. laikotarpiu – 57 dauginimo aparatai, tarp jų 2 savadarbės spausdinimo staklės, 3 rotatoriai, 2 šapirografai, 50 rašomųjų mašinėlių. Tokio pogrindinės leidybos masto pagal šalies plotą ir gyventojų skaičių nebuvo kitose nacių Vokietijos ar SSRS okupuotose šalyse. Iš viso, anot rezistento Alberto Ruzgo, sudariusio pogrindinės spaudos leidinių sąvadą, antruoju sovietmečiu Lietuvos partizanai leido 107 pogrindinius periodinius leidinius. 1947 m. bent po vieną leidinį jau leido visos partizanų apygardos.

Didelį žygį, pagerbdami neeilinę keliautojo, fotografo, žurnalisto Pauliaus Normanto asmenybę (1948–2017 ) vasarą atliko LŽS Keliautojų žurnalistų klubo nariai, vadovaujami skyriaus pirmininko Gerimanto Statinio. Šioje kelionėje žurnalistai aplankė šešias Europos valstybes, o Vengrijos mieste Nyredhazoje, kuriame daug metų gyveno ir kūrė P. Normantas, kartu su vengrais iškilmingai atidengė jo atminimo lentą. P. Normantas paliko net 100 000 kelionių fotografijų.

Šiemet sukako 90 metų nuo kultūros savaitraščio „Naujoji Romuva” leidybos pradžios. Savo prisiminimais apie pirmąjį laikraščio redaktorių Juozą Keliuotį dalijasi rašytojas, filosofas, šių metų žurnalistų ir rašytojų įsteigtos Vaižganto premijos laureatas Arvydas Juozaitis.

„Prisiminti Juozą Keliuotį? Prisiminti būtina, kai galvoji apie „Naująją Romuvą” ir jos nušviestą dangų. Šis įstabus savaitraštis lyg kokia fata morgana blykstelėjo 1931 metų pradžioje, sužaižaravo kūrybos energija ir, net užslėgtas prievartos luito, nebeužgeso”,– rašo A. Juozaitis.

Kultūros leidiniams, o kartu ir jų leidėjams, kūrėjams ir šiais laikais tenka nelengva dalia. Panevėžietė žurnalistė Liuda Jonušienė skausmingai pasakoja Panevėžio kultūros žurnalo „Senvagė” atsiradimo ir gyvavimo istoriją. Stovėjusi prie žurnalo gimimo ištakų, buvusi jo sumanytoja ir įkūrėja, atidavusi jam daug energijos ir sveikatos, sulaukusi pripažinimo, šiandien L. Jonušienė į žurnalą neturi jokių teisių, net nesulaukė elementaraus pagarbos ženklo – įkūrėjos pavardės nėra ir leidinio metrikoje.

Rašytoja, žurnalistė Aurelija Arlauskienė, nors ir pasakodama apie duobėtus kelius, kuriuos reikia numinti, norint gauti finansavimą knygoms, kviečia kolegas rinktis laisvųjų kūrėjų kelią. Reikia pripažinti, kolegės A. Arlauskienės kvietimas užkrečia ir verčia susimąstyt, o gal...? Beje, ji atkreipė dėmesį į tai, jog teikiant paraiškas stipendijoms, projektų finansavimui tiek valstybės pripažintas meno kūrėjas, tiek pilietis, neturintis šio statuso, kažkodėl yra lygiaverčiai. „Kodėl pirmajam neteikiami papildomi balai? Kodėl Kultūros taryboje šalia kultūros paveldo, muzikos, šokio, cirko ir kitų programų nėra, pavyzdžiui, Žiniasklaidos (ar kažkokios panašios) programos?”, – klausia A. Arlauskienė.

Almanache tradiciškai pristatome kolegų parašytų knygų kraitelę, talentingų Lietuvos spaudos fotografų užfiksuotų pandemijos metų nuotraukų rinkinį: vaizdai kalba patys už save.

Kad metų pabaigoje nepritrūktų geros nuotaikos dalijamės smagiu feljetonu – laikraštininko pamąstymais apie saulėlydį, taip pat atveriame redakcijos laiškų skrynelę, kuriuose kolegos pristato savo pomėgius. Vienas iš pomėgių – leisti savo šeimos laikraštį.

Prabėgusius svarbius įvykius – posėdžius, apdovanojimus, susirinkimus, keliones, pareiškimus – žurnalistų bendruomenėje tradiciškai fiksuojame kronikoje. Deja, šiemet vėl turime didelių netekčių, o „Tylos minutės” rubrika apie išėjusius kolegas kaip niekada ilga... Liūdesį dėl netekties nuskaidrina kolegų parašyti jautrūs atsisveikinimo laiškai į Amžinybę iškeliavusiems Žygintui Pečiuliui ir Eugenijui Maciui.

Už kūrybingą bendradarbiavimą ruošiant almanachą „Žurnalistika” 2021 (II) dėkoju leidinio redakcinei kolegijai, nuolatinių ir naujų autorių komandai, leidyklai „Kriventa” , už geriausias konkursines nuotraukas iliustracijoms– LŽS Spaudos fotografų klubui, už projektinį finansavimą – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui. Antrąjį šių metų “Žurnalistikos” almanacho numerį kviečiu skaityti bibliotekose, Žurnalistų namuose Vilniuje, prenumeruoti Lietuvos pašte. „Žurnalistika” 2021 (II) , kaip ir kiti numeriai, bus publikuojama www.lzs.lt PDF formatu.

 Įdomaus skaitymo, mieli skaitytojai ! Iki malonių susitikimų 2022 metais!

J. Beniušytės nuotr.: „Žurnalistika” 2021 (II). Viršelio nuotraukos autorius – Saulius Žiūra.

 


 

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Rugsėjo 25 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina."

M. Lasinskas

***

 

Rugsėjo 22 diena, penktadienis

Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena.

***

Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis

Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus.

***

Rugsėjo 19 diena, antradienis

Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.

***

Rugsėjo 18 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor

Rugsėjo 17 diena, sekmadienis

Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.

Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.

Europos judumo savaitė (16-22 d.)

Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.

***

Rugsėjo 15 diena, penktadienis

Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.

***

Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis

Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.

***

Rugsėjo 12 diena, antradienis

Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.

***

Rugsėjo 11 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor

***

Rugsėjo 10 diena, sekmadienis

Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.

***

Rugsėjo 9 diena, šeštadienis

Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.

***

Rugsėjo 8 diena, penktadienis

Tarptautinė raštingumo diena

Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.

***

Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis

 Buriuotojų diena

Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.

Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.

***

Rugsėjo 4 d,. pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman

Rugsėjo 1 d., penktadienis

Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.

Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.

***

Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis

Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.

***

Rugpjūčio 28 d., antradienis

Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.

Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.

***

Rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka

***

Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis

Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.

***

Rugpjūčio 23 d., trečiadienis

Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.

***

Rugpjūčio 21 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis

***

Rugpjūčio 19 d., šeštadienis

Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.

***

Rugpjūčio 18 d. , penktadienis

Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis

Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.

Rugpjūčio 16 d., trečiadienis

Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.

Rugpjūčio 15 d., antradienis

 Žolinė

Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.

08.12, šeštadienis

Savaitės išmintis

"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas

Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena

Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.

08.10, ketvirtadienis

Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."

08. 09, trečiadienis 

Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.

08.07, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam."  V. A. Bumelis

08.06 (sekmadienis)

Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.

08.04 (penktadienis)

Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.

08.03 (ketvirtadienis)

Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi

08.02 (trečiadienis)

Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?

Ką šiandien žadame panaudoti?

Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!

 

 

KLAUSIMĖLIS


Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15

Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)