2022 m. liepos 3 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Metų sandūroje – antrasis „Žurnalistikos” numeris

Jolanta Beniušytė, almanacho „Žurnalistika” vyriausioji redaktorė

Paskutinę praėjusių metų dieną iš leidyklos atkeliavo naujametinė dovana – almanachas „Žurnalistika” 2021 (II) . Antroji pernai metų “Žurnalistikos” knygelė buvo išleista nebe karantino sąlygomis Jau galėjome ir bendrauti, ir kūrybinėmis bei profesinėmis aktualijomis dalintis ne tik susėdę prie žydrųjų ekranų. Ir pasipyė renginiai lyg iš gausybės rago: mokslinės konferencijos, forumai, parodos, seminarai, išvykos, sporto turnyrai… Gera pamatyti išsiilgtus kolegas, tačiau antrasis pusmetis žiniasklaidai pažėrė ir nemažai iššūkių, teko ne kartą suremti pečius, solidarizuotis dėl visuomenės teisės į informaciją.

Dėl visuomenės teisės žinoti kova vyksta nuolatos – tokią išvadą daro žurnalistai, diskutuodami apie žiniasklaidos laisvę Lietuvoje, prisimindami valdžios ribotas žurnalistų teises gauti Registrų centro informaciją, iš pirmųjų lūpų nušviesti nelegalios migracijos problemą pasienyje, taip pat vis dar egzistuojančias perteklines Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, taikomas žiniasklaidai. Šias temas regionų žurnalistai aptarė Vilniuje rugsėjį vykusiame seminare. Žiniasklaidos atstovų kritikos sulaukė ir valstybinių lėšų viešinimo paslaugoms skirstymas, kuomet pagrindiniu rodikliu vertinant informacijos sklaidą pasirenkami „klikai”, o ne kokybiškas turinys. Išgyventi galima ir be valstybės pinigų, teigia žiniasklaidos ekspertai, rodydami pavyzdžiu autoritarinėse šalyse išgyvenančius žurnalistus, kurie tokios paramos nė nesitiki, o ieško įvairių žurnalistikos formų, nepriklausomų fondų paramos. Pasak ekspertų, trys gerai žurnalistikai svarbūs dalykai – dirbti motyvuojanti aplinka, pasitikėjimas ir profesionalumas.

Taip pat rudenį Vilniaus televizijos bokšte pirmą kartą vyko Vytauto Didžiojo universiteto organizuotas Romo Sakadolskio žurnalistikos forumas. Ši diskusijų platforma sujungė Lietuvos ir užsienio žurnalistikos profesionalus, medijų tyrėjus ir būsimuosius žurnalistus. Renginio metu įteikti ir R. Sakadolskio žurnalistikos apdovanojimai, įsteigti siekiant pabrėžti atskirus žurnalistikos žanrus ir jų svarbą visuomenei. Forume, be kita ko, vyko įdomios diskusijos apie tiriamosios žurnalistikos stiprėjimą, objektyvumo paieškas žiniasklaidoje – pagrindinėmis kolegų mintimis pasidalinome ir almanache.

Retokai parašome apie tai, kaip gyvena sporto žurnalistai. Tad šįkart Domo Šniuko pokalbis su Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentu Tautvydu Vencevičiumi apie federacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) organizuojamą tarptautinį futbolo turnyrą – seną gerą sporto žurnalistų tradiciją. Po priverstinės (dėl pandemijos) metų pertraukos šiemet Druskininkuose vėl įvyko tradicinis, jau XVI, tarptautinis žurnalistų futbolo turnyras. Dalyvavo devynios komandos iš penkių šalių – Armėnijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos ir Lietuvos.

Pirmą kartą pristatome ir karo žurnalistikos temą – įspūdžiais ir sukrečiančiais vaizdais iš Kalnų Karabacho dalijasi žurnalistai Ričardas Lapaitis ir Arūnas Sartanavičius.

Išeivijos žurnalistui, redaktoriui Vytautui Gedgaudui visada rūpėjo kokybiška žurnalistika ir atkurtos Lietuvos žurnalistų atsakingas darbas. Apie jo kūrybos ir idėjų sugrįžimą į Tėvynę mintimis almanache pasidalijo dr. Jolanta Mažylė. Ji įdėjo labai daug pastangų, kad tautinės minties JAV lietuvių laikraščio „Dirva” vyriausiojo redaktoriaus V. Gedgaudo kūrybinis palikimas neprapultų, o būtų pargabentas į Lietuvą ir pristatytas visuomenei. J. Mažylės iniciatyva jau surengta ne viena paroda, planuojama rašyti knygas. LŽS 2022 metus paskelbė V. Gedgaudo metais. Šia proga ketinama surengti V. Gedgaudo skaitymus, mokslinę konferenciją, skirtą išeivijos žiniasklaidai ir žurnalistikai, organizuoti susitikimus su LŽS V. Gedgaudo premijos laureatais ir kt.

 

Tauragiškė žurnalistė Eglė Červinskaitė, šiuo metu dirbanti Tauragės krašto „Santakos” muziejuje pristato dar vieną garsią asmenybę Juozą Lukšą – Daumantą, pogrindinės spaudos redaktorių, plunksnos virtuozą ir Lietuvos partizanų valstybės architektą, žmogų, bent du kartus pralaužusį geležinę uždangą.

Partizanų pogrindinės leidybos mastus rodo sovietų jėgos struktūrų iš bunkerių paimta technika: remiantis KGB dokumentais, 1944–52 m. laikotarpiu paimtos – 577 rašomosios mašinėlės ir spaudos dauginimo aparatai, 1952–53 m. laikotarpiu – 57 dauginimo aparatai, tarp jų 2 savadarbės spausdinimo staklės, 3 rotatoriai, 2 šapirografai, 50 rašomųjų mašinėlių. Tokio pogrindinės leidybos masto pagal šalies plotą ir gyventojų skaičių nebuvo kitose nacių Vokietijos ar SSRS okupuotose šalyse. Iš viso, anot rezistento Alberto Ruzgo, sudariusio pogrindinės spaudos leidinių sąvadą, antruoju sovietmečiu Lietuvos partizanai leido 107 pogrindinius periodinius leidinius. 1947 m. bent po vieną leidinį jau leido visos partizanų apygardos.

Didelį žygį, pagerbdami neeilinę keliautojo, fotografo, žurnalisto Pauliaus Normanto asmenybę (1948–2017 ) vasarą atliko LŽS Keliautojų žurnalistų klubo nariai, vadovaujami skyriaus pirmininko Gerimanto Statinio. Šioje kelionėje žurnalistai aplankė šešias Europos valstybes, o Vengrijos mieste Nyredhazoje, kuriame daug metų gyveno ir kūrė P. Normantas, kartu su vengrais iškilmingai atidengė jo atminimo lentą. P. Normantas paliko net 100 000 kelionių fotografijų.

Šiemet sukako 90 metų nuo kultūros savaitraščio „Naujoji Romuva” leidybos pradžios. Savo prisiminimais apie pirmąjį laikraščio redaktorių Juozą Keliuotį dalijasi rašytojas, filosofas, šių metų žurnalistų ir rašytojų įsteigtos Vaižganto premijos laureatas Arvydas Juozaitis.

„Prisiminti Juozą Keliuotį? Prisiminti būtina, kai galvoji apie „Naująją Romuvą” ir jos nušviestą dangų. Šis įstabus savaitraštis lyg kokia fata morgana blykstelėjo 1931 metų pradžioje, sužaižaravo kūrybos energija ir, net užslėgtas prievartos luito, nebeužgeso”,– rašo A. Juozaitis.

Kultūros leidiniams, o kartu ir jų leidėjams, kūrėjams ir šiais laikais tenka nelengva dalia. Panevėžietė žurnalistė Liuda Jonušienė skausmingai pasakoja Panevėžio kultūros žurnalo „Senvagė” atsiradimo ir gyvavimo istoriją. Stovėjusi prie žurnalo gimimo ištakų, buvusi jo sumanytoja ir įkūrėja, atidavusi jam daug energijos ir sveikatos, sulaukusi pripažinimo, šiandien L. Jonušienė į žurnalą neturi jokių teisių, net nesulaukė elementaraus pagarbos ženklo – įkūrėjos pavardės nėra ir leidinio metrikoje.

Rašytoja, žurnalistė Aurelija Arlauskienė, nors ir pasakodama apie duobėtus kelius, kuriuos reikia numinti, norint gauti finansavimą knygoms, kviečia kolegas rinktis laisvųjų kūrėjų kelią. Reikia pripažinti, kolegės A. Arlauskienės kvietimas užkrečia ir verčia susimąstyt, o gal...? Beje, ji atkreipė dėmesį į tai, jog teikiant paraiškas stipendijoms, projektų finansavimui tiek valstybės pripažintas meno kūrėjas, tiek pilietis, neturintis šio statuso, kažkodėl yra lygiaverčiai. „Kodėl pirmajam neteikiami papildomi balai? Kodėl Kultūros taryboje šalia kultūros paveldo, muzikos, šokio, cirko ir kitų programų nėra, pavyzdžiui, Žiniasklaidos (ar kažkokios panašios) programos?”, – klausia A. Arlauskienė.

Almanache tradiciškai pristatome kolegų parašytų knygų kraitelę, talentingų Lietuvos spaudos fotografų užfiksuotų pandemijos metų nuotraukų rinkinį: vaizdai kalba patys už save.

Kad metų pabaigoje nepritrūktų geros nuotaikos dalijamės smagiu feljetonu – laikraštininko pamąstymais apie saulėlydį, taip pat atveriame redakcijos laiškų skrynelę, kuriuose kolegos pristato savo pomėgius. Vienas iš pomėgių – leisti savo šeimos laikraštį.

Prabėgusius svarbius įvykius – posėdžius, apdovanojimus, susirinkimus, keliones, pareiškimus – žurnalistų bendruomenėje tradiciškai fiksuojame kronikoje. Deja, šiemet vėl turime didelių netekčių, o „Tylos minutės” rubrika apie išėjusius kolegas kaip niekada ilga... Liūdesį dėl netekties nuskaidrina kolegų parašyti jautrūs atsisveikinimo laiškai į Amžinybę iškeliavusiems Žygintui Pečiuliui ir Eugenijui Maciui.

Už kūrybingą bendradarbiavimą ruošiant almanachą „Žurnalistika” 2021 (II) dėkoju leidinio redakcinei kolegijai, nuolatinių ir naujų autorių komandai, leidyklai „Kriventa” , už geriausias konkursines nuotraukas iliustracijoms– LŽS Spaudos fotografų klubui, už projektinį finansavimą – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui. Antrąjį šių metų “Žurnalistikos” almanacho numerį kviečiu skaityti bibliotekose, Žurnalistų namuose Vilniuje, prenumeruoti Lietuvos pašte. „Žurnalistika” 2021 (II) , kaip ir kiti numeriai, bus publikuojama www.lzs.lt PDF formatu.

 Įdomaus skaitymo, mieli skaitytojai ! Iki malonių susitikimų 2022 metais!

J. Beniušytės nuotr.: „Žurnalistika” 2021 (II). Viršelio nuotraukos autorius – Saulius Žiūra.

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)