Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) nariai prof.Aleksandras Vitkus ir Galimas Sitdykovas kolegas Kauno žurnalistų namuose supažindino su savo naujaisiais leidiniais „KAUNO GETO POLICININKO Šabselio Zilberkveito DIENORAŠTIS“, kurį iš idiš kalbos vertė Chaimas Bargmanas ir „Каунасский литературный АЛЬМАНАХ 2020“ („Kauno literatūrinis almanachas“), kurį iliustravo LŽS Kauno apskrities skyriaus Senjorų klubo „Mes“ vadovas Vladimiras Beresniovas (VLABER).
Žydų tautos holokaustas Lietuvoje kitaip
Profesorius Aleksandras Vitkus su Valdu Valiūnu surinko ir paskelbė 304 puslapių Kauno geto žydų policijoje raštininku dirbusio Šabselio Zilberkveito rankraščius. Jie autentiški, neredaguoti ir be komentarų (nei žydų, nei kitų tautų istorijos tyrėjų).
Žydas policininkas, retkarčiais gaunantis leidimą išeiti iš geto į miestą, nors tik su privaloma nešioti šešiakampe geltona Dovydo žvaigžde, 1941-1943m.Kauno žydų gyvenimą aprašo tarytum prašalaitis, neatskleidęs kaip pats jautėsi tarp savų, kai juos kankino, žudė. Tačiau jis pateikė išsamią geto policijos sukūrimo istoriją, jos struktūros funkcijas, statistinius duomenis apie policijos sudėtį, nusikaltimus ir bausmes, vadų charakteristikas, net gete kalinamųjų požiūrį į žydų policiją.
Šis dienoraštis parodė žydų tautos holokausto Lietuvoje kitą pusę, kurios nežinojo pasaulis ir kaip buvo kuriamos melagienos apie lietuvių tautą. Tarp pramanymų, kaip antai, buvo pjaunamos žydams galvos; su vokiečiais draugiškas varžybas laimėję lietuviai krepšininkai, kaip prizą galėjo kiekvienas Kauno VII forte sušaudyti po dešimt žydų; t.p.ir dėl žudynių garažuose…
Kauno žurnalistų namuose knygos „Kauno geto policininko Šabselio Zilberkveito dienoraštis“ pristatyme LŽS Kauno apskrities skyriaus Senjorų klubo „Mes“ kolega Juozas Kundrotas sakė: „Stebina profesoriaus Aleksandro Vitkaus darbštumas ir intuicija atrasti unikalius dalykus. Sveikintina, kad tai yra tąsa ankstesnių istorinio pobūdžio veikalų“.
Iš tiesų, LŽS narys gydytojas Aleksandras Vitkus savaja žiniasklaida praturtino Lietuvos istorijos lobynus objektyvia, humaniškai perprasta, atjausta tiesa per šias savo knygas: „Vaišvilkas. Lietuvos didysis kunigaikštis“ (1996), „Lietuvos istorijos įvykių chronologija“ (4 kn. 1996–2004), „Rainių žudynių budeliai – prieš ir po“ (2008), „Holokaustas Žemaitijoje: enciklopedinis žinynas“ (su Chaimu Bargmanu, 2016), „Žalgirio pergalės parkas“ (su kitais, 2017), „Vilkijos getas 1941 metais“ (su Chaimu Bargmanu, 2019); o taip pat per sukurtus Lietuvos partizanų atminimui skirtus dokumentinius filmu: „Paskutinis interviu su Vytautu Juodsnukiu“ (2013); „Agentūrinė byla Vakarai 1947 m. Sigitas Kvietkauskas“ (2014); „Lietuvos karininkas Jonas Semaška“ (2014); „Žemaičių legionas 1944–1945 metais“ (2014); „Kas tu esi, prof. Markuli?“ (2015); „Laikom frontą! Antanas Lukša“ (2015); „Mylėjo ir myli Tėvynę. Bronė ir Bronius Jungaičiai“ (2015).
Europos literatai Kauno almanache
Galimas Sitdykovas (daugiau kaip du dešimtmečius leidęs laikraštį „Lietuvos totoriai“) ir Vladimiras Beresniovas Vlaber pristatė drauge su G.Deržavino rusų literatūros klubu išleistą „Каунасский литературный альманах 2020“ (Kauno literatūrinis almanachas), skirtą Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiui paminėti.
Tai šeštas „Каунасский литературный альманах“. Pirmasis – išleistas 2008m.buvo skirtas Kauno m. 600-ųjų savivaldos metinių paminėjimui.
Naujame leidinyje įvairių Europos šalių literatų, daugiausia rašančių rusų kalba eilėraščiai, esė. Tematika artima svarbiausioms žmogaus gyvenimo ir kultūrinėms vertybėms: meilė tėvynei, Kaunui, Lietuvai, šeimai, artimui ir literatūrai. Almanacho autoriai iš Altajaus ir Ukrainos, Latvijos ir Rusijos, Olandijos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Totorijos.
Dailininko-grafiko Vladimiro Beresniovo jumoristiniai ir filosofiniai „Vlaberizmai“ verčia šypsotis, o jo iliustracijos greta almanacho autorių kūrybos nejučia skatina mintimis grįžti prie perskaityto eilėraščio ar kito kūrinėlio, naujomis ir dar šviesesnėmis akimis žvelgti į iliustracijas. Norisi knygą padėti taip, kad ji būtų po ranka, kad ir vėl galėtum ją atversti ir pratęsti apmąstymus.
Internacionalinis 200 puslapių „Каунасский литературный альманах 2020“ tikrai yra šventinis leidinys, išleistas spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ su kietais viršeliais, iliustruotais dizainelio Rimanto Leitano, ant prabangaus storo popieriaus. Finansiškai leidybą rėmė Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir keletas sponsorių.
Senjorų klubo „Mes“ kolegos sveikino Galimą Sitdykovą, Vladimirą Beresniovą ir prof.Aleksandrą Vitkų su įspūdingais leidiniais ir dėkojo LŽS Kauno apskrities skyriaus prmininkui Vidui Mačiuliui už šiltą priėmimą, suteiktas naujausias žinias iš Lietuvos leidybinės ir žiniasklaidos veiklos.
