2021 m. spalio 24 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vaižganto premija – rašytojui Arvydui Juozaičiui

Lietuvos rašytojų sąjungos informacija

20-oji Vaižganto premija skirta filosofui, prozininkui, dramaturgui Arvydui Juozaičiui

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Liutauras Degėsys ir kt.

Šiais metais Vaižganto premijai buvo pasiūlyta keturiolika kandidatų: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygas „Dar vieni prabėgę metai“, „Dvidešimt metų drauge“, „Žiemgalos  dainius“, „Laikęs kūrybos paukštį delnuose“ ir skelbiamus darbus elektroninėje ir popierinėje spaudoje;  Vytautas Čepas už romaną „Siena“;  Daiva Grikšienė už televizijos dokumentinių filmų ciklą „Kunigo Tumo kelionės“ (TV ciklą sudaro trys dalys);  Česlovas Iškauskas už knygą „Balbieriškio parapijai ir bažnyčiai – 500 metų“ ir už žurnalistinę ir publicistinę kūrybą;  Indrė Jonušytė už knygas „BELA BLU“ ir „FABULAE SPECTACULA“;  Arvydas Juozaitis už publicistikos knygą „Kauno saulė“;  Aistė Kučinskienė už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos, literatūrinės publicistikos dermę, kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą;  Jonas Liniauskas;  Dovydas Pancerovas už žurnalistinių tyrimų knygą „Kabinetas 339“ (2019 m.) ir romaną „Medžiojant tėvą“ (2020 m.) bei už visus darbus ir kūrybinius sprendimus; Leonas Peleckis-Kaktavičius už esė ir pokalbių rinkinį „Žmonės kaip knygos“; Justinas Sajauskas už knygas „Lietuvės rožinis, dar kitaip: Marijos Kraptavičiūtės-Šimkienės prisiminimai“ ir „Prisiminimų nuotrupos“; Jūratė Sučylaiė už knygą „Prieš srovę“; Vidmantas Valiušaitis už istorinę ir kultūrinę atmintį, nacionalinį tapatumą tvirtinančius labai reikšmingus darbus, knygas ir veiklą; Jurga Žąsinaitė už knygą „Pertako piemuo“ ir už dokumentinės prozos straipsnius apie iškilius Anykščių krašto žmones, krašto praeitį, kultūrinį gyvenimą „Vorutoje“; www.menobangos.lt „Aukštaitiškas formatas“.

Į Vertinimo komisiją Rašytojų sąjunga buvo delegavusi Jurgitą Jasponytę-Burokienę, Gediminą Kajėną ir Danielių Mušinską, Žurnalistų sąjunga – Audronę Nugaraitę, Joną Staselį ir Gerimantą Statinį.

Arvydas Juozaitis – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, publicistas, politinis bei visuomenės veikėjas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjas ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys. Daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas. Išleidęs per trisdešimt – novelių, esė, publicistikos, dramų – knygų, daugelio pjesių ir filmų scenarijų autorius. Apdovanotas Baltijos asamblėjos literatūros premija, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinu, Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinu, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premija, Liudviko Rėzos premija, Ievos Simonaitytės, Juozo Keliuočio, „Varpų“ literatūrinėmis premijomis.

„Kauno saulė“ yra miesto epo, „karo ir taikos“ knyga, – sako autorius, – Rašiau ją ieškodamas naujosios Lietuvos valstybės šaknies, leisdamas tą šaknį. Dabartinės Lietuvos istorija tėra šimto metų, bet kokia nuostabi! Kaip ir kiekviena lemtinga istorija, ji reikalauja tiesaus žvilgsnio ir žodžio. Troškau pamatyti, išgirsti ir aprašyti valstybės stebuklą, pajusti valstybę auginantį miestą. Taip jau yra, kad nūdienos Lietuva gimė Kaune, tad Kaunas – šios istorijos herojus. Miestas, išplėšęs tautą iš nebūties, vertas karo ir taikos epo.

„Kauno saulėje“ ypatingas dėmesys skiriamas Juozo Tumo Vaižganto asmenybei. Su kokia meile čia rašoma apie Vaižgantą – daugeliui tai gali būti gera pirmoji gilesnė pažintis. Taip rašoma tik apie žmogų, kurį gerai pažįsti, arba esi artimas jam siela: Reikia neužmiršti Vaižganto charakterio esmės: jam svarbu ne sau ką nors sukurti ir kur nors įsitvirtinti, ne save matyti kaip vadą ar lyderį – ne, jam svarbu, kad sukurtas „daiktas“ gyventų ir alsuotų. O jis pats eis toliau, ten, kur dar trūksta gyvybės. Kitų Lietuvos kampų lopyti, gyvinti. Norėtųsi tai ir apie patį autorių pasakyti. Kaip ir šiuos žodžius, kurie taip pat skirti Vaižgantui: Įvairiapusiais talentais apdovanotas žmogus negali būti nelaimingas. Atsigriebdamas už nuoskaudas, jis gali rašyti, rašyti, rašyti. Alpdamas rašys, mirdamas rašys.“




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)