2021 m. kovo 8 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Nori atgauti atimtus pinigus? Susimokėk. Ir tai ne humoras – taip numato Lietuvos įstatymai!

Virginija Grigaliūnienė, LŽS Kauno sk. valdybos narė

Nuo išpuolių šiandien neapsaugotas niekas – taip pat ir žurnalistai. Netgi atvirkščiai – žurnalistams už tai, kad išreiškė drąsią, pilietišką poziciją, kad demaskavo su aukštu postu suaugusį vagį, paviešino šokiruojančius faktus apie politikų gyvenimo ir veiklos „užkulisius“, vis dažniau tenka sulaukti grasinimų, šmeižikiškų išpuolių, psichologinio smurto, o gal ir fiziškai nukentėti. Tokie ir panašūs nusikaltimai šiandien – ne naujiena. Naujiena su tuo nesusidūrusiems nebent tik ta, kad net ir išaiškinus bei nuteisus nusikaltimą įvykdžiusius asmenis, dar nereiškia, jog teismo priteistą žalą nukentėjusysis iš savo skriaudikų kada nors atgaus. Veikiau priešingai – nukentėjęs pilietis patirs dar daugiau nuostolių. Tokie, deja, įstatymai.

Elementari situacija: asmuo buvo užpultas ir apiplėštas. Policija nusikaltimą išaiškino, sulaikė grupę plėšikų, teismas juos nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis ir įpareigojo lygiomis dalimis sumokėti nukentėjusiam asmeniui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Teismo nuosprendis įsiteisėjo, nusikaltėliai sėdi už grotų, o žalos atlyginimo klausimai kybo ore.

Ne, nekybo. Kadangi nuteistieji savo vardu jokio turto neturi, priteistų sumų išieškojimo, kaip numato įstatymas, imasi antstolis. Na, o kadangi nuteistųjų toje byloje – ne vienas, išieškojimo bylų vykdymo imasi keli antstoliai (vienas antstolis inicijuoja vieną išieškojimo bylą). Ir kiekvienam antstoliui nukentėjusysis už tai privalo susimokėti!

Viena vertus, lyg ir viskas logiška. Mat antstolis Lietuvoje, kaip rašoma LR Antstolių įstatyme, „yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas“.

Kita vertus, kodėl nukentėjusysis turi finansiškai nukentėti dar kartą? Juk, kaip byloja įstatymo raidė, būtent nukentėjusysis (šiuo atveju – apiplėštas pilietis) privalo antstoliui avansu už darbą susimokėti, nors yra beveik nulinė tikimybė, kad jis iš nuteistųjų niekada neatgaus nė euro. Kodėl neatgaus? Nes bausmę atliekantys nusikaltėliai savo vardu turto neturi ir, tikėtina, niekada neturės. Ypač jei tai keliolika kartų teisti asmenys, kurie laisvėje šmėkšteli tik mėnesiui, kitam, ir, vėl prisidirbę, keliauja už grotų... Tokie tipai turi begalę laiko išstudijuoti visus kodeksus, o sau palankius straipsnius išmokti gal ir mintinai. Kodeksų pastraipose aiškiai parašyta: priteistos sumos išieškomos iš nusikaltimą padariusio asmens turto. Nėra turto – nėra ir išieškojimo rezultatų.

Taigi negana to, kad nukentėjęs pilietis patyrė materialinę žalą (nes iš jo buvo atimti pinigai), žala dar priverstinai išauga, nes reikia avansu susimokėti antstoliams. O kitos galimybės atgauti priteistus pinigus - nėra! Nesvarbu, kad antstolis galbūt niekada nė euro iš to asmens neišieškos – vis tiek nukentėjusysis privalo susimokėti. Ir ne taip menkai – po triženklę sumą! Už kiekvieną išieškojimo bylos vykdymą - atskirai! Jei trys nuteistieji – trys bylos. Penki bendrininkai – penkios bylos. Tokie įstatymai! Akivaizdu, kad jie, švelniai tariant, prasilenkia su logika. Tai gal pats laikas būtų ydingą tvarką keisti? Gal naujoji valdžia, užuot stvėrusis nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo ar Seimo moterims ir vyrams skirtų tualetų sujungimo klausimų, galėtų pasidomėti nukentėjusiųjų situacija, kurioje pastarieji atsiduria po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, ir inicijuoti nusikaltėliams griežtesnes, o nukentėjusiesiems bent kiek palankesnes teisės aktų pataisas?

Kadangi tai – Teisingumo ministerijos prerogatyva, ten ir kreipiausi. Į pateiktus klausimus atsakė Teisingumo ministrės atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

Ar nukentėjusysis, tai yra išieškotojas, turi sumokėti avansu anstoliams už priteistų pinigų išieškojimą, nors nuteistieji neturi jokio turto, vadinasi, išieškotojas nuostolių galbūt niekada neatgaus, o tik dar išaugins prarastų pinigų sumą?

Civilinio proceso kodekso 610 ir 611 straipsniuose nustatyta, kad vykdymo išlaidas antstoliui apmoka išieškotojas, o vykdymo proceso eigoje šios sumos išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Tais atvejais, kai priteista iš solidarių asmenų (yra keli skolininkai), kiekvieno jų atžvilgiu išduodamas atskiras vykdomasis raštas ir išieškotojas turi teisę pasirinkti, dėl kurių skolininkų jis nori pradėti išieškojimo procesą. Šiuo atveju vykdomųjų bylų bus tiek, kiek bus pateikta vykdyti vykdomųjų dokumentų ir kiekvienoje vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos apmokamos atskirai. Atkreipiame dėmesį, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas yra penkeri metai.

Ar antstolio nurodyta triženklė pinigų suma už vykdomosios bylos administravimo išlaidas yra vienintelė suma - daugiau pinigų antstolis nereikalaus? Ar mokestis antstoliui priklauso nuo išieškomos sumos dydžio, todėl vėliau gali tekti sumokėti antstoliui papildomai?

Civilinio proceso kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui.

Piniginiuose išieškojimuose administravimo išlaidų dydis priklauso nuo išieškotinos skolos dydžio. Paprastai antstoliai išieškotojus prašo apmokėti tik administravimo išlaidas ir nereikalauja, kad išieškotojai avansu apmokėtų išlaidas už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas (pašto, banko pavedimų ir pan.), piniginiuose išieškojimuose atlygio antstoliui apmokėti avansu taip pat nereikia.

Administravimo išlaidos teikiant vykdomąjį dokumentą dėl tos pačios sumos išieškojimo neturėtų skirtis.

O jei nukentėjusysis - socialiai remtinas asmuo, neturi pinigų sumokėti antstoliui?

Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.1 papunktyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Išieškotoją fizinį asmenį, gaunantį socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, antstolis turi atleisti nuo administravimo išlaidų apmokėjimo arba šių vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti ne trumpesniam kaip 30 dienų terminui, per kurį šie asmenys privalo kreiptis į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokant administravimo išlaidas suteikimo.

Taigi, jei asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas, jis antstoliui turėtų pateikti institucijos, skyrusios jam socialinę pašalpą, sprendimą skirti jam pašalpą.

Taip pat aktualu, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjui teisminio proceso metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (atstovavo valstybės paskirtas advokatas), o jeigu antrinė teisinė pagalba ir nebuvo teikiama, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl jos suteikimo. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima ir administravimo išlaidų apmokėjimą antstoliui. Socialinės paramos gavėjams ir asmenims, nukentėjusiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į šių asmenų pajamų ar turto lygį.

Kaip Teisingumo ministrė vertina faktą, kad nukentėjusysis tik susimokėjęs antstoliui gali laukti išieškojimo iš nuteistų asmenų, nors ir labai tikėtina, kad tas išieškojimas nebus įvykdytas (jei nuteistieji savo vardu neturi jokio turto). Tuomet kodėl nukentėjusysis antstoliui turi avansu mokėti didelius pinigus?

Pažymėtina, kad galimybė išieškoti skolą nepriklauso nuo antstolio, tai lemia objektyvios aplinkybės – ar skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje gauna pajamas (dirba), savo vardu turi turto, lėšų ir pan.

Užtikrinant, kad nepasiturintiems asmenims būtų prieinamos antstolių paslaugos, minėtos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos suteikia antstoliui teisę (o šio paklausimo 3 punkte nurodytas atvejais – pareigą) išieškotoją atleisti nuo administravimo išlaidų apmokėjimo. Šiais atvejais administravimo išlaidas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo savo sąskaita.

Taip pat norime paminėti, kad, sprendžiant iš paklausimo turinio, asmuo turi teisę į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą. Dėl tokios išmokos gavimo asmuo gali kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

---

Susipažinus su Teisingumo ministerijos atsakymais nukentėjusiųjų situacija, regis, nėra visiškai beviltiška. Vis dėlto jei nukentėjęs pilietis nėra socialiai remtinas, akivaizdu, kad jis kvailio vietoje atsiduria du kartus: materialiai nukenčia ir nuo užpuolikų, iš kurių atgauti pinigus beveik nėra šansų, ir nuo… valstybės, nes jį „nugręžia“ dar ir valstybės atstovai antstoliai. Taigi nori nenori peršasi išvada, kad teisės aktų korekcijos – būtinos.




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)