2021 m. gegužės 10 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Arnoldui Aleksandravičiui atminti


Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS  (1963 06 19 – 2021 01 20)


2021 m. sausio 20 d. Lietuvos žurnalistų draugija neteko savo nario – kauniečio žurnalisto Arnoldo Aleksandravičiaus.

A. Aleksandravičius buvo ilgametis Lietuvos žurnalistų draugijos narys, priklausė LŽD Centro valdybai, pastaruosius tris dešimtmečius darbavosi laikraštyje „Ūkininko patarėjas”.

2016 m. jam buvo įteiktas aukščiausias LŽD apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio vardo premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.

A. Aleksandravičius gimė 1963 m. Kaune. Jo šeimą skaudžiai palietė sovietų okupacija: tremtyje Sibire mirė seneliai ir jų kapas nežinomas, 24-erių tesulaukęs žuvo dėdė Juozas Bacevičius-Briedis, „Tauro“ apygardos partizanas, kiti artimieji buvo išblaškyti po pasaulį.

Baigęs 15-ąją vidurinę mokyklą A. Aleksandravičius studijavo Kauno politechnikos instituto (dabar Technologijos universitetas) Elektrotechnikos fakultete. Dirbo Kauno centriniame pašte ryšių operatoriumi.

Jis buvo ilgametis Lietuvos Sąjūdžio leidinio „Kauno aidas“ bendradarbis, rašė straipsnius laikraščiams „XXI amžius“ ir „Kauno laikas“ – šiame leidinyje 1992-1994 m. dirbo korespondentu. Paskui perėjo į laikraštį „Ūkininko patarėjas“, vadovavo informacijos skyriui, rašė brandžius ir aktualius kaimo bendruomenei straipsnius, buvo vertinamas kaip politikos apžvalgininkas.          

Aštri Arnoldo plunksna, gilios istorinės ir nūdienos gyvenimo įžvalgos buvo mėgiamos ir vertinamos kolegų, skaitytojų. Jam buvo patikimos aktualių žurnalistų bendruomenės diskusijų moderatoriaus pareigos, ne kartą yra rengęs pranešimus įvairioms LŽD konferencijoms. Buvo puikus pašnekovas, atidus kolega ir bičiulis. 

Aleksandravičius reiškėsi ir grožinėje kūryboje: rašė apsakymus, apysakas, pjeses. 1991 m. laimėjo premiją Kazio Almeno paskelbtame istorinės apysakos konkurse

Pastaraisiais metais Arnoldas rūpestingai slaugė savo mamą ir labai skaudžiai išgyveno jos netektį. Ir tik pastaraisiais mėnesiais rimčiau susirūpino savo paties blogėjančia sveikata. Deja, sudėtinga situacija pandemijos metu nebeleido susigrąžinti prarastų jėgų.

 Lietuvos žurnalistų draugija reiškia gilią užuojautą Arnoldo broliui Eismučiui.

Aleksandravičiaus amžinojo poilsio vieta bus Kauno Petrašiūnų kapinėse, jo šeimos kape.




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)