2021 m. sausio 17 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Atkeliavo almanachas „Žurnalistika“ 2020 (II)

Jolanta Beniušytė, almanacho „Žurnalistika“ vyriausioji redaktorė

Smagu vėl pasisveikinti su Jumis, mieli skaitytojai, atverčiant šių metų antrąją almanacho „Žurnalistika“ knygelę. Kaip ir pirmoji, ji išleista karantino sąlygomis - Covid – 19 virusas kaip reikiant įsisiautėjo Lietuvoje ir pasaulyje.

2020 metų pabaigoje Lietuvoje neramu buvo ir dėl viruso, ir dėl rinkimų maratono, naujos šalį valdančios daugumos įsitvirtinimo, Seimo, Vyriausybės kaitos. Žurnalistų bendruomenė atidžiai stebėjo politinius procesus, svarstydama, ko tikėtis iš naujos valdžios – ar vėl nebus varžomos žurnalistų teisės ir trukdoma jų profesinei misijai informuoti visuomenę?

Politikai visada svajoja įgyti žiniasklaidos kontrolę, uždėti žiniasklaidos sarginiam šuniui savotišką apynasrį. „Transparency International“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos žiniasklaidos priemones valdančių politikų ir tarnautojų bei jų sutuoktinių skaičius išaugo beveik dvigubai - 2010 m. tokių asmenų buvo 27. Paprastai jie yra regioninės žiniasklaidos savininkai, o išrinkti į Seimą ar savivaldybių tarybas ir toliau valdo žiniasklaidos priemones. 

Bet kokia valdžia privalo būti žiniasklaidos ypatingo dėmesio ir, kai to reikia, kritikos objektu. Demokratinėje valstybėje bet kurio atveju netenka kalbėti apie valdžios ir žiniasklaidos „medaus mėnesį“, pirmojoje almanacho publikacijoje teigia jos autorius dr. Viktoras Denisenko, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentas. Anot autoriaus, ne tik Lietuvoje politikai jaučia ne pačius šilčiausius jausmus žiniasklaidai. Spaudos laisvės reitingo „Press Freedom Index 2020“, kurį kasmet rengia organizacija „Reporteriai be sienų“, duomenys rodo, kad tik ketvirtadalyje pasaulio valstybių spaudos laisvė yra gerbiama ir pripažįstama kaip norma. Be to, absoliučiu spaudos laisvės forpostu negalima pavadinti nei JAV, nei Europos Sąjungos. Šiandien šį vaidmenį atlieka nebent Skandinavijos valstybės.

Ką jau kalbėti apie Baltarusijos žurnalistus, kurie dalyvauja kare prieš režimo melą, dėl spaudos laisvės ir savo teisių. Nepriklausoma Baltarusijos žurnalistų asociacija, kaip apie kolegų kasdienybę Aliaksandro Lukašenkos režimo surakintoje kaimyninėje šalyje rašo Domas Šniukas, „akylai stebi žiniasklaidos ir žurnalistų teisių pažeidimus po Baltarusijos prezidento rinkimų. Iki spalio 25 d. jų užfiksuota per 400. Dažniausiai tai žurnalistų sulaikymai, areštai, pagrobimas, smurtas ir patyčios; represijos leidinių atžvilgiu; elektroninės žurnalistikos ir mobiliojo ryšio blokavimas; žurnalistų darbo priemonių ir sukauptos informacijos atėmimas, naikinimas, technikos gadinimas.“

Lietuvoje žiniasklaidos įmonės ir žurnalistai šiuo metu kaunasi su karantino pasekmėmis – naujų išbandymų pažeria pakitusios darbo sąlygos, sumažėjusios pajamos ir finansai. Apie tai diskutuota regioninės žiniasklaidos seminare Vilniuje, taip pat ir virtualioje tarptautinėje Medijų tarybos surengtoje diskusijoje. Žiniasklaidos atstovai ir ekspertai pastebi pandemijos paskatintus pokyčius kuriant ir apmokestinant kuriamą turinį, vartotojų įpročių kaitą, akcentuoja, jog žiniasklaidai būtina valstybės parama. Žvelgiant į ateitį pabrėžiama, jog augs kokybiško turinio paklausa, didės būtinybė diegti naujoves, plėsti informacijos pasiekiamumą bei tobulinti skaitmeninius produktus.

Su ištiesta ranka nebenori vaikščioti ir meno kūrėjų organizacijos. „Meno kūrėjai padeda visuomenei, o ne prašo – vyksta natūralūs mainai. Kūrėjas - ne paramos prašytojas ar gavėjas, o naudą visuomenei teikiantis subjektas: ne tik keliantis klausimus, kartais ir nepatogius, bet būtinus, tačiau būtinus, bet ir skleidžiantis žinias, sprendimus, tikėjimą ir pasitikėjimą. Mes patys kiekvienas galime tai daryti savo aplinkoje, pagrįsdami tai savo pavyzdžiais ir darbais“,- sako naujai išrinktas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, žinomas fotomenininkas Jonas Staselis.

Kaip tik tokių meno kūrėjų pavyzdžių pateikiame ir almanache, kalbindami 2020 metų Lietuos žurnalistų sąjungos (LŽS) Vinco Kudirkos premijos laureatę - Ritą Aleksaitę – Bieliauskienę ir Antano Macijausko premiją šiemet pelniusią kūrėjų porą Liliją Valatkienę ir Joną Vytautą Jušką.

Smagu pristatyti ir įspūdingą nuotraukų parodą Klaipėdoje surengusį LŽS ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narį, fotografą ir operatorių Eugenijų Macių.

LŽS Klaipėdos apskrities skyrius šiemet parodė iniciatyvą pagerbti lietuviškos žiniasklaidos pradininką Johaną Ferdinandą Kelkį (1801 – 1877) - įsteigtas jo vardo medalis, kurį iš bronzos nukaldino skulptorius Robertas Guoba. Klaipėdos žurnalistų bendruomenės jubiliejinėje (jau dvidešimtą kartą!) šventėje medalis buvo įteiktas uostamiesčio žurnalistams Gražinai Juodytei ir Žydrūnui Naujokui, tačiau nebespėta įteikti Bernardui Aleknavičiui – jis iškeliavo Amžinybėn. Jautrus kolegų atsisveikinimo laiškas bičiuliui – almanacho puslapiuose.

Ir šiame „Žurnalistikos“ numeryje tęsiame Spaudos, radijo ir televizijos fondo remiamo projekto „ Žurnalistika. Raudonoji knyga: ką sukūrėme ir ką turime išsaugoti per 30 laisvės metų? Istorija, analizė, įžvalgos“. „Žurnalistikos istorijos“ rubrikoje – pasakojimas apie Amerikos lietuvių žurnalistų organizacijas, davusias pradžią ir mūsiškėms, apie karo sugriautoje Europoje lietuvių leistus sporto laikraščius, kai šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno, apie laiką, kai mūsų šalyje nusikaltėliai atvirai grąsino žurnalistams, ir laisvo žodžio gynėjus Sausio 13 – osios barikadose...

Prisimenant praeitį, įvertinant dabartį, verta pažvelgti ir į ateities iššūkius, kurie jau yra ant mūsų slenksčio. Jaunoji žurnalistų karta, susidūrusi su dirbtinio intelekto įtaka profesijai, turės spręsti ir etines problemas, nes dirbtinio intelekto technologijoms nebūdingos žmogiškosios vertybės ir elgesio normos, rašo tyrimą savo bakalauro darbe atlikusi VU Komunikacijos fakulteto absolventė Kristina Kirkliauskaitė.

Šiame numeryje pristatome naują rubriką – „Žurnalistų pomėgiai“. Kaunietis Juozas Kundrotas kalbina kolegą, ilgametį televizijos operatorių Joną Dirsę ne tik apie profesinius nutikimus, bet ir apie pomėgį iš medžio skaptuoti koplytstulpius, skulptūrėles, džiuginančias aplinkinius. Tamsų žiemos vakarą nuotaiką parskaidrins pasakojimas iš pasaulinės žurnalistikos istorijos – apie legendinę amerikietę žurnalistę Nellie Bly, daugiau kaip prieš 100 metų atlikusią pasaulyje pirmą žurnalistinį tyrimą psichiatrijos ligoninėje. Į ją su tarnybine užduotimi jauną drąsią žurnalistę pasiuntė taps pats garsusis Josephas Pulitzeris – iki šiol pačios prestižiškiausios šių dienų pasaulinės žurnalistikos premijos už tyrimus iniciatorius.




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)