…O „Varpas” lig šiol tebeaidi...

Jonas Laurinavičius, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys

„Varpas“ – tai pirmoji Lietuvoje privati leidykla – akcinė spaudos bendrovė, sukurta dar sovietmečio agonijos laikais 1989 m. Kaune. Leidyklos steigėjai buvo žinomi žurnalistai Povilas Antanas Kaunas ir Romualdas Neimantas, o netrukus į jos veiklą įsijungęs ir Juozas Kundrotas. Pastarasis skaitytojams ir pateikė vertingą dovaną – knygą, kuri prasmingai pavadinta – „Knygos aura. Leidėjo užrašai“ (2020). Knygoje ir pasakojama apie leidyklos kultūrinę veiklą, žmones, kuriuos autorius puikiai pažinojo, apie rupią leidėjų duoną, džiugias ir sunkias dienas ir atliktą reikšmingą darbą leidžiant įvairių žanrų literatūrą.

J. Kundrotas rašo:

„Leidykla steigėsi ir kūrėsi tuo laiku, kai viltys ir netikrumas, drąsa ir baimė, abejonės ir ryžtas plūdo iš kiekvieno gatvės ar skersgatvio kampo, o laisvės alsavimą galėjai juste pajusti aikštėse, stadionuose, kur mitingavo ir manifestus skelbė Sąjūdis. Tai teikė nemaža optimizmo. Savo veiklos perspektyva tikėjo ir leidyklos vadovai, nors toji visko pradžių pradžia reikalavo dvigubų ir keturgubų apsukų. Žinojo: niekas nieko veltui neduos – nei algos, nei popieriaus, nei to, iš ko galima daryti knygą. O ketinimai gražūs, kilnūs, dideli. Patys planuosime leidybinę programą ir kokius honorarus mokės autoriams, už kiek parduos kūrinį. Kitaip sakant, veiks savarankiškumo, ūkiskaitos sąlygomis. Leis grožinę, estetinę mokslo ir mokslo populiariąją, turistinę-reklaminę ir kitokią literatūrą, serijomis ir atskiromis knygomis“ (p.21).

Anuometinės kartos kūrėjai, žurnalistai, kurie dabar jau pensininkai, puikiai atsimena tuos istorinius laikus: politiškai – tai buvo fantastiška, džiugu, neįtikėtina, bet realu, kad štai bejėgiškai griūna okupacinis režimas, gali laisvai reikšti savo nuomonę kabinetuose, gatvėse, tribūnose, tačiau ekonomiškai – tai šiurpu, dramatiška. Vien tik dėl popieriaus kokias klaikybes teko išgyventi: Lietuvoje jo nėra, Juliaus Janonio popieriaus fabrikas Kaune kaip ir neveikia, popieriaus gali gauti tik Rusijoje. Ir tik už grynus pinigus! „Varpo“ leidėjai su lagaminu pinigų ir važiavo į Kaliningrado sritį popieriaus pirkti. Pasienyje sulaikė milicija. Tiek reikėjo išradingumo, sumanumo, netgi paprasčiausios laimės, kad ne tik išneštum sveiką kailį, bet dar ir popieriaus pargabentum. Esu tai patyręs ir aš pats, tuo metu dirbęs rajono redakcijoje „Kaišiadorių aidai“. Sandėlyje paskutiniai popieriaus rulonai, dargi pinigų nėra, rajono taryba priėmė sprendimą paskolinti, o kažkokia firma Vilniuje, tikra netikra, pradėsi tikrinti jos tikrumą, išvys pro duris: ne tavo reikalas, kaip mes dirbame, - sutiko atvežti keletą tonų popieriaus, bet iš karto dėk ant stalo lagaminą pinigų... kitaip popieriaus nebus, jie perka tik už grynus. Dabartiniams leidėjams turbūt sunku suvokti, kad taip iš tikrųjų galėjo būti. O buvo!

„Varpo“ leidyklos vadovai, eiliniai leidėjai nenuleido rankų: dirbo iš širdies ir iš peties. Tad net Maskvos ekonominės blokados sąlygomis buvo leidžiamos knygos: Kęstučio Genio „Lietuva – tai sąžinė“ (1990, eilėraščiai), Alfonso Šešplaukio-Tyruolio sudarytą antologiją „Nemarioji žemė“ (Bostone 1970 m. išleistos knygos fotografinis leidimas), Rimanto Marčėno noveles „Meilės blyksniai“, Laimono Inio „Paskutinis Sokrato prašymas“, prof. Aleksandro Vitkaus „Lietuvos istorijos įvykių chronologija“, Alekso Dabulskio satyros rinktinę „Išvirkščias žmogus“, Mečio Račkausko romaną „Tolimo miesto kokteilis“, Petronėlės Orintaitės apysakas „Viltrakių vaikai“ ir „Nardžio pulkas“ (beje, vėliau ir paties J. Kundroto biografinę apybraižą apie P. Orintaitę „Gyvenimas – kaip legenda“), Petro Palilionio „Vėjuota saulė arba Adomas Mickevičius Kaune“ ir t.t. Kaip matome, tai Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių autorių beletristinės ir mokslinės knygos Leistos ir knygų serijos – „Portretai: Kęstučio Trečiakausko dokumentinė apysaka „Jeronimas Ralys“, Juozo Klimaičio „Prano Vaičaičio gyvenimo pėdsakais“, kitos. Leistos knygos esperanto kalba – išėjo dvikalbis Antano Baranausko „Anykščių šilelis“, Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“, Maironio baladė „Jūratė ir Kastytis“, dar keletas.

„Varpo“ leidykloje būta ir pakilimų, ir vos vos išsilaikymo metų. Niekada nebuvo lengva. Stengtasi pritraukti kuo daugiau žinomų autorių. Tarp jų buvo Marija Macijauskienė, Gediminas Jankus, savo atsiminimus „Varpui“ patikėjo išleisti Gražina Genė Radzevičienė „Buvusio laiko vieškeliais“ (apie savo vyrą rašytoją Bronių Radzevičių). Ši leidykla išleido ir paties J. Kundroto knygų – „Po kryžiaus ženklu“, „Knygnešių šventa gadynė“, „Atsigręžęs į šviesą“ (apie poetą Stasį Santvarą), dar kelias. Gaila, kad knygoje nepateiktas „Varpo“ leidyklos visų išleistų knygų sąrašas.

Beje, leidyklos klestėjimo metais ji turėjo ir dukterines leidyklas – „Laikas“ ir „Slenksčiai“. Ilgainiui jos susijungė į susivienijimą, kuriam buvo paliktas „Varpo“ leidyklos vardas.

Atgavus nepriklausomybę, privačių leidyklų ir leidyklėlių pridygo kaip grybų po lietaus per jaunatį. Jos savo produkcija užvertė spaustuves, kurios vis dar buvo po valdžios sparneliu, - rašo J. Kundrotas. – Privačių spaustuvių dar nesimatė. Ir tai suprantama, privačiai leidyklai tereikėjo stogo virš galvos ir rašomojo stalo, kai tuo tarpu spaustuvei – ir patalpų, ir sudėtingos įrangos, ir specialistų. Tai ir jokia konkurencija, bent kol kas, nekvepėjo“. Iš viso leidyklų buvo užregistruota daugiau kaip pusė tūkstančio, pasiūla pranoko paklausą. Sumenko dėmesys ir pačiai knygai. Prastėjo realizacija. Trisdešimt metų intensyviai veikusi leidykla nutarė knygų nebeleisti. Žmonės išsiskirstė...

J. Kundrotas daugiau ar mažiau parašė ir apie „Varpo“ leidyklos entuziastus, kurie knygų leidybai skyrė savo jėgas, laiką, širdį. Žinoma, pirmiausia prisimenamas „Varpo“ iniciatorius ir vadovas P. A. Kaunas. Ryškiai į „Varpo“ leidyklos istoriją savo vardus ir pavardes įrašė dailininkai, dabar jau a.a. Gediminas Pempė, Žurnalistų sąjungos narys dailininkas karikatūristas Vladimiras Beresniovas. Jie, pasak knygos autoriaus, „Varpe“ išvarė giliausią vagą, „buvo begalinio darbštumo, paslaugūs, žodžio vyrai“ (p.179). Darbštuolių buvo didelis būrys – leidykloje yra dirbę per trisdešimt žmonių. Tarp leidyklos šviesiausių asmenybių buvo ir J. Kundrotas. Jis savo knygą baigia taip: „Manyčiau, kad „Varpo“ laikas tekėjo netuščiai. Įsispaudė jo ženklai tiek, kiek buvo lemta įsispausti, veikti, gilinti.

Nedaug mūsų, varpininkų, belikę. Ne vienas iškeliavo ten, iš kur nebegrįžtama.

--------------------------------------------------------------------

Knyga tebešaukia ligi šiol. Ji tarsi kokia kelrodė, tarsi naujų dvasinių kontinentų ieškotoja, atradėja ir guodėja. Jeigu ne knyga, gyvenimas palūžtų po senatvės ir kasdienybės našta.

Jeigu ne knyga...“

Nors „Varpo“ leidybinė veikla jau senokai sustabdyta, tačiau per savo išleistų knygų lentynas jis ligi tol tebeaidi. Tų knygų aura be galo miela.

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Rugsėjo 22 diena, penktadienis

Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena.

***

Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis

Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus.

***

Rugsėjo 19 diena, antradienis

Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.

***

Rugsėjo 18 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor

Rugsėjo 17 diena, sekmadienis

Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.

Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.

Europos judumo savaitė (16-22 d.)

Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.

***

Rugsėjo 15 diena, penktadienis

Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.

***

Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis

Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.

***

Rugsėjo 12 diena, antradienis

Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.

***

Rugsėjo 11 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor

***

Rugsėjo 10 diena, sekmadienis

Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.

***

Rugsėjo 9 diena, šeštadienis

Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.

***

Rugsėjo 8 diena, penktadienis

Tarptautinė raštingumo diena

Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.

***

Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis

Buriuotojų diena

Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.

Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.

***

Rugsėjo 4 d,. pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman

Rugsėjo 1 d., penktadienis

Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.

Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.

***

Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis

Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.

***

Rugpjūčio 28 d., antradienis

Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.

Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.

***

Rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka

***

Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis

Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.

***

Rugpjūčio 23 d., trečiadienis

Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.

***

Rugpjūčio 21 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis

***

Rugpjūčio 19 d., šeštadienis

Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.

***

Rugpjūčio 18 d. , penktadienis

Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis

Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.

Rugpjūčio 16 d., trečiadienis

Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.

Rugpjūčio 15 d., antradienis

Žolinė

Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.

08.12, šeštadienis

Savaitės išmintis

"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas

Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena

Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.

08.10, ketvirtadienis

Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."

08. 09, trečiadienis

Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.

08.07, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis

08.06 (sekmadienis)

Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.

08.04 (penktadienis)

Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.

08.03 (ketvirtadienis)

Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi

08.02 (trečiadienis)

Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?

Ką šiandien žadame panaudoti?

Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!

	2023 m. rugsėjo 22 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	…O „Varpas” lig šiol tebeaidi... Jonas Laurinavičius, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys „Varpas“ – tai pirmoji Lietuvoje privati leidykla – akcinė spaudos bendrovė, sukurta dar sovietmečio agonijos laikais 1989 m. Kaune. Leidyklos steigėjai buvo žinomi žurnalistai Povilas Antanas Kaunas ir Romualdas Neimantas, o netrukus į jos veiklą įsijungęs ir Juozas Kundrotas. Pastarasis skaitytojams ir pateikė vertingą dovaną – knygą, kuri prasmingai pavadinta – „Knygos aura. Leidėjo užrašai“ (2020). Knygoje ir pasakojama apie leidyklos kultūrinę veiklą, žmones, kuriuos autorius puikiai pažinojo, apie rupią leidėjų duoną, džiugias ir sunkias dienas ir atliktą reikšmingą darbą leidžiant įvairių žanrų literatūrą. J. Kundrotas rašo: „Leidykla steigėsi ir kūrėsi tuo laiku, kai viltys ir netikrumas, drąsa ir baimė, abejonės ir ryžtas plūdo iš kiekvieno gatvės ar skersgatvio kampo, o laisvės alsavimą galėjai juste pajusti aikštėse, stadionuose, kur mitingavo ir manifestus skelbė Sąjūdis. Tai teikė nemaža optimizmo. Savo veiklos perspektyva tikėjo ir leidyklos vadovai, nors toji visko pradžių pradžia reikalavo dvigubų ir keturgubų apsukų. Žinojo: niekas nieko veltui neduos – nei algos, nei popieriaus, nei to, iš ko galima daryti knygą. O ketinimai gražūs, kilnūs, dideli. Patys planuosime leidybinę programą ir kokius honorarus mokės autoriams, už kiek parduos kūrinį. Kitaip sakant, veiks savarankiškumo, ūkiskaitos sąlygomis. Leis grožinę, estetinę mokslo ir mokslo populiariąją, turistinę-reklaminę ir kitokią literatūrą, serijomis ir atskiromis knygomis“ (p.21). Anuometinės kartos kūrėjai, žurnalistai, kurie dabar jau pensininkai, puikiai atsimena tuos istorinius laikus: politiškai – tai buvo fantastiška, džiugu, neįtikėtina, bet realu, kad štai bejėgiškai griūna okupacinis režimas, gali laisvai reikšti savo nuomonę kabinetuose, gatvėse, tribūnose, tačiau ekonomiškai – tai šiurpu, dramatiška. Vien tik dėl popieriaus kokias klaikybes teko išgyventi: Lietuvoje jo nėra, Juliaus Janonio popieriaus fabrikas Kaune kaip ir neveikia, popieriaus gali gauti tik Rusijoje. Ir tik už grynus pinigus! „Varpo“ leidėjai su lagaminu pinigų ir važiavo į Kaliningrado sritį popieriaus pirkti. Pasienyje sulaikė milicija. Tiek reikėjo išradingumo, sumanumo, netgi paprasčiausios laimės, kad ne tik išneštum sveiką kailį, bet dar ir popieriaus pargabentum. Esu tai patyręs ir aš pats, tuo metu dirbęs rajono redakcijoje „Kaišiadorių aidai“. Sandėlyje paskutiniai popieriaus rulonai, dargi pinigų nėra, rajono taryba priėmė sprendimą paskolinti, o kažkokia firma Vilniuje, tikra netikra, pradėsi tikrinti jos tikrumą, išvys pro duris: ne tavo reikalas, kaip mes dirbame, - sutiko atvežti keletą tonų popieriaus, bet iš karto dėk ant stalo lagaminą pinigų... kitaip popieriaus nebus, jie perka tik už grynus. Dabartiniams leidėjams turbūt sunku suvokti, kad taip iš tikrųjų galėjo būti. O buvo! „Varpo“ leidyklos vadovai, eiliniai leidėjai nenuleido rankų: dirbo iš širdies ir iš peties. Tad net Maskvos ekonominės blokados sąlygomis buvo leidžiamos knygos: Kęstučio Genio „Lietuva – tai sąžinė“ (1990, eilėraščiai), Alfonso Šešplaukio-Tyruolio sudarytą antologiją „Nemarioji žemė“ (Bostone 1970 m. išleistos knygos fotografinis leidimas), Rimanto Marčėno noveles „Meilės blyksniai“, Laimono Inio „Paskutinis Sokrato prašymas“, prof. Aleksandro Vitkaus „Lietuvos istorijos įvykių chronologija“, Alekso Dabulskio satyros rinktinę „Išvirkščias žmogus“, Mečio Račkausko romaną „Tolimo miesto kokteilis“, Petronėlės Orintaitės apysakas „Viltrakių vaikai“ ir „Nardžio pulkas“ (beje, vėliau ir paties J. Kundroto biografinę apybraižą apie P. Orintaitę „Gyvenimas – kaip legenda“), Petro Palilionio „Vėjuota saulė arba Adomas Mickevičius Kaune“ ir t.t. Kaip matome, tai Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių autorių beletristinės ir mokslinės knygos Leistos ir knygų serijos – „Portretai: Kęstučio Trečiakausko dokumentinė apysaka „Jeronimas Ralys“, Juozo Klimaičio „Prano Vaičaičio gyvenimo pėdsakais“, kitos. Leistos knygos esperanto kalba – išėjo dvikalbis Antano Baranausko „Anykščių šilelis“, Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“, Maironio baladė „Jūratė ir Kastytis“, dar keletas. „Varpo“ leidykloje būta ir pakilimų, ir vos vos išsilaikymo metų. Niekada nebuvo lengva. Stengtasi pritraukti kuo daugiau žinomų autorių. Tarp jų buvo Marija Macijauskienė, Gediminas Jankus, savo atsiminimus „Varpui“ patikėjo išleisti Gražina Genė Radzevičienė „Buvusio laiko vieškeliais“ (apie savo vyrą rašytoją Bronių Radzevičių). Ši leidykla išleido ir paties J. Kundroto knygų – „Po kryžiaus ženklu“, „Knygnešių šventa gadynė“, „Atsigręžęs į šviesą“ (apie poetą Stasį Santvarą), dar kelias. Gaila, kad knygoje nepateiktas „Varpo“ leidyklos visų išleistų knygų sąrašas. Beje, leidyklos klestėjimo metais ji turėjo ir dukterines leidyklas – „Laikas“ ir „Slenksčiai“. Ilgainiui jos susijungė į susivienijimą, kuriam buvo paliktas „Varpo“ leidyklos vardas. Atgavus nepriklausomybę, privačių leidyklų ir leidyklėlių pridygo kaip grybų po lietaus per jaunatį. Jos savo produkcija užvertė spaustuves, kurios vis dar buvo po valdžios sparneliu, - rašo J. Kundrotas. – Privačių spaustuvių dar nesimatė. Ir tai suprantama, privačiai leidyklai tereikėjo stogo virš galvos ir rašomojo stalo, kai tuo tarpu spaustuvei – ir patalpų, ir sudėtingos įrangos, ir specialistų. Tai ir jokia konkurencija, bent kol kas, nekvepėjo“. Iš viso leidyklų buvo užregistruota daugiau kaip pusė tūkstančio, pasiūla pranoko paklausą. Sumenko dėmesys ir pačiai knygai. Prastėjo realizacija. Trisdešimt metų intensyviai veikusi leidykla nutarė knygų nebeleisti. Žmonės išsiskirstė... J. Kundrotas daugiau ar mažiau parašė ir apie „Varpo“ leidyklos entuziastus, kurie knygų leidybai skyrė savo jėgas, laiką, širdį. Žinoma, pirmiausia prisimenamas „Varpo“ iniciatorius ir vadovas P. A. Kaunas. Ryškiai į „Varpo“ leidyklos istoriją savo vardus ir pavardes įrašė dailininkai, dabar jau a.a. Gediminas Pempė, Žurnalistų sąjungos narys dailininkas karikatūristas Vladimiras Beresniovas. Jie, pasak knygos autoriaus, „Varpe“ išvarė giliausią vagą, „buvo begalinio darbštumo, paslaugūs, žodžio vyrai“ (p.179). Darbštuolių buvo didelis būrys – leidykloje yra dirbę per trisdešimt žmonių. Tarp leidyklos šviesiausių asmenybių buvo ir J. Kundrotas. Jis savo knygą baigia taip: „Manyčiau, kad „Varpo“ laikas tekėjo netuščiai. Įsispaudė jo ženklai tiek, kiek buvo lemta įsispausti, veikti, gilinti. Nedaug mūsų, varpininkų, belikę. Ne vienas iškeliavo ten, iš kur nebegrįžtama. -------------------------------------------------------------------- Knyga tebešaukia ligi šiol. Ji tarsi kokia kelrodė, tarsi naujų dvasinių kontinentų ieškotoja, atradėja ir guodėja. Jeigu ne knyga, gyvenimas palūžtų po senatvės ir kasdienybės našta. Jeigu ne knyga...“ Nors „Varpo“ leidybinė veikla jau senokai sustabdyta, tačiau per savo išleistų knygų lentynas jis ligi tol tebeaidi. Tų knygų aura be galo miela.	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Rugsėjo 22 diena, penktadienis Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena. ***** Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus. *** Rugsėjo 19 diena, antradienis Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu. *** Rugsėjo 18 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor Rugsėjo 17 diena, sekmadienis Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime. Rugsėjo 16 diena, šeštadienis. Europos judumo savaitė (16-22 d.) Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn. *** Rugsėjo 15 diena, penktadienis Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu. *** Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū. *** Rugsėjo 12 diena, antradienis Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos. *** Rugsėjo 11 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor *** Rugsėjo 10 diena, sekmadienis Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi. *** Rugsėjo 9 diena, šeštadienis Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje. *** Rugsėjo 8 diena, penktadienis Tarptautinė raštingumo diena Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana. *** Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis Buriuotojų diena Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse. Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją. *** Rugsėjo 4 d,. pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman Rugsėjo 1 d., penktadienis Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu. Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju. *** Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save. *** Rugpjūčio 28 d., antradienis Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų. Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ. *** Rugpjūčio 23 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka *** Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui. *** Rugpjūčio 23 d., trečiadienis Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems. *** Rugpjūčio 21 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis *** Rugpjūčio 19 d., šeštadienis Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems. *** Rugpjūčio 18 d. , penktadienis Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime. Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa. Rugpjūčio 16 d., trečiadienis Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti. Rugpjūčio 15 d., antradienis Žolinė Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės. 08.12, šeštadienis Savaitės išmintis "Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu. 08.10, ketvirtadienis Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..." 08. 09, trečiadienis Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu. 08.07, pirmadienis Savaitės išmintis "Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis 08.06 (sekmadienis) Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės. 08.04 (penktadienis) Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai. 08.03 (ketvirtadienis) Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi 08.02 (trečiadienis) Kas yra mūsų gerumo krepšelyje? Ką šiandien žadame panaudoti? Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos! KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)