Vilniuje dvi dienas vyko Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovybių Lietuvoje surengtas seminaras regioninei žiniasklaidai. Iš įvairių Lietuvos rajonų susirinkę žurnalistai turėjo puikią galimybę plačiau susipažinti su ES vykdoma politika ir kartu su garbiais pranešėjais padiskutuoti šiandien aktualiomis temomis.
Europa krizės akivaizdoje ir žiniasklaidos vaidmuo
Dabartinė situacija Europoje (kaip ir visame pasaulyje) yra gana sudėtinga. Be užgriuvusios Covid-19 pandemijos, kuri sukėlė gilią krizę tiek sveikatos sistemoje, tiek ekonomikoje bei skaudžiai palietė kiekvieno žmogaus gyvenimą, kyla ir daug kitų problemų, kurioms tenka skirti daug dėmesio ir ieškoti išeities kelių.
Europą veikia krizės… Kuria linkme ji keičiasi? Ar krizės atvers kelius glaudesniam ES šalių bendradarbiavimui, stipresniam solidarumui, lems ateities perspektyvas? Šie ir kiti aktualiausi šiandienos klausimai buvo nagrinėjami ir gyvai aptariami pirmojoje seminaro diskusijoje „Kaip krizės veikia Europą: ar atves prie glaudesnio bendradarbiavimo?”
Diskusijos dalyviai – Daiva Jakaitė (Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė), Arnoldas Pranckevičius (Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas), Margarita Šešelgytė (VU TSPMI direktorė) bei Rolandas Barysas („Verslo žinių” vyriausiasis redaktorius) pagrindinį dėmesį, be abejo, skyrė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniam pranešimui ir iš jo išplaukiančioms įžvalgoms. Puikiai žinome, kad šio visame pasaulyje – ne tik Europoje – plačiai aptariamo ir vertinamo pranešimo dėmesio centre atsidūrė svarbūs Europai klausimai: kova su pandemija, ekonomikos atsigavimas, klimato kaita, jaunimo nedarbas, tarptautinė padėtis ir t. t. Diskusijos dalyviai išreiškė savo požiūrį, vertino, lygino, dalijosi savo įžvalgomis. Diskusijos moderatorius – žurnalistas Liudas Ramanauskas.
Anot D. Jakaitės, EK pirmininkei teko nelengva dalia, tačiau jos pranešimas, kuriame buvo pateikta daug detalių apie skaudžiausius aspektus – kovą su Covid-19, ekonominę krizę, klimato kaitą, ambicingus ateities planus ir kt., sužavėjo daugelį.
Anot M. Šešelgytės, šiandien pasaulis tampa labai sudėtingas, kyla daug iššūkių, deja, nelengva juos įveiki, į juos atsakyti. Visuomenė susiduria su nesaugumo problema, žmonės serga ir miršta. Medijos šiandien sugeba gerokai išpūsti grėsmės burbulus, kurie dar labiau didina nesaugumo jausmą. Kai jaučiamės nesaugūs – puolame ieškoti, kas galėtų apsaugoti. Dažniausiai žvilgsnis nukrypsta į valdžią. Taip, valstybė turi mus apsaugoti… Ir procesas vyksta – apribojamos laisvės, gal ir teisės… Visuomenė tai priima, lieka namuose, tačiau iškyla dilema – kiek savo laisvių žmogus turi atiduoti, kad jaustųsi saugus? Juk neretai valstybė vėliau, pasibaigus kriziniam laikotarpiui, jau nebenori nieko keisti, todėl reikia išmokti suprasti ir nuspręsti, kiek galima atiduoti tų teisių ir laisvių, ir kada jau reikia pasakyti „stop”…
A.Pranckevičiaus teigimu, tik nuo mūsų pačių priklauso, kokia bus Europa, mūsų visuomenė, jos ateitis. Juk tikėtina, kad bendrija iš krizės gali išeiti stipresnė ir saugesnė. Jis pabrėžė, jog būtina daugiau dėmesio skirti skaitmeninėms technologijoms, jų diegimui, žmogaus teisėms, vertybėms, lygioms galimybėms, darbo vietų išsaugojimui, socialiniams klausimams, žinoma, nepaliekant nuošalyje ekonomikos…
Išskirtinai reikšmingi išlieka ir sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo klausimai, ypač – investicijų skyrimas šiai sričiai. Beje, daug tikimasi iš šį rudenį vyksiančio neseniai sukurto pasaulio sveikatos lyderių susitikimo Italijoje.
R. Barysas pripažino esąs šiek tiek skeptikas, atsargus… Jo nuomone – galios įrankiai šiandien yra skaitmenoje. Kas valdo skaitmeną – tas valdo pasaulį. Reikėtų didinti Europos galios centrą, kad ji taptų atsvara JAV ir Kinijos galioms. Esą dabar yra pats geriausias laikas transformacijai, o Lietuvai – unikali galimybė tapti pirmaujančiai Europoje. Žinoma, tai priklauso nuo valdžios pastangų ir valios. Ar jų yra, ar pakanka? Klausimas – retorinis…
Šioje diskusijoje buvo kalbama, jog svarbu, kad dėl sveikatos apsaugos pirmiausia pasisakytų ekspertai, kad reikia žingsniuoti ne paskui įvykius, o būti jų priekyje, nustatyti bendrus pandeminės krizės sprendimo standartus, siekti bendro elektroninio recepto visoje ES, bendradarbiauti tarp ligoninių bei mokslo įstaigų… Buvo paliesta ir skaudi Baltarusijos tema, kova su dezinformacija, pabrėžiant žiniasklaidos vaidmenį.
Štai keletas „auksinių minčių“: „Tik stipri valdžia gali ir nori turėti stiprią žiniasklaidą“( R. Barysas). Lietuvos narystės ES reikšmė –„Narystė ES buvo pati didžiausia Dievo dovana, kurią gavome per 50 metų.“ (A. Pranckevičius).
Žiniasklaidos vaidmuo krizių metu ir ateities perspektyvos
Antrosios diskusijos „Žiniasklaidos vaidmuo krizių metu ir ateities perspektyvos“ dalyviai – Rasa Lukaitytė -Vnarauskienė (Delfi vyr. redaktorė), Aleksandra Ketlerienė (LRT portalo vyr. redaktoriaus pavaduotoja), Paulius Gritėnas (Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas) ir Vilija Ramanauskienė (FM99 žurnalistė). Šiai emocingai ir turiningai diskusijai, kuri buvo glaudžiai siejama su pandemijos sukelta krize, vadovavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Visiškai natūralu, jog šiuo metu vyraujanti tema žiniasklaidoje yra susijusi su Covid-19 viruso sukelta problematika. Kaip sakė R. Lukaitytė -Vnarauskienė, dabar „covidas“ – kaip rinkimai, visi nori apie jį rašyti…
A.Ketlerienė pabrėžė, jog žurnalistai, pateikdami patikrintą ir patikimą informaciją, suvokia savo atsakomybę. Krizės pradžioje buvo teigiama, jog valstybė visiškai pasiruošusi, viskuo apsirūpinusi, o kai žurnalistai kėlė nepatogius klausimus, tiesioginių atsakymų iš atsakingų institucijų vadovų neišgirsdavo. Galbūt dėl to buvo pateikta ir netikslios informacijos, nes darbas vyko 24 valandas per parą, be to, ne visuomet pakakdavo laiko informaciją patikrinti. Neretai buvo naudojamasi vienu ir tuo pačiu visiems prieinamu šaltiniu.
P. Gritėno teigimu, iki šios pandemijos grėsmių samprata buvo kitokia – karinė (Rusijos agresija, karas Ukrainoje ir t.t). Iš tiesų politikoje labiau reaguojama į kasdienes aktualijas nei į šimtmečio problemas. Pandemijos grėsmei nebuvo pasiruošta, ją numatyti taip pat buvo sudėtinga… Šioje vietoje labai tiktų D. Radzevičiaus mintis, jog žiniasklaidos lyderystė yra tai, kuomet matoma keletu žingsnių į priekį. Žinoma, reaguoti visada daug lengviau, nei numatyti ateitį. Belieka tikėtis, jog bus išmoktos tam tikros pamokos – apie galimybes planuoti įvykius ir jiems užkirsti kelią, ir pan.
Diskusijoje buvo kalbama ir apie tai, kaip žiniasklaidai susigrąžinti gerą vardą (nekyla jos reitingai), nors dabar manoma, kad covid suteikė tokią galimybę.
D. Radzevičiaus teigimu, nereikia tikėtis, kad politikai žurnalistus mylės. Žiniasklaida negali priklausyti nuo politikų valios, ji turi teikti visuomenei teisingą informaciją. Šiuo atveju labai reikšmingas tampa žiniasklaidos finansavimo modelis, kurio vis nėra, bet labai reikia…
Kova su klimto kaita: ar išvengsime nepaprastosios padėties?
Antrąją dieną diskusijai apie kovą su klimato kaita pakvietė europarlamentaras profesorius Liudas Mažylis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Rimkus, Energetikos ministro patarėja Gintarė Krušnienė bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Kalbėta apie nepaprastai didelius pavojus jau artimiausioje ateityje galinčią sukelti klimato kaitą, nes situacija, anot prof. E. Rimkaus, dramatiškai prastėja – likę dešimt metų katastrofą sustabdyti – vėliau jau bus vėlu. Klimato kaitos politika, europarlamentaro L. Mažylio žodžiais, tampa „numeris vienas“, daug dėmesio savo metiniame pranešime tam skyrė ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, deja, didžiosioms pasaulio valstybėms, tokioms kaip JAV, Kinija ir Rusija, klimato kaitos suvaldymas nelabai rūpi.
Europos Komisijos pirmininkės tikslas suvaldyti klimato kainą, anot A. Pranckevičiaus, yra labai ambicingas, tačiau tą pasiekti esą prireiks be galo daug pastangų, visų sutelkto darbo.
Kaip žinia, Europos Sąjunga intensyviai dirba, siekdama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pereiti prie švarios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tvarios ekonomikos, taip pat imasi veiksmų dėl klimato kaitos padarinių. Didžiausias ES uždavinys ir galimybė – iki 2050 metų tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekdama šio tikslo Europos Komisija yra pristačiusi Europos žaliąjį kursą – platų priemonių rinkinį, kuris turėtų sudaryti sąlygas Europos piliečiams ir įmonėms pasinaudoti tvariu perėjimu prie žaliosios ekonomikos.
Nors problemų mūsų šalyje, kovojant su klimato kaita, yra gana nmažai, G. Krušnienė pasidžiaugė, jog Lietuva žengia išties didelius žingsnius į priekį kovos su klimato kaita lauke.
Bendra ES finansinė jėga 2021 – 2027 m.: galimybės Lietuvai ir regionams
Kitoje seminaro sesijoje vyko diskusija tema „Bendra ES finansinė jėga 2021 – 2027 m.: galimybės Lietuvai ir regionams“. Šioje diskusijoje dalyvavo Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė, finansų viceministrė Miglė Tuskienė, EK atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas Ričardas Gaurys, LUMINOR banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, o diskusijai vadovavo „INVL Asset Management“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė. Kalbėta apie didžiulius pinigus, kurie jau po metų kitų pradės „plaukti“ į Lietuvą ir, neabejojama, ženkliai prisidės prie ekonomikos atsigavimo, Lietuvai ir jos regionams atvers didžiules galimybes. Tiesa, Lietuvai reikės paruošti atsigavimo planą, kad iš ES Atsigavimo fondo gauti pinigai būtų panaudoti tikslingai ir efektyviai.
EK atstovybės Lietuvoje nuotraukos
