2020 m. rugpjūčio 9 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

„Žurnalistika“ skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 30-mečiui

Jolanta Beniušytė, almanacho „Žurnalistika“ vyriausioji redaktorė

Birželį skaitytojus pasiekęs almanachas „Žurnalistika“ 2020 (I), kurį leidžia Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, buvo parengtas ir išleistas Lietuvoje esant karantino režimui dėl Covid -19 (koronovirusinės infekcijos) plitimo grėsmės. Pristatome almanache pateikiamas publikacijas, kurios, tikimės, sudomins mūsų skaitytojus.

Šiuo laikotarpiu labai įdomu buvo stebėti žiniasklaidos, bendros viešosios komunikacijos virtuvę, kurią almanache analizuoja politinės komunikacijos specialistė dr. Giedrė Vaičekauskienė. Anot socialinių mokslų daktarės, naujienos apie koronaviruso pandemiją labai aiškiai atskleidė profesionaliosios žiniasklaidos ir socialinių tinklų žiniasklaidos logikos samplaiką tinklaveikos sąlygomis. „Tradicinės žiniasklaidos darbuotojai vos spėja fiksuoti naujienas, bėgti paskui užplūdusią informaciją, tad faktų, informacijos tikrinimui ir jų analizei laiko nebelieka. Svarbiausiu naujienos kriterijumi tampa pirmumas ir emocionali išraiška, kuri atkreips tos pačios tinklo visuomenės dėmesį. Tai yra toks žiniasklaidos skaitmeniniame amžiuje verslo išgyvenimo modelis“,- teigia autorė.

Karantino sąlygomis kaip aidas iš kito, buvusio pasaulio atrodė vasario mėnesį tarptautinėje konferencijoje Taline išsakytos kolegų iš įvairių šalių mintys apie žurnalistikos dabartį ir ateitį. Apie klasikinės žurnalistikos išlikimą, žurnalistų saugumą ir perspektyvas. Tačiau virusas atsitraukia, o žurnalistikos stiprinimo aktualijos išlieka, jos niekur nedingo. Tad koks išganingasis tikrosios žurnalistikos kelialapis į ateitį? „Nesuteikite niekam, ypač politikams, teisės apibrėžti, kas yra žurnalistas, laikykitės savo etiškos ir profesionalios žurnalistikos vertybių, pasirūpinkite, kad kuo daugiau žiniasklaidos priemonių priklausytų savireguliacijos institucijoms šalies mastu, stiprinkite žurnalistų raštingumą,“ – tokias mintis Taline dėstė Europos žurnalistų federacijos prezidentas Mogensas Blicheris Bjerregårdas.

Seniai žinoma tiesa, kad norint žinoti kelią į ateitį, reikia pažinti ir praeitį. Šių metų pagrindinė almanacho tema „Žurnalistika. Raudonoji knyga: ką sukūrėme ir ką turime išsaugoti per 30 laisvės metų? Istorija, analizė, įžvalgos“. 2020 metai - neeiliniai, atkurtos Lietuvos valstybės 30 – metis, tad labai svarbu atspindėti, įvertinti, analizuoti žiniasklaidos vaidmenį ir įtaką valstybės atkūrimo procese. Almanache rasite vertą dėmesio profesoriaus Vyto Urbono studiją „Žiniasklaida ir Lietuvos laisvė“ . Autorius apžvelgia Sąjūdžio periodo leidinius, laisvėjančio radijo ir TV laidas, naują spaudos teisinę bazę, naujos laikraščių sistemos formavimąsi, žurnalų skaičiaus augimą, dabartinės žiniasklaidos raidos tendencijas.

„Tada, prieš tris dešimtis metų, visą sovietmetį slopinta tiesa pratrūko galingu, tikrus gyvenimo faktus skelbiančios informacijos srautu; jį, tą TIESOS ŽODĮ, gaudėme per mitingus, dėl jo nusidriekdavo ilgiausios eilės prie spaudos kioskų, o vakarais ištuštėdavo gatvės, nes per televiziją buvo rodomas „Veidrodis“ – meninės publicistikos laida, kurią dabar jau legendine galime vadinti“,- rašo žurnalistė Dana Kurmilavičiūtė, parengusi interviu su buvusia šios laidos vedėja Danute Jokubėniene.

Kaip gimė pirmasis necenzūrinis spaudos įstatymas pasakoja Domas Šniukas, Pirmasis Lietuvos istorijoje Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas, uždraudęs cenzūrą, buvo priimtas 1990 m. vasario 9 d., t. y., dar iki Nepriklausomybės paskelbimo. Jį rengiant aktyviai dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjunga, atskiri jos atstovai. Komisijai, rengusiai įstatymą, vadovavo D. Šniukas, tuometinis Lietuvos TSR valstybinio televizijos ir radijo komiteto pirmininkas.

Įtemptas, pilnas iššūkių, atradimų ir tragedijų valstybės ir atgimusios žiniasklaidos kūrimosi laikas atsispindi istorinėse trisdešimtmečio nuotraukose, kurios daugeliui jau įstrigusios į atmintį, kaip antai sovietiniai tankai, važiuojantys į taikių žmonių minią prie televizijos bokšto...To laiko žurnalistų išgyventos emocijos neišblėso iki šiol – jomis almanache dalijasi Sigitas Povilas Krivickas. Kokie buvo Lietuvos įvykių atgarsiai Rusijos žiniasklaidoje, pasakoja Liana Binkauskienė, Maskvoje pakalbinusi du ano meto liudininkus kolegas.

Recenziją apie šiemet išėjusią Vilniaus universiteto profesoriaus Andriaus Vaišnio monografiją „Žurnalistikos potvynis. Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986-1990“ pateikia Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Kristina Juraitė. Profesorė pastebi, jog „praėjus daugiau nei trims dešimtims metų, pats laikas pažvelgti atgal, įvertinti sudėtingą to laikmečio kontekstą tam, kad geriau suprastume ne tik jo aplinkybes bei jų reikšmę, bet ir grandines, kurios vienaip ar kitaip pasiekia mūsų dienas. Visuomenėje, kur kas trečias gyventojas jaučia nostalgiją sovietmečiui ir yra įsitikinę, kad žmonėms tuo metu gyventi buvo lengviau (Vilmorus, 2018), šios knygos atsiradimas yra reikalingas tam, kad puoselėtume istorinę atmintį ir kritiškai reflektuotume šias patirtis“.

Džiugu, kad šiame almanacho numeryje turime ir daugiau recenzijų. Muzikologas, žurnalistas Vaclovas Juodpusis apžvelgia kolegų A. Vaišnio, Aurelijos Arlauskienės, Ritos Bieliauskienės išleistas knygas apie garsius Lietuvos muzikos pasaulio atstovus.

Šie metai turtingi sukaktimis – 100 metų mini naujienų agentūra Elta, tiek pat metų būtų sukakę garsiai žolininkei Eugenijai Šimkūnaitei. 2020-uosius Seimas paskelbė E. Šimkūnaitės metais. „Mokslininkė, savo gyvenimą paskyrusi vaistinių augalų tyrinėjimui, racionalaus naudojimo ir apsaugos propagavimui, tautos žinijos skleidimui, aktyviai bendradarbiavo kone visuose šalies respublikiniuose leidiniuose“- , rašo žurnalistė Daiva Červokienė.

Smagu, kad sugrąžinome humoro rubriką –paskaitykite, kaip ugdyti intelektą Covid – 19 sąlygomis. Žurnalistika ir humoras – neatsiejami dalykai, sako dailininkas, žurnalistas Kazys Kęstutis Šiaulytis, iliustravęs Juliaus Vėtros feljetoną, beje, tai retas žanras šiais laikais.

Kaip karantinui patys to nežinodami pajūryje ruošėsi kauniečiai žurnalistai, ką šiemet nuveikė žurnalistų bendruomenė iki vasaros, dėl kokių netekčių liūdime – viską rasite šio leidinio numeryje.

Startuojame su atnaujintu almanacho dizainu, informacines spausdintų publikacijų ribas praplečiame su QR kodais, džiaugiamės naujais autoriais, puikiomis viršelių nuotraukomis, kurių autorius - tarptautinius apdovanojimus pelnantis fotografas Tadas Kazakevičius. Ačiū visiems, prisidėjusiems prie almanacho „Žurnalistika“ 2020 (I) gimimo. Malonaus skaitymo, prasmingo vasaros laiko su almanachu!




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)