2020 m. rugpjūčio 3 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Antanas Marčiulionis: Lietuvybės niokojimas ar įvaizdžio dalis?

Antanas Marčiulionis, LŽS ir žurnalistikos senjorų klubo MES narys

Keiksnojam, keiksnojam valdžią už įvairius draudimus ir šį tą pasiekiam. Bent jau verslininkai tai tikrai. Taip ir pasakė tūlas Jonas ne itin prestižinėje gatvėje susisukęs lizdelį prekiauti bandelėmis ir virš durų suraitęs didoką savo firmelės pavadinimą DELICIOUS. „Ką tai reiškia? – klausiau stebėdamas, matyt, paskutinę namelio apdailą. „Skanumėlis, ponuli, galėsit vadinti „Skanumėliu“, – šysojosi užkalbintasis šančiškis.

Kodėl skaičiavau užsienietiškus pavadinimus 

„Už tokį ne visiems suprantamą užrašą žmona mane supeikė, — tuojau pat lyg ir pasiskundė prekybai besiruošiantis vyriškis. – Anot jos, pašaipų prisišauksim. Jai, matote, reikia lietuviško pavadinimo. Aš tai taip galvoju: jeigu valdžia pavadinimų pasirinkimui panaikino barjerus, tai, matyt, suprato, kad angiški, itališki ar vokiški yra verslininko įvaizdžio dalis“. 

marciulionis.jpgKai Jonas ėmė su entuziazmu vardinti Kauno gatves, kurių parduotuvės, jo žodžiais tariant, aplipusios užsienietiškais pavadinimais, kai tarsi juokaudamas tarstelėjo „o ką, aš irgi ne iš kelmo spirtas“, supratau, kad vis tik, garsiai pritardamas jo žmonos minčiai, įsivelčiau į beprasmę diskusiją. Tą diktavo šiokia tokia patirtis. Ne su vienu lietuviško verslo atstovu šia tema esu kalbėjęs ir retas jų bendrovės pavadinimo įregistravimo procedūras minėjo geru žodžiu. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) specialistus kai kurie pašnekovai vadino kone biurokratais. O to susierzinimo priežastis buvo vienintelė – VLKK „nelaimino“ jų pageidavimo bendroves registruoti užsienietiškais pavadinimais.

Jonui, žinoma, „pasisekė“ – jo parduotuvėlei užsienietišką pavadinimą suteikė vasario pradžioje – mėnesiui praėjus nuo įsigaliojimo naujo Vyriausybės nutarimo Nr.732, leidžiančio registro tvarkytojui nesikreipti į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Šį naująjį smulkaus verslo atstovą dabar labiausiai domina, kaip bandelių pirkėjai reaguoja į Registrų centre taip lengvai „prastumtą“ virš durų šviečiantį įmantrų anglišką užrašą. „Žinote ką aš dažniausiai atsakau į aštrialiežuvių kandžiojimąsi? Pasiūlau pasivaikščioti po Laisvės alėją. Paskaičiuokit, sakau, kokių pavadinimų yra daugiau – lietuviškų ar užsienietiškų“.

Gerą mintį šis jaunas žmogus pasufleravo. Ilgokai tas specialus pasivaikščiojimas užtruko, bet nesigailiu. Tiek metų pagrindinėje miesto gatvėje žvilgčiodamas į tuos nesuprantamus parduotuvių pavadinimus šios problemos lyg ir nesureikšminau – ar maža kur mes nuolaidžiaujame nesuvokiamiems Briuselio valdininkų reikalavimams? Bet dabar, skaičiuojant tuos lietuviškus ir „užsienietiškus“ prekybos namus, neišėjo iš galvos, matyt, dar mažai kam žinomas čia jau paminėtas nutarimas Nr.732.
Vyriausybės akibrokštas

Negaliu nepacituoti šio naujo dokumento paaiškinimo: „Iki sausio 1 d. buvo galima registruoti tik lietuviškus (arba lotyniškus) juridinių asmenų pavadinimus, kurie turi atitikti lietuvių kalbos bendrines normas. Pilietis buvo įpareigojamas kreiptis į VLKK konsultacijos... Šis reikalavimas neretai sulaukdavo verslininkų, įmonių atstovų kritikos, jog ši nuostata ydinga, griežta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kontrolė riboja galimybes turėti užsienietišką bendrovės pavadinimą Lietuvos Respublikoje...“.

Taigi lietuvybės puoselėtojų „džiaugsmui“ įsigaliojęs nutarimas Nr.732 pakeitė Juridinių asmenų registro nuostatus ir panaikino punktą, įpareigojantį bendrovių vadovus kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. „Tikėtina, kad šie nuostatų pakeitimai sukurs palankesnes sąlygas verslininkams, norintiems turėti užsienietišką bendrovės pavadinimą Lietuvos Republikoje“, – lyg niekur nieko savo akibrokštą toliau komentuoja Vyriausybė. 

Kai tokie dalykėliai dedasi, ar gali nesipiršti mintys apie liūdną lietuvybės ateitį. Net ir kai kurie Laisvės alėjos „užsienietiškų“ parduotuvių darbuotojai stebėjosi savo darbdavių nenoru prekybos įmonę pavadinti lietuviškai: „Matote, tik kiek čia mūsų to ploto, kiek čia tų prekių, bet puikavimosi anglišku pavadinimu – per akis. Taip ir sako: su lietuvių kalba toli nenuvažiuosi“. 

Lietuviškos parduotuvės savininkas išrėžė kur kas griežčiau: „Aš sakyčiau, kad čia kolegų verslininkų nevisavertiškumo kompleksas. Visa tai atrodo apgailėtinai. Gal kiek ir persistengsiu taip sakydamas, bet parduotuvių, įmonių pavadinimai kitomis kalbomis „kvepia“ mūsų mažos valstybėlės žlugdymo pradžia. Čia tarsi koks užkratas – vienas iš kito nusižiūri tuos svetimšalius užrašus ir stengiasi tą kitą „perspjauti“. Ne vienam esu sakęs: tokią gražią kalbą turim, šitiek joje patrauklių žodžių, tai kodėl dėl svetimų iš proto kraustomės“.

Jonas, kaip jau minėjau, irgi nenorėjo būti „iš kelmo spirtas“. Ir šį jauną žmogų nesunku suprasti. Juolab, kad pavyzdžiu sau jis ima Laisvės alėjos – prestižiškiausios miesto gatvės – „užsienietiškų“ parduotuvių pavadinimų margumyną: INI KISS, DOLCE VITA, IQOS, TERDECO, CRONUS, HAPPEAK, –SIL–, PREMIUM, LIVIN, GUSTUS, FLYINTIGER, FRAAS... Jeigu kiekvienas iš šių gatvės „papuošalų“ būtų su lietuvišku prierašu, bent jau mažiau erzintų. Bet šią prielaidą tokių parduotuvių savininkai kategoriškai atmeta. Girdi, įvaizdis jau ne tas. O dėl jo ir „kariauta“ su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

Atsikvošėti padės VKI

Sakyčiau, čia pati geriausia vieta prisiminti iš Google pasiskolintus kelis skaičius. Kol dar Vyriausybė vertino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimus, ši per mėnesį patikrindavo vidutiniškai apie 1750 parduotuvių, įmonių pavadinimų, reklamos tekstų. Iš jų apie 210 esamų užsienio kalba buvo „atmetami“. Bet tie neretam mūsų nesuvokiami pavadinimai, kuriais dabar Lietuvoje „pasidabinę“ šimtai pastatų, jų savininkams ar nuomininkams, „padedančių“ kurti „tikrų“ verslininkų įvaizdį, kaip jie surado sau vietas? Juk daugelis tų prekybos įmonių su užsieniu susiję tik tiek, kad iš įvairių pasaulio kraštų vežasi sau prekes. O kiek tokių parduotuvių yra didžiuosiuose prekybos centruose? Aibė.

Ko galima tikėtis dabar, kai įsigaliojo tas sveiku protu nesuvokiamas naujas Vyriausybės nutarimas? Kad nuo parduotuvėlių ar parduotuvių visiškai išnyks gražūs lietuviški jų pavadinimai? Neliks „Žalios pupos“, „Lino namų“, „Mažosios Indijos“, „Auskrynės“, „Drabužių salono“, „Lapino kepurės“, „Trijų debesėlių“, „Danijos“, „Dūmų medžiotojų“, „Du medu namų“?.. Tikėtis, kad verslininkams visiškai taps svetima lietuviška savigarba? Kad jiems nė motais, ką pagalvos Lietuvoje besisvečiuonatys užsieniečiai? Ar dar maža lietuvaičių, baigiančių nutautėti, emigravus į svetimas šalis? Nejaugi tapsime jonais, kurie džiaugiasi Vyriausybės sumąstyta privilegija padėti kuo greičiau savo piliečius nutautinti?

Jeigu pasiduosime kvailai (nebijau šio žodžio) valdžios agitacijai, jau metų pabaigoje Lietuvos miestų gatvės mirgės naujais angliškais, itališkais, vokiškais, ispaniškais parduotuvių, įmonių pavadinimais. Žinia, tegul sau mirga, jei šalį užplūs užsienio investuotojai, tuo tik pasidžiaugsime. Savo bendrovių vis tiek jie nepavadins „Žalia pupa“ ar „Auskryne“. Kalbu apie neatsakingą tautiečių požiūrį į tokį „mažmožį“ kaip savą, lietuvišką verslą, kurio prasmė prasideda nuo bendrovės pavadinimo.

Gerai nors tiek, kad nuo tokio požiūrio plėtojimosi žada nenusišalinti Valstybinė kalbos inspekcija (VKI). Ši institucija verslininkams pasiryžusi įrodyti, kad Vyriausybės nustatyta nauja registravimo tvarka yra ydinga, kad ji bus nuostolinga patiems bendrovių vadovams. Pavadinimus užsienio kalba jie privalės pakeisti. Gal bent patirti sunkumai, ištaisant pažeidimus, „ne iš kelmo spirtus“ tautiečius privers atsikvošėti.



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)