2020 m. vasario 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vitas Urbonas: laisvai, nepriklausomai Lietuvos žiniasklaidai – 30 metų

Vitas Urbonas

2020 m. visoje šalyje minimas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 30-metis, o kiek anksčiau, 2018 m. buvo paminėtas ir Atgimimo sąjūdžio 30-metis. Šias valstybei ir jos žmonėms reikšmingas sukaktis pažymi ir 1990 m. laisva, nepriklausoma tapusi Lietuvos žiniasklaida. Pačiais pirmaisiais šio laikotarpio metais (1990 m. vasario 9 d. priėmus Lietuvos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymą) ypač sparčiai didėjo laikraščių ir žurnalų skaičius bei tiražai, keitėsi jų sistema, struktūra ir turinys, redakcijų darbuotojų sudėtis. Tuo pat metu kūrėsi bei plito ir kitos žiniasklaidos priemonės. Atsirado privačios bei komercinės radijo stotys, televizijos kanalai, internetinės žiniasklaidos leidiniai. Todėl iškilo būtinybė susisteminti visą informaciją apie buvusias ir esamas visų trijų dešimtmečių Lietuvos žiniasklaidos priemones ir jų darbuotojus, žurnalistus, apibendrinti žiniasklaidos plėtros rezultatus, išryškinti raidos kryptis ir tendencijas, su jomis supažindinti visuomenę. 

Nepriklausoma Lietuva buvo atkurta 1990 m. kovo 11 dieną. Tačiau pirmieji Sąjūdžio necenzūruoti periodiniai leidiniai pasirodė dar 1988 m., o pirmoji nepriklausoma radijo stotis prabilo 1989 m. Taigi Lietuvoje nuo 1988 m. pradėjo formuotis nauja viešosios informacijos sklaidos sistema. Todėl šioje pirmojoje Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijoje aprašyti laikraščiai, savaitraščiai ir žurnalai, ėję Lietuvoje nuo 1988 m., ir visi dabar leidžiami, tarp jų ir įsteigti iki 1988 m., taip pat užsienio lietuvių periodiniai leidiniai. Neįtraukti (su kai kuriomis išimtimis, atsižvelgus į to ar kito leidinio reikšmingumą bei originalumą) tik tie laikraščiai, kurių išleista iki 10 numerių, ir žurnalai, kurių išėjo mažiau kaip 5 numeriai, taip pat neperiodiniai leidiniai ir periodiniai leidiniai, ėję nereguliariai ir labai trumpai, spausdinti įvairiais dauginimo būdais (rankraštiniai). Neįtraukti ir moksliniai tęstiniai leidiniai, mokslo darbai, straipsnių rinkiniai, tik specialistams ar mokslo darbuotojams skirti periodiniai leidiniai (išleisti iki kelių šimtų ar dešimčių egzempliorių tiražu), biuleteniai bei įvairūs informaciniai leidiniai. 

Nuo 1988 m. Lietuvoje ėmė steigtis nepriklausomos informacijos agentūros, nuo 1989 m. – nevalstybinės radijo stotys, nuo 1993 m. – komercinės televizijos, nuo 1996 m. – internetiniai leidiniai, nuo 1989 m. – naujosios žiniasklaidos bei žurnalistų organizacijos. Todėl atskiri straipsniai skirti veikusioms ir veikiančioms radijo stotims, televizijoms, informacijos agentūroms, internetiniams leidiniams, žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijoms, žurnalistų rengimo įstaigoms, žurnalistų premijoms, kūrybiniams konkursams, pagrindinėms žiniasklaidos sąvokoms. 

Į šį leidinį įtraukti tradicinių periodinių ir internetinių leidinių vyriausieji (arba atsakingi) redaktoriai, radijo ir televizijos bei įvairių žurnalistinių institucijų ir jų tarnybų vadovai, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariai, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos bei tarybos nariai, žurnalistikos premijų laureatai, kūrybinių konkursų nugalėtojai, apdovanotieji valstybės ir LŽS medaliais. Taip pat įtraukti LŽS skyrių bei klubų, laikraščių, žurnalų bei internetinių leidinių redakcijų, televizijos ir radijo stočių pasiūlyti žurnalistai, laidų redaktoriai bei komentatoriai, dėstytojai, žiniasklaidos tyrinėtojai, kiti žiniasklaidos darbuotojai ir žurnalistai, žiniasklaidoje išdirbę ne mažiau kaip 10 metų, išleidę bent vieną knygą arba sukūrę filmą, surengę personalinę fotografijų arba spaudos grafikos parodą.

Ši enciklopedija parengta vykdant Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos programą. Leidinyje pateikiama apie 5000 įvairaus dydžio straipsnių, apimančių lietuvių žiniasklaidos priemones, organizacijas ir darbuotojus, žurnalistus. Daugumą straipsnių parašė trijų sudarytojų-redaktorių grupė. Genovaitė Burneikienė parengė straipsnius apie lietuvių laikraščius, Juozapas Vytas Urbonas – apie žurnalus, radijo stotis, televizijas, naujienų agentūras, internetinius (elektroninius) leidinius, žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijas bei institucijas, žurnalistų rengimo įstaigas, žurnalistų apdovanojimus, premijas, konkursus, pagrindines žiniasklaidos sąvokas, Vytautas Žeimantas – apie žiniasklaidos darbuotojus, žurnalistus. Sudaryti enciklopedijos vardyną, parašyti kai kuriuos straipsnius ir tikslinti jau parengtus padėjo redakcinė kolegija, žurnalistikos specialistai, žiniasklaidos darbuotojai, konsultantai iš įvairių organizacijų ir įstaigų.



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)