2020 m. rugpjūčio 4 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vidas Mačiulis: prieš 170, 90, 20 metų ir Kauno apskrities skyrius šiandien

Vidas MAČIULIS, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas

LIETUVOS ŽURNALISTŲ SĄJUNGOS KAUNO APSKRITIES SKYRIAUS VALDYBOS IR PIRMININKO V.MAČIULIO DARBO ATASKAITA UŽ KETVERIŲ METŲ (2016 01 09 – 2019 12 31) LAIKOTARPĮ 

LŽS Kauno apskrities skyriaus ataskaitinis ir rinkiminį susirinkimas vyksta maloniu laiku, pradėjus naujus 2020 metus, po gražaus ir prasmingo Lietuvos žurnalistų sąjungos, įkurto 1929-aisiais Kaune, devyniasdešimtmečio. O prieš dvidešimt, 2000-ųjų penkto mėnesio penktą dieną, penktą valandą po pietų, įvyko iškilmingas su orkestru ir patrankų šūviais Kauno žurnalistų namų, kuriuos pašventino Kauno arkivyskupas, dabar jau kardinolas Sigitas Tamkevičius, atidarymas.

Dar anksčiau, vasario mėnesį, kai antras aukštas dar nebuvo įrengtas, pirmajame - įvyko Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premijos įteikimo iškilmės. Buvo pagerbta ir pasveikinta Rūta Grinevičiūtė, dabar Janutienė. Premija jai buvo įteikta už knygą ,,Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“. Nežinau dėl ko, ir už ką, bet Kudirkos premijos laureatė vėliau ne tik paliko LŽS, bet ir viešai kritikavo tuometinius sąjungos vadovus. Apskritai, netiesa, kad tik dabar viešai ,,pjaunasi“ politikai, tuomet ir žurnalistai, tiksliau, redakcijos viena kitą ,,smaugė“. O ir pačioje mūsų sąjungoje prasidėjo neramumai, nepasitenkinimas vienų kitais, užgauliojimai ir net teismai. Didžiausiu taikiniu tapo LŽS Kauno skyrius, juridiškai įkurtas dar 1989 metais ir įregistruotas V.Putvinskio g. 48 Kaune.

Lygiai prieš 30 metų kartu su savo pavaduotoju a.a. Alfredu Skopu suradome su užkaltais langais pastatą, kuriame dabar esame. Tai džiugi ir liūdna istorija, nes reikėjo nežmoniškos moralinės, fizinės, finansinės kainos, kad 1850 metais pastatyta caro laikų žandarmerija taptu gražia XXI amžiaus ,,gulbe“. Įsikūrus viename kambarėlyje, beje, 1994-ųjų gegužę net Spaudos dieną čia šventėme, susirinkę rūsyje, kur dar ant galvos nelijo, nes kitos patalpos buvo kaip po karo. Pavaduotojas Alfredas Skopas, pavadintas Kauno žurnalistų namų direktoriumi, čia turėjo darbo kabinetą.

Ataskaitinis._2020._As_1.jpg

Veiklus, sumanus ir be idėjų negalintis gyventi kolega Alfredas nusprendė: pastatą reikia rekonstruoti. Bet pinigų – nėra. Sugalvojo, pasitaręs su Vilniumi, reikia į sąjungą pritraukti verslininkus. Ir sostinėje, ir Kaune jie buvo priimti LŽS garbės narių statusu, ne viena dešimtis ,,žurnalistų“, kurie finansinės paramos tuomet nesuteikė. Namelis liko toks kaip buvo, net ir be tos, į kambarį panašios. patalpos. Alfredas Skopas tapo ,,Lietuvos aido“ korespondentu Kaune, nutolo nuo skyriaus reikalų, paskui išvažiavo redaguoti Jonavos laikraštį, ir netikėtai 1997 metais mirė. Amžinąjį Atilsį jam.

Per prievartą tapau namelio, kuriame buvo įregistruotas LŽS skyrius, įkaitu. Buvo tada, žinoma, dar keli skyriaus nariai, kurie turėjo kasdienį žurnalistinį darbą, likau vienas, bet ne vienišas. Krepšinio, tiksliau, Lietuvos vyrų rinktinės 96-ųjų olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojų dėka, susipažinau su tuometiniu premjeru Gediminu Vagnorium. Jis, išgirdęs apie mūsų bėdą, pasiūlė kuo skubiau parašyti, išdėstyti, paprašyti finansinės paramos. Tai padaryti siūliau ir tuometiniam LŽS pirmininkui, bet jis atsisakė motyvuodamas, kad ne kartą kreipėsi, bet niekas net į raštus neatsakė.

Ataskaitinis.2020._As_7.jpgMes, tikriausiai, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kaune kūrėjų dvasių dėka, sulaukėme paramos. Tuomet metų pabaigoje, kažkodėl, valstybė turėdavo išdalinti kažkam paskirtus, bet nepanaudotus ,,laisvus“ pinigus. Po savaitės į LŽS Kauno skyrių buvo pervesta, berods, šimtas tūkstančių litų. Juos per savaitę reikėjo įsisavinti, pervesti statybininkams, kurių dar net nebuvo. Jonavos statybos tresto vadovas Vytautas Kavaliauskas su skyriumi pasirašė darbų sutartį ir jiems pervedėme dalį gautų valstybės pinigų, kaip ir Prienų miškų ūkiui už medieną, kuri tik po pusmečio atkeliavo į Kauną. Koks buvo tuomet žmonių pasitikėjimas, ir ką reiškė garbės žodis... 

Žinoma, tie valstybės pinigai buvo lašas jūroje, nes kai statybininkai pajudino ,,puvėką“, liko plytų siena, ir ta pati suskilusi. Vaizdų, užfiksuotų LŽS nario Vlado Dekšnio, kuris ir šiandien yra kartu su mumis, išskyrus jį ir kitus mano kolegas, filmavusius rekonstrukciją, niekas nematė. Niekam tuomet tai nerūpėjo ir galvos neskaudėjo. Net mano artimiesiems. Tik žmona, ,,Kauno dienos“ vyr. redaktorė Teklė Mačiulienė, pamačiusi, kad ateinu į kabinetą, vėl prašyti, žinojo, kam... Ne, ne pinigų, jų simboliškai paskyrė tuometinio ,,Akistatos“ laikraščio vadovas Vytautas Žutautas ir ,,Kauno grūdų“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys, kuris būtų ir visas išlaidas padengęs, bet sužinojęs, kad tai ne UAB, akcijų nėra, atsisakė. 

,,Kauno diena“, kurioje visi iki vieno buvo LŽS nariai, nemokamai spausdindavo reklamą tų, kurie pagal barterį gamino langus, duris, vežė plytas, mūrijo. Prisidėjo Kauno apskrities viršininkas Kazys Starkevičius, vienos uždarosios akcinės bendrovės savininkas Arvydas Garbaravičius. Juos abu pernai Spaudos baliuje dar kartą prisiminėme ir pagerbėme. Jūsų vardu, nes aš asmeniškai, pamiršau ir neturėjau laiko tuomet padėkoti ir ,,Kauno dienos“ vadovei už tą reklaminę pagalbą, šiandien tariu ,,AČIŪ“. Kaip ir Lietuvos radijo ir televizijos tuometiniams vadovams, leidusiems nemokamai ,,Krepšinio pasaulyje“ rodyti statybininkų ir tiekėjų reklamą.

Jeigu reikėtų vėl viską iš naujo pradėti, niekada to nedaryčiau. Trejus metus vyko rekonstrukcija, o ir skyriaus darbai spaudė. Tapome visos apskrities vienytojai. 1997 metais, LŽS pritarus, įkurtas Žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyrius. Viso to nepradėčiau, ne dėl to, kad buvo labai sunku. Viskas prasidėjo po Žurnalistų namų atidarymo. Tik pirmas aukštas, sienomis apklijuotas laikraščiais, buvo dar kiek panašus į salę. Reikėjo dar atlikti visą apdailą, o pinigų nėra. LŽS – skolose po nesėkmingos Vilniuje restorano nuomos, valstybė jau neskirs, nes gavom, paimti iš banko – savižudybė. Būtent tai, per trejus statybos metus pirmąkart atvažiavęs prieš atidarymą buvęs LŽS pirmininkas su kartu su vilniečiu verslininku, siūlė tai padaryti. Turėjome 45 tūkstančių skolą. Svečias pasisiūlė laiduoti, pasirašius sutartį, kad Kauno skyrius paima iš banko 100000 litų. Ataskaitinis._2020.6.jpg

Nesu patiklus, todėl net į kalbas kartu su architektu ir statybos vadovu a.a. Jonu Kavaliūnu nesileidome. Savo, giminių, artimųjų, draugų pasiskolintus, pinigus, notarinėje kontoroje patvirtintus, įnešėme banke į LŽS Kauno skyriaus sąskaitą be jokių dividendų ir garantijos, kad atgausiu, ne dėl to, kad direktorius Jonas Kavaliūnas apgaus, bet iš ko uždirbti skolai? Todėl apsidraudžiant ir vienbalsiai pritariant tuometinei valdyba, įkūrėme viešąją įstaigą ,,Ketvirtoji valdžia“, kuriai pirmojo aukšto patalpas perdavė LŽS Kauno apskrities skyrius. Tai ne UAB ir akcijų nėra, aš ir kiti gavome atitinkamą balsų (pagal įneštų pinigų sumą) skaičių. 

LŽS skyrius negalėjo tuo metu vykdyti ūkinės veiklos, todėl, įforminus VŠĮ vardu pirmąjį aukštą, buvo atidaryta kavinė, kuriai, deja, dar neatnešus nei pinigų, nei laimės, prasidėjo man, kaip skyriaus valdybos pirmininkui ir tuometinei valdybai, didžiausi nemalonumai. 

2001 metais, LŽS pareikalavo atiduoti šį pastatą Vilniui, atsieit, tai ne mūsų, o jų. 1996 metais Lietuvos vyriausybė priėmė įstatymą, kad galima visas patalpas, kuriose įsikūrusios kūrybinės organizacijos ir redakcijos, perduoti jų nuosavybėn. Nutarime buvo įrašyta: LŽS atiduoti Vilniuje Vilniaus g. ir Kaune V.Putvinskio g. esančias patalpas, su lydinčiuoju nutarimu, kad tiems juridiniams asmenims, kurie jas tuo metu valdė.

Neprisidėję nė vienu litu, bet ir netrukdę, nereikalavę ,,atiduoti“, tik po 1850 metais rekonstruoto namelio, LŽS kreipėsi į Kauno apskrities policiją, prokuratūrą, kad mes pasisavinome jų turtą, įkūrėme viešojo maitinimo įstaigą ir t.t. Pastatui buvo uždėtas areštas, apie tai rašė laikraščiai, pirmiausia, žinoma, ,,Žurnalistų žinios“, paruoštos užsakytos televizijos laidos, prasidėjo tardymai, teisminis procesas. Visi valdybos nariai buvo apklausiami, daroma po protokolais pasirašytų žmonių rašysenos ekspertizė.

Viskas subliuško, mūsų šantažas, kad pastatas atitektų Vilniui, nepasisekė. Priežastis paprasta, Vyriausybės nutarime buvo įrašyta, atiduoti tiems, kurie oficialiai tose patalpose buvo įregistruoti, mokėjo mokesčius valstybei, priklauso jiems. LŽS Kauno skyrius jau nuo 1989 metų turėjo juridinį statusą. Beje, tik sprendžiant visus teisminius klausimus, ieškant archyve pastato dokumentų paaiškėjo, kad tai nuo 1850 metų Rusijos carinės žandarmerijos Kauno srities namas, turėjęs nuo 1880 metų vis naujus savininkus. Paskutinė čia buvo įsikūrusi Kauno statybos tresto  antra valdyba.

Anų metų pirmininko jau seniai nebėra LŽS vadovybės sudėtyje, o mes, Ačiū Dievui, kaip ir neatpažįstamai išorėje ir viduje pasikeitęs namas, stovi. Ir, tikiu, džiugina ne tik Jus, bet ir mane.
Visa tai priminiau neatsitiktinai, nes jaunieji kolegos nežino šios istorijos, vertos knygos ar filmo, jeigu dar būsiu kūrybingas kaip dabar, paliksiu tai įamžinęs. Esamus ir būsimus LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narius ir LŽS vadovus perspėju, kad nė negalvotų apie šio namo pardavimą. Antrąjį aukštą, visi iki vieno nubalsavę, bet taip, žinau, niekada patriotiniame Kaune nebus, galėtumėt atsisakyti ir parduoti, o pirmo aukšto - niekada, kol aš esu gyvas. 

Norėčiau, kad nereikėtų tų viešosios įstaigos biurokratinių reikalavimų kai yra keli, turintys balsus atstovai, rengti susirinkimus, įvairias ataskaitas, perduotumėt tuos du LŽS Kauno apskrities skyriaus balsus man, viešosios įstaigos direktoriui, kurio, beje, atlyginimas yra 390 eurų. Per tuos trisdešimt metų visada buvau pirmininkas - visuomenininkas, ne tik negavau nė vienos ,,vagnorkės“, lito ar euro, bet ir turėjau bei turiu rūpesčių per valdiškus namus. Po šio susirinkimo Registrų centrui reikės perduoti ir šio ataskaitinio dalyvių sąrašą su parašais, taip pat ir el. laiškus arba patvirtintus parašu pranešimus apie tai, kad visi žinojo, jog vyks LŽS Kauno apskrities skyriaus ataskaitinis ir rinkiminis susirinkimas. Kitaip mes tenai neegzistuosime.

Ataskaitinis.2020._As_3.jpg

Mūsų šiuo metu, LŽS įskaitos Vilniuje duomenimis, yra 85, per ataskaitinį laikotarpį keliais padidėjo, bet po pirmo ketvirčio, nesumokėjus nario mokesčio, gali likti mažiau. Kai buvo atsisakyta skyrių ir klubų įskaitos, čia nepriimami į LŽS, ir nešalinam iš jos, mums yra lengviau, bet kartu ir sunkiau. Ypač tuomet, kai reikia ieškoti ir surasti ne tik skolininkus, nes tai mes turime daryti, o ne LŽS Vilniuje, bet ir pakviesti į renginius. Gavus paskutinius išrašus iš įskaitos Vilniuje, paaiškėjo, kad pasikeitusios ne tik darbavietės, bet ir telefonų numeriai , el.p. adresai. O žinant žurnalistų neatsakingumą, prasideda vargų vargai. 

Gerai, kad yra Kauno žurnalistų internetinė svetainė, dabar ir feisbukas, tai yra daug lengviau pranešti, informuoti, priminti.

Pagaliau mūsų internetinio portalo dėka ir man šiandien nereikia vardyti, ką skyriaus valdyba darė, ką svarstė, ką įsipareigojo. Viskas iki smulkmenų buvo aprašyta svetainėje, net ir visi Vilniuje rengti LŽS valdybos ir tarybos posėdžiai, svarstyti klausimai. Ko deja, kažkodėl, to nedarė ir nedaro LŽS portalas. 

Ataskaitinis._2020._As_4.jpgTaigi, ką teigiamo atlikome – visos valdybos nuopelnas, ko nepadarėme, aš prisiimu kaltę, nes vienas visko neištempiau. Kai kuriuos kolegas nei geruoju, nei piktuoju, neįkvėpiau ir nepriverčiau dirbti ... Ir neturiu teisės. Tai visuomeninė veikla. Blogiausia, kad jie ne savanoriškai, o kitų vos ne priverstinai tapo valdybos nariais. Suderinti, kada kuris gali ateiti į susirinkimą, man reikia aukoti ištisas valandas. Visada būdavo nejauku važiuoti į Tarybos posėdžius Vilniuje. Iš mūsų skyriaus aštuonių narių vienu metu daugiausiai būdavo trys, pažangiausi Vladimiras Beresniovas ir Birutė Mačienė. Kiti per ketverius metus posėdžiuose dalyvavo po vieną ar du kartus. Vienas iš jų – nė karto. O klausimai tenai visada svarbūs ir aktualūs, nuo nario mokesčio dydžio iki patalpų pardavimo. Tada – niekam tai nerūpi, kai po priimtų sprendimų, komentarų daug. 

Pagaliau ir mūsų aktyviausius būtų galima pasiūlyti į įvairias komisijas. Kad ir į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, kuris tik po trejų metų, 2013-aisis sugebėjo skirti žiupsnelį lėšų mūsų svetainei. Tik atstovaujant Audronei Nugaraitei, buvo žymus pagerėjimas, kaip ir mūsų svetainės. Kūrėm filmus, vaizdo ir foto reportažus, pagausėjo puikių žurnalistinių straipsnių ir komentarų. Tačiau kuo toliau, tuo žemyn ritosi skiriamos lėšos, kai mėnesiui jų tekdavo apie porą šimtų su mokesčiais. 

Supratus, kad SRTRF niekas nesidomi, kokios yra svetainės, ir tik anoniminiai ekspertai nusprendžia, o Taryba, kurioje yra ir mūsų atstovas tyli (tai greitai gauname informaciją) skiriama parama neaiškupagal  kokius svertus. Dėl to nusprendžiau 2020 metams neaukoti laiko SRTRF projekto kūrimui, nes kažkiek gavus reikia atsiskaityti už kiekvieną centą, o kai neturi šalia buhalterės ar sekretorės, tai yra didžiulis darbas. Keliskart siūliau, kad tai daryti valdybos nariai, neatsirado nė vieno, ieškančių ir kuriančių projektų, kurie mums būti reikalingi ir naudingi. Šiais metais iš SRTRF negausime nė euro, vadinasi, ir mūsų autorių sumažės.

Nors aš vienas redagavau svetainę, perpildytą informacijų, straipsnių ir fotonuotraukų, nepaėmiau nė vieno cento. Visi buvo išdalyti pagal autorines sutartis. Vieniems už honorarą buvo sumokėtas nario mokestis, kitiems buvo pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą. Mano supratimu, svetainė, kuri kiekvieną mėnesį turi keturis tūkstančius originalių skaitytojų, yra reikalinga. Įdomu tai, kad pagal Analytik duomenis, kuriuos pateikiame fondui, virš 30 proc. naudotojų užsienyje gyvenantys tautiečiai.

Noriu padėkoti aktyviausiems analitinius straipsnius rašiusiems kolegoms, Virginijai Grigaliūnienei, Antanui Povilui Kaunui, Antanui Marčiulioniui. Gaila, kad jų publikacijų nepastebėjo neskaitė almanacho ,,Žurnalistika“ leidėjai tikrai jie tenai tiktų. O kiek reportažų, informacijų, komentarų parašė ir kiti, pateikė piešinių. Nuostabu. Visa tai yra, bet ar išliks. Nežinia, nes mus aptarnaujantys, neatsako telefonu, nereaguoja į žinutes, pinigai iš anksto jiems pervesti... Perpildytas serveris, jų duomenimis, vien nuotraukų 8000. Reikia perkelti, brangu. Ištrinti-gaila. Kurti naują? Ar reikia, kai yra socialiniai tinklai.

2020-ųjų balandžio pabaigoje kaunozurnalistai.lt sukaks 10 metų. Vaikystė. Ar sulauks jaunystės, nežinia. Nauja valdyba turės nuspręsti. Kokie svarbiausi skyriaus rūpesčiai? Kad veiktų žurnalistai visi kartu. Jeigu turi problemų su darbdaviais, kartu kalbėtis, vyksta teisminis procesas, irgi reikia dalyvauti. Ir džiaugsme, ir varge turime būti kartu, vieningi. To siekiau ir siekiu. Liūdna, kai lieki, kartais, vienišas kaip vilkas, nuskubėjęs į kolegų artimųjų laidotuves. Jauni to nesupranta. 

Gerai, kad yra senjorų klubas MES, jo nariai visada ateina į laidotuves. Negana to, Jonas Dirsė ir Vladas Dekšnys pavasarį ir rudenį aplanko buvusių kolegų kapus, visada skuba ligoninėn, kur gydosi žurnalistas. Tačiau kai MES klubo nariai nenueina pas savo kolegą, jau beveik dvejus metus gulintį ligos patale, man skaudu. Paaiškinimas paprastas, jis gi nekalba, bet pažįsta, paduoda ranką, klausosi, ką pasakoji. Atsisveikinant paduotą ranką nenori paleisti. Vienas taip ir pasakė, bijau, neinu, nes gali nepaleisti...

Keičiasi laikai, keičiasi papročiai. Anksčiau visi žurnalistai, atsitikus nelaimei, būdavo kartu. Dabar valdybos narių nepriprašau, kad dalyvautų laidotuvėse, tartų atsisveikinimo žodį. Vadinasi, neturiu pedagoginio talento, nemoku nei prašyti, nei reikalauti. Gražias turėjome savo šventes, apie kurias kalbėjo visa Lietuva. Kuo toliau, tuo mažiau renkasi kauniečių LŽS narių, svečių būna daugiau nei savų. O visa tai – kainuoja, ir nemažai.

Iš kur mes turime pinigų? Žinoma, kad iš nuomos, jeigu sumoka. Kiek kartų kreipėmės į teismą, bet iš bankrutavusių nieko negavau, buvo tuščia, įsikūrė ,,gėlės“, ir jų nebeliko. Gerai, kad sulaukėme tikrų profesionalų, UAB ,Pramogų servisas“. Tai ,,Žemyn upe“ (direkt. Robertas Banevičius) restorano filialas, mūsiškėse patalpose vadovauja Nomeda Vilpišauskienė. Įsikūrė pirmajame aukšte, ir LŽS Kauno apskrities skyriui už antrojo aukšto nuomą moka už mėnesį už 700 eurų. Gal dar prisimenate, kaip šios patalpos, kur vyksta ataskaitinis, atrodė prieš 6 metus? Dabar galime patys džiaugtis , ir kitus džiuginti. 

Ataskaitinis._2020._as_._8.jpg
Jeigu ne TV laida ,,Krepšinio pasaulyje“ ir jos už reklamą ir rėmimą gauti pinigai, mes neturėtume puikių wc, tvarkingų patalpų. Tai buvo dideli pinigai. Gal dėl to, kad aš savo ožiaragišku charakteriu įrodžiau, kad caro laikų žandarmerijos būstinė ne tik išliko, bet ir neatpažįstamai pasikeitė, kiek leido paminklosaugininkai. Kiek buvo LŽS kalbų, Kaunas pasisavino, Kaunas išparceliuos LŽS turtą, Mačiulis pralobs. Paskui ir kai kurie mūsų nariai, nesvarbu, kad net nematė griuvėsių, garsiai suabejojo mano garbe, žinau jų pavardes ir ką kalbėjo. Tai mane dar labiau įkvėpė siekti ir įrodyti, kas yra kas. 

Man nėra gėda prisipažinti, kad viską dariau už dyką. Ir ne tik, kaip pirmininkas, direktorius, bet ir kaip kiemsargis, patalpų valytojas dirbu. Tad iš ko aš gyvenu, nes esu apsirengęs ir pavalgęs. Gaunu pensiją ir dar 300 eurų už direktoriavimą. LŽS valdyba mane delegavo į Radijo ir televizijos komisiją, kurioje už išdirbtas valanda, yra sumokama. Per LRTKT turėjau ir daug nemalonumų. Nežinau, ar dėl pavydo, nenoro, kad aš tenai būčiau, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos pirmininkas kreipėsi į VTEK, kad aš pažeidžiu Seimo reikalavimus, kad LRTK narys negali dirbti radijuje ir televizijoje. 

Aš nuo 2003 metų ir nedirbau, neturiu nei darbo, nei autorinės sutarties, dėl to man niekas nieko nemoka, kaip ir aš jiems... Skaudu, kad LŽS svetainė praneša, kad dėl manęs kreikiasi į VTEK, bet kai buvau ,,išteisintas“, neparašė nė eilutės. Taigi, tie, kurie išeidami amžinybėn turi daug pinigų, yra nelaimingi, gaila kažkam palikti, o gavę palikimą, kiti jo tarpusavyje nepasidalija. Su pastatu V.Putvinskio g. 48, žinau, taip nebus, nes čia šeimininkavo žandarai, kurių visi bijo ir bijo.

Gaila man, ,,Vasaros olimpo“ , kuriame 2019-ųjų gegužės mėnesį pasakiau, kad nerengsiu daugiau tų balių, nes jie man asmeniškai tikrai nereikalingi. O 2003 metais atidaryta lauko kavinė pradėjo pūti. Tai pamatė, padėjo, estrados grindis visą savaitę keitė žinomas fotografijos menininkas, ,,Būtovės slėpinių“ ir Joninių ciklo autorius, LŽS narys Albertas Švenčionis. Ačiū jam, vieninteliam, kuris pasisiūlė padėti ir sunkiai dirbo.  Kai atėjo šventė, net pusė valdybos narių joje nedalyvavo, kaip ir šiandien į ataskaitinį susirinkimą ne visi atėjo. Norisi, kad patys aktyviausi, ne žodžiais, o darbais, taptų skyriaus organizatoriais ir žurnalistų vienytojais. Ir balsuokime už tuos, kurie patys pasisiūlo, sutinka, turės laiko ir noru dirbti valdyboje dėl kitų. Ir kad jie visus matytų, padėtų, gerbtų. 

Toks buvo mūsų trisdešimtmečio skyriaus gyvenimo kelias. Žinau, kokie neturtingi dabar yra ne tik senjorai, bet ir eiliniai žurnalistai. Ir jiems tas nario mokestis yra didelis. Anksčiau ne vienam padėdavau, be valdybos žinios, padengdavau išlaidas. Taip bus ir šį kartą, visi, kurie dalyvavote susirinkime, pasirašykite žiniaraštyje ir už jus pinigai (dirbančių 30 eurų , pensininkų 15 eurų) bus pervesti į LŽS sąskaitą. Kitąmet gal taip jau nebus, todėl taupykite iš anksto po eurą.

Iki praėjusių metų rudens, laida ,,Krepšinio pasaulyje“, kuriai šiandien, sausio 11-ąją, sukako 28 metai, turėjo rėmėją. Bet kai Seimas ir vyriausybė apmokestino azartinius žaidimus, lošimų namus, atsisakė mus remti UAB ,,Tet-a-tet“ kazino. Nėra reklamos, nėra pinigų, negalėsiu savo, net naktimis montuojamų laidų ir jų dėka uždirbtų pinigų skirti LŽS Kauno skyriui. Gerai, kad spėjome pasigražinti, bet jau lauko sienos byra, pro stogą lašai kapsi vidun. 

Per trisdešimt metų, bene, aštuntas atskaitinis, bet aš esu laimingiausias. Tiek mes dar nebuvome pasiekę. Nežinau, kaip dabar jaučiasi tie, kurie niekino, šmeižė, kaltino mane?.. Nesvarbu. Gali, žinoma, džiaugtis, kad aš tiek metų nešiau šį kryžių. Kolega operatorius Jonas Dirsė iš ąžuolo pagamino gal kiek mažiau, bet stipresnių kryžių. Jie stovės ir tada, kai ir mūsų nebus. 

Tai, ką dabar pasakysiu, turėjau padaryti prieš trejetą metų, kai LŽS Taryba staiga patvirtino naują pirmininko pavaduotoją regionams, kadangi ji iš Kauno, kad padėtų man ir sustiprintų skyrių. Gera žinia labai greitai sklinda, kai buvo pareikšta, kad ji pakeis mane. Tuomet iš karto pats norėjau atsistatydinti. Bet tai būtų buvęs baimės požymis. Nesolidu ir nedora. Tai darau šiandien. Prašau manęs negirti, neprašyti, aš nesibalotiruosiu nei į pirmininkus, nei į valdybą. Kas pakeis, Jums spręsti. Prisipažįstu, neparuošiau sau pamainos, bet tai ne detalė. Ir iš buvusių valdybos narių negaliu nė už vieną pasirašyti. Vieni neturi laiko, kiti idėjų, treti nedalyvavo Tarybos posėdžiuose Vilniuje, blogiausia, neturi idėjų.

Pirmąkart prieš kelis mėnesius kūrybingi jauni kolegos pasisiūlė šiandien tapti valdybos nariais. Tik labai prašau, tai darykite ne dėl paukščiuko ar vardo. Kurkite naujas tradicijas, gerbkite vieni kitus ir vyresnius. Kaip kad mes stengėmės pagerbti visus už kūrybą, ar sulaukus garbaus amžiaus. Tai padarysiu ir šiandien, nes sukūrėme, turime ir pagerbiame kaunietiškais žurnalistiniais ordinais. Tai Arūnas Dambrauskas, Povilas Antanas Kaunas ir Dalia Teišerskytė.
Sėkmės visiems ir sveikatos. 

Ir toliau būkite LŽS nariais ir garsinkite Kauną, kuriame prieš 90 metų buvo įkurta mūsų kūrybinė profesinė sąjunga. Dėkui už dėmesį.


LŽS nario Vlado Dekšnio nuotraukos





Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)