2020 m. balandžio 9 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Jie gynė lietuvišką žodį

Antanas Staškevičius, LŽS, senjorų klubo MES narys

Perskaičiau pernai, Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais, išleistą „Knygnešio“ 5-ąją knygą. Joje atspausdinti autentiški atsiminimai žmonių, vienaip ar kitaip 1864–1904 metais kovojusių už spausdintą lietuvišką žodį lotynišku raidynu.


Leidinyje skelbiami ne tik draudžiamosios spaudos gabentojų – knygnešių, bet ir juos pažinojusių žmonių atsiminimai. Jame pasitaiko žinių ne tik apie nemažai tyrinėtus draudžiamosios spaudos gabentojus, jos platintojus – knygnešius, bet ir apie tokios spaudos rengėjus, redaktorius, spaudos leidybos sunkumus. Taigi pirmiausia reikėjo knygas ar periodinę spaudą parašyti parengti spaudai ir pagaliau išleisti. Jeigu religinė literatūra leidėjams atsipirkdavo ir duodavo pelną, tai grožinių knygelių, o ypač periodinės spaudos leidybai reikėjo pasirūpinti ir lėšų. Ir tik tuomet jie patekdavo į knygnešių rankas. Taigi, ne knygnešiai, o publicistai buvo pirmieji. Jie ir sukūrė tą periodinės spaudos tinklą. Gi, knygnešiai buvo tik tarpininkai tarp publicistų ir skaitytojų. Pažymėtina, kad šiame leidinyje rašoma ir apie žmones, rašiusius kūrinius į draudžiamąją spaudą. Formavusius lietuvių publicistiką ir apskritai lietuvišką periodiką.

_DSC3313_1.jpg

Kaip tai buvo pasiekta toje senoje spaudos draudimo arba knygnešių gadynėje, dar menančioje ir daraktorius? 

Tai buvo žmonės, išugdyti tuometinėje Lietuvoje buvusių mokytojų, „Aušros“ ir „Varpo“ leidinių. Jie tapo rašytojai, publicistai, korespondentai, redaktoriai, šios spaudos leidėjai ir spaustuvininkai. Tiesa, jie nebuvo profesionalai. Visi turėjo vienokį ar kitokį pagrindinį darbą: dvasininkai, gydytojai, teisininkai, žemdirbiai, net pavieniai bežemiai bajorai ir kiti. 

_DSC3309_1.jpgStraipsnius į draudžiamąją spaudą, leidžiamą užsienyje, jie siųsdavo paštu arba nunešdavo talkinę knygnešiai. Visi pasirašinėdavo slapyvardžiais. Už tai ir nebuvo susekti. Kai kurie slapyvardžiai vėliau prigijo ir būsimiesiems rašytojams, pavyzdžiui, Žemaitė, Vaižgantas, Maironis, Bitė. Tai buvo pavojinga veikla. Grėsė nemažos bausmės, kaip tremtis į Sibirą. Kaip ir knygnešiams. Svarbiausiai caro administracijos saugumo tarnybai – žandarmerijai nepavyko susekti, kas rašo į draudžiamąją spaudą, nors turėjo įtariamųjų pavardžių. Pavyzdžiui, kratai vyskupo M. Valančiaus bute vadovavo aukšto rango pareigūnas – Vilniaus gubernijos žandarų valdybos viršininkas, generolas majoras Aleksandras Michailovičius Losevas su Kauno vicegubernatoriumi. Tik nieko kompromituojančio nesurado. Vyskupas buvo stiprus konspiratorius. Archyvinėje M.Valančiaus byloje yra kratos protokolas dėl vyskupo įskundimo gubernatoriui. Skundikas – Šėtos klebonas Mykolas Miežinis pranešė ir nunešė esą gana kenksmingo turinio dvi brošiūras, parašytas vyskupo, kuris, beje, norėjęs jį nubausti, uždarant į Raseinių vienuolyną... „Niekingi kunigėliai“ – pasakė vyskupas po kratos. O kodėl daugiskaitoje? Nes tokio vyskupo įvertinimo susilaukia ne tik tasai Šėtos klebonas, bet ir kiti kunigėliai. O todėl, kad ne visi jų atlaikė tardymus specialioje Vilniaus politinių bylų tardymo komisijoje 1869-1971 metais. Tardė M.Valančiaus slaptos organizacijos narius, kurių dauguma buvo kunigai ir tik keletas civilių. Apie tai rašoma knygoje „Didžiosios knygnešių bylos“ (V., 2006 m.). Mat, neatlaikiusieji kvotos gavo švelnesnes bausmes: buvo ištremti tik į Vilniaus guberniją. 

Apie tai galima paskaityti akademiko istoriko V. Merkio knygoje „Knygnešių laikai“ (V., 2005) ir A. Katiliaus sudarytoje knygoje „Didžiosios knygnešių bylos“ .

Vienas žymiausių Lietuvos knygnešių Jurgis Bielinis taip pat nebuvo susektas kaip publicistas. savo laikraštėlį „Baltasis erelis“ pats parengdavo ir išleisdavo.

Ber__anskis_02.jpgApskritai nukentėjusių už bendradarbiavimą draudžiamoje lietuvių spaudoje nėra daug. O spaudos bendradarbių, korespondentų būdavo apsčiai. Vien 1883–1886 m. ėjusi „Aušra“ turėjo daugiau negu 70 bendradarbių. Mažesnės apimties rašiniai periodiniams leidiniams į Tilžę būdavo siunčiami paštu. Vėliau paštu siųsti buvo pavojinga. Didesnius kiekius rankraščių redakcijoms į Tilžę nugabendavo knygnešiai.

Taigi, rašytojai, publicistai, korespondentai ir buvo pirmoji pasipriešinimo spaudos draudimui grandis. Pirmoji fronto linija (pagal karo terminologiją). Minėtoje „Knygnešio“ 5-oje knygoje yra ir atsiminimai apie rašiusius į draudžiamąją spaudą. Rašoma, kaip jie patys aprašo savo veiklą, priešindamiesi lietuviškos spaudos draudimui. Parūpo sužinoti, kaip saugojama, kaip įprasminta atmintis apie juos Kauno mieste.

Patyrinėjus, kurių pavardės yra vienaip ar kitaip pagerbtos ir kokiais atminimo ženklais įprasmintos, nustatyta, kad Kaune surandama 48-ios rašytojų, publicistų pavardės. Tai paminklai, atminimo (memorialinės) lentos, gatvių bei įstaigų pavadinimai, kapinėse (įrašai antkapiniuose paminkluose) ir kt. Be to, Kaune yra pirmojo pagrindinio rašytojo, publicisto vyskupo Motiejaus Valančiaus – pirmo organizuoto pasipriešinimo spaudos draudimui organizatoriaus atminimo ženklai (paminklas, palaidojimo vieta ir kt.).

Tie publicistų, rašiusių į draudžiamąją spaudą ir juos pažinojusių žmonių atsiminimai atspausdinti 4-oje ir 5-oje „Knygnešio“ knygose. Jas galima rasti V.Staniulio knygyne.

Žemiau peržvelgsime visų 48-ių publicistų atminimo ženklus Kauno mieste.

Sutartiniai ženkai: PAM – paminklais; KVDKM (biustas ) – Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje; AUD – auditorija; M – muziejus; G. – gatvė; MEM – memorialinė (atminimo) lenta; K> – kapas; KS – Knygnešių sienelė; ORG – organizacija, mokykla, įstaiga; T – tiltas. 

ALEKSA Julius – G (J. ir K. Aleksų); K> // ANGRABAITIS Juozas – KS // AVIŽONIS Petras - K>; MEM // BASANAVIČIUS Jonas – PAM (Panemunėje); KVDKM (biustas); biustas - Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos sode (Vytauto pr.49); ORG - gimnazija ir ekspozicija gimnazijos muziejuje; G // BAGDONAS Juozas – MEM; KS // BERŽANSKIS-KLAUSUTIS Jonas Gediminas - K> // BIELINIS Jurgis - G; KS // BILIŪNAS Jonas - G // ČEPAS Motiejus - K> // ČĖSNA Jonas – KS // DIDŽIULIS Stanislovas – KS // DOGELIS Povilas - MEM; K; KS // FROMAS–GUŽUTIS Aleksandras - G // GIMŽAUSKAS Silvestras - G; KS // GRINIUS Kazys - G; PAM ir biustas; MEM; KS; ORG – progimnazija ir M (ekspozicija); sanatorija // IVINSKIS Laurynas - G // JABLONSKIS Jonas – P ir portretas Prezidentūroje K>; G; ORG (gimnazija ir P prie gimnazijos); MEM; AUD (VU Kauno humanitariniame fakultete) // JAKŠTAS Adomas - K>; G; MEM // JANKUS Martynas – G; KVDKM (biustas); KS; MEM // JANULAITIS Augustinas – G; MEM; KS; K> // KRIAUČIŪNAS Jonas - MEM // KRIŠČIUKAITIS-AIŠBĖ Antanas - K>; G; MEM // KUDIRKA Vincas - G; PAM; KVDKM (biustas); ORG (vidurinė mo0kykla); KS // LAPINAS Jurgis – KS // LOZORAITIS Motiejus - K> // MAČYS-KĖKŠTAS - KS // MALINAUSKAITĖ-EGLĖ-ŠLIŪPIENĖ Liudvika (Liudmila) - K> [buvo palaidota senosiose Kauno kapinėse. Perlaidota Raudondvaryje]. // MAŠIOTAS Pranas – G; MEM; ORG (pr. mokykla); K> // MATULAITIS Petras – KS // MATULIONIS Povilas – PAM (biustas); MEM (stendas su bareljefu LŽŪA) // MIKOLAINIS Petras – KS // MILIAUSKAS-MIGLOVARA Juozapas - G (Miglovaros); KS // PETKEVIČAITĖ-BITĖ Gabrielė – KS // SABALIAUSKAS-ŽALIA RŪTA Adolfas - G // SLANČIAUSKAS Matas (Motiejus) – KS // SMETONA Antanas – G; PAM; ORG (gimnazija ir muziejus) // STAUGAITIS Jonas – G; MEM // STIKLIUS Kostas – KS // ŠLEKYS Vincas - KS // TUMAS-VAIŽGANTAS Juozas – PAM (prie Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios); M; MEM; KS; ORG (KTU Vaižganto progimnazija A. Šančiuose); G // VAINEIKIS Liudas – KS; URNA MUZIEJUJE // VALANČIUS Motiejus – PAM; biustas Bazilikoje; KS; MEM; ORG (mokykla – darželis Šančiuose) G; K // VILEIŠIS Jonas – P (Laisvės alėjoje); MEM; G; ORG (Jono ir Vileišių mokykla) // VILEIŠIS Petras – P (KVDKM (biustas); G; ORG (Jono ir Petro Vileišių mokykla) T; KS // VIŠINSKIS ovilas – G; KS // VYTARTAS Antanas – G; KS // ZAUNIŪTĖ, Saunus Morta – KS // ŽEMAITĖ, Beniuševičiūtė-Žymantienė Julija – G.



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)