2019 m. gruodžio 5 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vilniečių žurnalistų ,,Kabinetas 339" ir jo užkulisiai

Laima Ramanauskaitė-Merkienė


Netrukus pasirodysianti knyga „Kabinetas 339“ - žurnalistinis tyrimas, kuris, lyg įtemptas trileris atskleidžia tai, kas iš tiesų vyksta Lietuvos politikoje, o kartu iš vidaus parodo ir žurnalistikos virtuvę.

Daugiau apie šią knygą sužinoti iš pirmų lūpų. Žurnalistai ir knygos autoriai Dovydas Pancerovas bei Birutė Davidonytė  (jiems LŽS Kauno apskrities skyrius 2017 metais suteikė ,,Žurnalistikos riterio" Garbės vardus) dalinasi rašymo užkulisiais ir iššūkiais, kuriuos teko įveikti. Gal  ši knyga patiks ir kauniečiams žurnalistams?

Ar galite labai trumpai paaiškinti, kuo tiriamoji žurnalistika skiriasi nuo įprastos žurnalistikos?


Kabinetas_339__a._II.jpg

Dovydas: Labai supaprastintai galima sakyti, kad aktualijų žurnalistai praneša apie svarbiausias naujienas, įvykius, o tiriantys žurnalistai priešingai – pasakoja apie dalykus, kuriuos visomis išgalėmis bandoma nuslėpti nuo visuomenės.

Birutė. Tiriantis žurnalistas neaprašinėja karštų naujienų, bet į viešąją erdvę pats atneša naujieną, kurią atskleidžia jo tyrimas.

Tiriamoji žurnalistika yra labiau net ne žurnalistikos rūšis, o metodas, kai žurnalistas pats aiškinasi faktus, renka dokumentus, liudijimus. Tiriamajai žurnalistai reikia daugiau laiko, nes tyrimai trunka kelis mėnesius, pusmetį. Va, mes premjero reikalus tyrėme apie metus.

Taigi Jūsų darbas nėra panašus į redakcijoje prie kompiuterio sėdinčio ir kavą gurkšnojančio raštininko. Girdėjome, kad ir pačią knygą galima skaityti kaip įtempto siužeto trilerį?

Dovydas: Būna įvairių situacijų. Kartais sėdime prie kompiuterio, kartais dienų dienas skaitome dokumentus, kartais einame į susitikimus su slaptais šaltiniais požeminiuose garažuose.

Birutė. Pritarčiau, kad būna visokių situacijų. Mūsų darbas yra surinkti kuo daugiau informacijos ir duomenų, kad vėliau galėtume pagrįsti ir įrodyti kiekvieną žodį. Knygoje „Kabinetas 339“ išsamiai aprašėme savo darbą.

Kalbant apie mūsų knygą, tai ji tikrai turi politinio trilerio bruožų. Joje netrūksta įtampos, įvykiai dažnai veja vienas kitą. Aprašėme patirtą spaudimą, šantažą, išdavystę, be to, aprašėme ir politikos, valstybės valdymo užkulisius.

Kodėl savo knygai „Kabinetas 339“ pasirinkote realius politikos užkulisius su realiais veikėjais?

Birutė. Knygoje aprašėme metus laiko besitęsusį mūsų žurnalistinį tyrimą, kurio centre buvo Vyriausybė ir premjeras Saulius Skvernelis.

Dovydas: Sakyčiau, gyvenimas taip pasirinko, ne mes. Mūsų knyga yra publicistinė, dokumentinė. Knygoje aprašėme tikrus įvykius, tikrus savo darbo užkulisius, tikrą tyrimą.

Vienas mūsų kolega sakė: knygos stilius primena detektyvą, ir trumpoje perspektyvoje tai gali būti minusas, nes faktai pateikiami lyg kokiame romane ir gali nesulaukti deramos reakcijos iš visuomenės, žiniasklaidos, politikų; bet tai gali tapti knygos stiprybė ilgoje perspektyvoje, nes ją bus įdomu skaityti ir po dešimties metų. Tai čia taip vienas mūsų kolega įvertino. Nežinau, ar jis teisus, bet man norėtųsi tikėti, kad teisus.

Pagal kokią strategiją judu dirbote? Kokiu principu dalindavotės tyrimo užduotis, o galop ir knygos temas?

Dovydas: Jeigu mūsų darbo stilių bandytume paaiškinti labai paprastai ir primityviai, tai gal būtų galima skirstyti šitaip: Birutė dažniau dirbdavo su dokumentais ir duomenų tikrinimu, o aš dažniau vaikščiodavau pas žmones, šaltinius. Bet tai būtų ne visiškai tikslus paaiškinimas, nes iš tikrųjų mes abu darėme visas užduotis.

Birutė. O rašydami knyga su Dovydu pasidarėme labai detalų siužeto planą ir pasidalinome skyrius, kuriuos kiekvienas rašysime. Pasiskirstėme pagal įsigilinimą į konkrečias temas. O vėliau, kai jau turėjome pirmąjį juodraštį, kartu viską skaitėme, pildėme, redagavome ir, galiausiai, suvienodinome stilių.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais atliekant tyrimą, kuris nugulė į knygos puslapius, Jums teko susidurti?

Birutė. Man atrodo, patys didžiausi iššūkiai kilo tuomet, kai politikai ėmė riboti mūsų prieigą prie informacijos. Turiu omeny, kad tai pakenkė ne tik mums su Dovydu, ne tik 15min redakcijai, bet tai realiai buvo smūgis visiems Lietuvos žurnalistams.

Dovydas: Aš irgi sakyčiau, kad didžiausias iššūkis buvo spaudimas iš Vyriausybės, premjero komandos. Galiausiai tai išvirto į šantažą ir privedė prie to, kad sužinojome labai negerų dalykų apie savo komandos narį, kolegą, bičiulį, – nors dabar reiktų sakyti buvusį komandos narį ir bičiulį.

O kas buvo lengviausia (žinoma, jeigu buvo lengvų dalykų)?

Birutė. Man tai sunku pasakyti.

Dovydas: Lengviausia buvo diskutuoti apie viršelį! Knygos viršelis tikrai puikus, ačiū autorei Jurgai Želvytei.

O visa kita buvo sunku. Sudėtingas tyrimas, sudėtinga atlaikyti spaudimą, sudėtinga atvirai rašyti, sudėtinga redaguoti. Įdomiausiai štai kas: nors darbas buvo sunkus, bet, kaip supratau iš pirmųjų atsiliepimų, knygą skaityti lengva ir įdomu. Sako, 350 puslapių tekstą žmonės perskaito per kelias valandas.

Gal sulaukėte skambučių, žinučių, laiškų su „rekomendacijomis“ nutraukti tyrimą ir jo nesudėti į knygos puslapius?

Birutė. Ne, tiesioginių prašymų nesulaukėme. Tačiau sulaukėme nemažai spaudimo ir netiesioginių užuominų, kurias supratome kaip šantažą. Tai išsamiai ir atvirai aprašėme knygoje.

Kaip manote, kas labiausiai nelaukia gruodžio pradžios, kai Jūsų tiriamosios žurnalistikos knyga „Kabinetas 339“ pasirodys knygynų lentynose?

Birutė. Tikiuosi, kad laukia visi.

Dovydas: Aš tai esu linkęs manyti, kad keli žmonės visgi nelaukia. Bet ką jau padarysi, toks mūsų darbas.

O patys ar ramiai laukiate knygos pasirodymo knygynų lentynose?

Birutė. Taip, laukiu ramiai, bet nekantriai.

Dovydas: Pritariu. Šis pavasaris buvo labai varginantis. Tuo pačiu metu baiginėjome savo žurnalistinį tyrimą, rašėme knygą ir išgyvenome rimtą profesinį išbandymą, kai paaiškėjo šlykštūs dalykai apie mūsų pačių komandą. Va tada tai buvo sunku, ir neramu. O dabar… Dabar ramu. Darbas padarytas.

Kaip manote, kas turėtų perskaityti šią knygą, o kam geriau jos neatsiversti?

Birutė. Aišku, knyga neabejotinai galėtų sudominti visus, kas domisi žurnalistika ir politika. Tačiau mes stengėmės visą istoriją pasakoti paprastai ir įdomiai. Ilgai galvojome, kaip sudėtingus, techninius dalykus papasakoti paprastai ir aiškiai. Iš pirmųjų atsiliepimų supratau, kad mums tai pavyko, todėl tikiuosi, kad knyga bus aktuali ir įdomi įvairioms auditorijoms.

Dovydas: Birutė viską ir išvardino. Aš taip reklamiškai pasakysiu: knyga turėtų sudominti tuos, kam patiko filmai „Spotlight“, „All the President’s Men“, „The Post“, arba serialai „House Of Cards“, „The Paper“. Tik reiktų nepamiršti, kad mūsų knyga nėra romanas, joje aprašomi įvykiai ką tik nutiko Lietuvoje.

Kokia pagrindinė Jūsų žinutė ir kuo ši knyga pasitarnaus Lietuvos demokratijai ir viešajam interesui?

Dovydas: Man atrodo, kad ši knyga atskleidžia politikos realybę. Žmonės dažniausiai mato, kaip politikai stovi priešais televizijų kameras ir aiškina, kodėl priėmė vieną ar kitą sprendimą. Bet mažai kas žino užkulisinius dalykus: kokie lobistai ar šešėliniai veikėjai siekė to sprendimo? kaip jie priėjo prie politiko? kokia tikroji to sprendimo nauda visuomenei?

Knygoje pasakojame būtent apie tą nematoną politiką, valstybės valdymo pogrindį. Sakyčiau, kad jau vien kalbėjimas apie tai stiprina mūsų demokratiją.

Birutė. Manau, kad demokratijoje visuomenės teisė žinoti viską apie jos pinigais išlaikomų politikų sprendimus yra viena svarbiausių.

Nors knyga „Kabinetas 339“ dar tik atkeliaus į knygynų lentynas, tačiau jau dabar teiraujamės, ar galime tikėtis tęsinio?

Dovydas: Turbūt neįmanoma pasakyti, ar bus šios knygos tęsinys. Bet galiu pasakyti, kad rašau detektyvinį romaną apie tiriančius žurnalistus. Romane stengiuosi papasakoti apie žurnalistų išgyvenimus, kai prasiskverbi į valstybės pogrindį: intrigas, malipuliacijas, nuolatinį netikrumo jausmą, persekiojimą, spaudimą. Bet šiandien dar per anksti apie tai kalbėti, dar reikia labai daug dirbti su romano tekstu.

Dabar svarbiausias darbas yra „Kabinetas 339“.

Dėkojame už pokalbį ir nekantriai laukiame spaustuvės dažais kvepiančių pirmųjų knygos egzempliorių! Nekantriausi knygą „Kabinetas 339“ gali užsisakyti jau dabar! Išankstinė knygos prekyba vyksta internetiniame knygyne www.knyguklubas.lt.

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)