2019 m. gruodžio 6 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Pozityvios mintys: Pilietinė visuomenė, sportas, kultūra

Perpetua DUMŠIENĖ, LŽS ir NŽKA narė


Perp._Str._2_didele.jpg


Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, Vaižganto premijos laureatė Perpetua Dumšienė, dalyvavusi atgimstančiose Lietuvių fronto bičiulių studijose Kaune, mūsų svetainei pateikė savo mintis apie aktualius nūdienos klausimus. 

„Quo vadis, Lietuva?” – tokiu pavadinimu - su aliuzija į garsųjį Henriko Senkevičiaus romaną „Quo vadis? ” ( lot. „Kur eini?” ) Kauno savivaldybės didžiojoje salėje vyko Lietuvių fronto bičiulių studijų savaitgalis, skirtas Lietuvos dvasinio gyvenimo, tautiškumo, valstybingumo aktualijoms. 

Lietuvių frontas – 1941 metais įkurta antinacinė pogrindžio organizacija, vėliau ryžtingai dalyvavusi antisovietiniame pasipriešinime Lietuvoje ir išeivijoje. Viena iš VLIKO ( Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto) steigėjų. Telkė katalikiškos pakraipos patriotus intelektualus ir jaunimą. ( žymiausios asmenybės – Antanas Maceina, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Adolfas Damušis, Zenonas Ivinskis ir kiti ). 

Šios patriotinės organizacijos politinių studijų savaitės buvo rengiamos JAV lietuvių išeivių telkiniuose. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę panašaus pobūdžio renginiai buvo imti organizuoti ir Lietuvoje. Aktyviai dalyvavau juose dešimtį metų. Buvo keliami Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo klausimai, analizuojamos rezistencinio paveldo išsaugojimo ir pilietinės demokratijos idėjų skleidimo galimybės, keliami politinio ir visuomeninio gyvenimo skauduliai. 

Šiuose renginiuose dalyvaudavo buvę Lietuvos ir užsienio lietuvių rezistencinio judėjimo dalyviai, kultūrininkai ir visuomenininkai. Lietuvoje jie buvo susibūrę po LFB įsteigto kultūrinio padalinio Į LAISVĘ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti vėliava. Liūdna buvo, kai šie aukšto lygio renginiai kurį laiką žmonių nebetelkė. Tad labai nudžiugau vėl pamačiusi į politinių studijų savaitgalį kviečiantį skelbimą LŽS Kauno svetainėje. 

Renginį vainikavo Lietuvių fronto bičiulių įsteigtos Laisvės premijos įteikimas ir prasmingos laureatų kalbos. 2019 metų premijos laureatas kunigas Robertas Grigas, apdovanotas už kovą su okupantais, visuomeninę veiklą, poeziją, publicistiką ir „Rekrūto atsiminimus”. Premijas taip pat atsiėmė ir dvejų ankstesnių metų laureatai. 

Už visuomeninę patriotinę veiklą -- vienas iš patriotinio sambūrio „Pro Patria” vadovų Vytautas Sinica ( 2017) bei rezistentas, pogrindžio spaudos leidėjas Petras Plumpa (2018). Premijų mecenatas – išeivijos lietuvis dr. Rimtautas . Laisvės Premijos fundatorius išeivijos lietuvis prof. Rimtautas Marcinkevičius, LFB, Kalifornija. 


Perp._autografai_II.jpgLabai džiaugiausi gavusi visų laureatų autografus -- jie pasirašė tituliniame „Į laisvę” leidinio lape (nuotrauka kairėje). Nufotografavau laureatus kartu su premijos mecenatu ir laureatų pasveikinti atvykusiu politiniu kaliniu, rezistentu, kardinolu Sigitu Tamkevičiumi (nuotrauka apačioje).

Sportas 

Esu futbolo gerbėja nuo vaikystės. Mano tėtušis buvo prisiekęs sporto gerbėjas, pats sportavo, tad vesdavosi mane į visas futbolo rungtynes. Ypatingai malonu, kad mano gimtojo miesto – Marijampolės – futbolo komanda „Sūduva” – Lietuvos čempionai, ir naujasis stadionas Marijampolėje geras. Didžiulė šventė buvo dalyvauti Europos lygos atrankos rungtynėse „Sūduva”-Tel Avivo „Maccabi”. Visi bilietai išpirkti, žmonių suvažiavę iš visos Lietuvos ir kaimyninių valstybių, komandos fanai nuostabiai pasiruošę – dainuoja, skanduoja, o dar ir rungtynes laimime. 

Kokia šventė būti stadione su visa šeima – jausti dvasinį pakilumą, sporto emocijų sukeliamą katarsį, matyti – kaip iš gana apleisto provincijos miesto Marijampolė vėl tampa aktyvi, kylanti, reikšminga. Ir sportas ją garsina. 

Kultūra
XXI amžiaus visuomenė natūraliai ilgisi naujų – sinkretinių – meno formų. Dažnai pagalvodavau ir pasakydavau, kad poezijos skaitymus reikia keisti, nes skaitmeninė aplinka žmones pripratino prie nuolatinės vizualizacijos. Nelabai sulaukdavau pritarimo. Tad labai nudžiugino žinia, kad žinomas ir mėgstamas aktorius Rolandas Kazlas ir muzikos grupė „Pakeleiviai” žada būtent tokią kūrybos kryptį. Vilniaus muzikos festivalį jų kūrybinis kolektyvas vainikavo triuškinančios sėkmės sulaukusiu koncertu-spektakliu „Poetai ateina”. 


Perp._str._laiskas_II.jpgVilniaus universiteto didysis kiemas vos talpino apie 1000 žiūrovų, norinčių išvysti drąsų R. Kazlo žingsnį į iki šiol Lietuvos scenoje nebandytą žanrą, kuriame persipina poezija, vaidyba ir muzika, ekrane rodomi didžiuliai poetų portretai ir teminės poezijos vizualizacijos.

 Įspūdingos poetų tekstais sukurtos dainos, leidžiančios poeto kūrybą perteikti visiškai nauja dvasia, paryškinančia jo kūrybos prigimtį. Kūrinio paveikslas turėjo ir nuostabius rėmus – šimtametę Vilniaus universiteto architektūrą, kurios didybę ryškino besikeičiantis vakarėjančios saulės šviesos srautas, o sutemus meninis apšvietimas. 


Išradingai tikro menininko perteikiama poezija nemiršta, ji įkvepia, uždega, gaivina. Jaudino ir renginio programos sudarytojo Rolando Kazlo dėmesys talentingiems nekonjunktūriniams poetams. Vieno jų – poeto Antano Kalanavičiaus – eilėraščio lakia fraze poetai ateina buvo pavadintas renginys, tokiu pavadinimu išleistas kompaktinis diskas ir sukurta puiki roko stiliaus daina.
Parafrazuodama renginio pavadinimą galiu tarti – sulaukėme, ateina nauja talentingų meno kūrėjų karta. 


Perpet._str._1_didele.jpg


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)