Povilas Sigitas Krivickas. 5.Kokia ateitis laukia fotografijos meno?

Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys

Kokia šiandien ji, Lietuvos fotografijos meno vienytoja, pasiekusi brandos amžių (LFS 2019 m. spalį pasitiks savo 50-metį)? Kas jos laukia ateityje spartėsiančių ekonominės globalizacijos ir dvasinės infliacijos procesų akivaizdoje, sunku nuspėti. Panašiai, kaip ir numatyti, kada susilies realus ir virtualus pasauliai. Ar tą kelią žmonijai parodys internetas savo “googlo debesimis” arba kitais dar mums nežinomais būdais?

Tai mėgino nusakyti Virginijus Kinčinaitis (g.1965) – menotyrininkas, kritikas, pedagogas, įgyvendinęs daugiau nei šešias dešimtis kūrybinių meninių projektų, dalyvavęs daugelyje tarptautinių ir respublikinių meninių projektų, parodų, akcijų. Savo pranešime „Virtuali urbanistika fotografijoje“ (programoje pranešimas anonsuotas kitaip – „Klodas Lorenas Redemption kontekste“) menotyrininkas aptarė peizažo transformacijas nuo klasikinės tapybos iki kompiuterinių žaidimų grafikos.

V. Kinčinaitis kalbėjo apie vaizdų migravimą po įvairias medijas – taip yra jau tūkstančius metų, tik medijos keičia viena kitą. Todėl, išnykus fotografijai (gal ateityje taip ir atsitiks?), tie patys vaizdai persikels į kitas medijas, kaip ne kartą jau nutiko istorijoje, pavyzdžiui, peizažo vaizdui. Jo kilmė yra intermediali, t. y. jis nepriklauso nuo medijos, o keliauja per jas – istorines, specialiai jam išrandamas. Tai gali būti freska, tapyba, analoginė ar skaitmeninė fotografija, 3D grafika. Tik keista, kad įdomūs samprotavimai yra pridengiami anglišku žodžiu „redemption“ (lietuviškai – išpirkimas, atpirkimas, išgelbėjimas), tarytum neturėtume savų terminų ir negyventume Simono Daukanto bei Jono Jablonskio Tėvynėje. Vaje, vaje...

Anuomet pernelyg ilgai „rusenome“, o dabar sparčiai „anglėjame“. Ne tik šiame, bet ir kituose tokio pobūdžio sambūriuose vis dažniau lietuviukus, pabuvusius keletą metų užsieniuose, tenka girdėti pranešimus vograujant angliškai, nes taip jiems „lengviau išsireikšti“. O vertėjams tenka juos klausytojams versti... į gimtąją kalbą...

Savaip su kalbomis linkusi žaisti „anoniminė kritiškai angažuotų menininkių grupė“, susikūrusi Vilniuje 2005 m. ir pasivadinusi „CoolTūristės“. Pirmoji sudurtinio pavadinimo angliškoji dalis „cool“ turėtų reikšti kažką „kieta“ arba „šaunu“, antroji lyg ir primena neteisingai lietuviškai užrašytas „turistes“, o visa sudurtinė konstrukcija, matyt, turėtų reikšti „kietas“ kultūros atstoves. Tai šiek tiek primena prieš porą šimtų metų Vilniuje veikusią masonų ložę, tik šį kartą – moterišką. Svarbiausias „coolTūristinių“ akcijų principas – mis(s)apropriacija. Tai dominuojančių galios sistemų dekonstrukcija, pasisavinant ir sukeičiant kultūrinius kontekstus. Per tą laiką „pasisavinti“ visi statybininkų uždengti namai, kregždės iš Mikėno skulptūros, „Nacionalinės vyrų premijos“, Europos Sąjungos himnas, Londono galerijos „Tate Modern“ kaminas, Vilniaus gatvė Varšuvoje, Santuokų rūmai ir „Lietuvos“ kino teatras.

Apie tuos „pasisavinimus“ Nidos fotosimpoziumo auditorijai nebe anonimiškai, bet viešai aiškino „coolTūristės“ Laima Kreivytė ir Ineta Armanavičiūtė, savo pranešimą pavadinusios „Performatyvi paskaita apie fotografijas kaip inspiraciją ir konspiraciją. Kaip balkono fotografija virto keliaujančia vėliava ir iš muziejaus išėjo į viešąją erdvę

* * *

Akivaizdu, kad skaitmeninė fotografija ir „internetinis žmogus“ pas mus atsirado po 2000-ųjų metų. Pastarojo gyvenamoji aplinka – virtuali erdvė. Iš jos, kaip pastebi satyrikai, toks žmogus retai išeina, nes realybėje jaučiasi nejaukiai. “Internetinio žmogaus“ didžiausia problema, kad norint valgyti ar gerti, tenka išeiti į tikrovę, kurioje jis silpnai orientuojasi... Visai tikėtina, jog tolimesnėje ateityje gali nuskambėti klausimas: „Jūs ką – visai paranormalus?“ Arba anekdotas: „Daktare, kodėl, kai sėdžiu prie kompiuterio internete, man zvimbia ausyse?“ – „Tai normalu. Tiesiog zvimbdamas lekia šalimais jūsų gyvenimas.“

„Įkalčio poetika kompiuterinio matymo amžiuje“ taip vadinosi šiuolaikinio meno kuratoriaus ir rašytojo Valentino Klimašausko (g.1977) pranešimas. Jo manymu, kol naujos technologijos yra vis dar rizikingai testuojamos teisinių ginčų fone, verta pakalbėti, kaip įrodymo (pavyzdžiui, fotografijos ar video kadro) samprata kito per pastaruosius kelis dešimtmečius nuo vadinamojo dokumentinio posūkio (XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje) iki šiandieninio kompiuterinio matymo eros. Tai galima aiškiau suprasti apžvelgiant, pavyzdžiui, Cindy Sherman instagramą, Dariaus Žiūros ir kitų menininkų kūrinius bei padiskutuojant, ar yra skirtumas tarp kompiuterinio matymo kaip įrodymo ir kompiuterinės haliucinacijos.

Apie būsimąjį fotografijos meno ir apskritai nacionalinės kultūros laiką sukosi diskusija “Ateitys arba Kas po to?”. Diskusiją moderavo humanitarinių mokslų daktaras Tomas Pabedinskas. Dalyvo: LFS pirmininkas Gintaras Česonis, dailininkas ir parodų kuratorius Gytis Skudžinskas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Amsterdame menininkas Vytautas Kumža, fotografė Agnė Kučinskaitė, studijavusi Londono meno universitete.

Neįmanoma buvo suspėti į visus simpoziumo renginius. Norint visur suskubti, nebent būtų tekę klonuotis į keletą savęs egzempliorių. Menininkų prisistatymai, vakarai, parodos, diskusijos. Arba „Nida OFF“ – alternatyvi ir papildoma programa jau ne vieno fotografijos simpoziumo metu. Į ją buvo kviečiami visi fotografai profesionalai ir mėgėjai, norintys pateikti darbus. Nuotraukas reikėjo siųsti internetu iki rugsėjo 1d. Fotografijų autoriai, kurių nuotraukos rodytos per „Nida OFF“, gavo leidimą simpoziunmo paskaitose ir renginiuose dalyvauti nemokamai. Tereikėjo pateikti nuo 5 iki 12 atvaizdų – ar tai būtų fotopasakojimas, ar konceptualios fotografijos ciklas, ar pavieniai darbai. Labiausiai žiūrovams patikusių fotografijos ciklų autoriai gavo vertingus apdovanojimus.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjunga siekdami skatinti laisvą kūrybą ir jos įvairovę, 42-ojo Nidos fotomenininkų seminaro proga organizavo konkursą „Fotografuojame Neringoje 2019“. Jame galėjo dalyvauti tik seminaro dalyviai pateikdami 3–5 fotografijas, sukurtas renginio dienomis. Dalyvavo 25 fotografai. Prizais už konceptualų Neringos pateikimą fotografijos priemonėmis įvertinta menininkių grupės „CoolTūristės“ serija „Neringos energija“ ir fotografo Aleksandro Ostašenkovo fotopasakojimas „Kelias į atmintį“. Apdovanojimus už Neringos. kaip įkvėpimo vietos pavaizdavimą, pelnė Kristina Valasevičienė (serija „Nidos raštai“) ir Vytis Šulinskas (serija „Formuotojai“). Živilė Butvilaitė ir Saulius Žiūra gavo prizus už fotografijų serijas, parodančias Neringą – turistinės traukos vietovę. Neringos savivaldybės administracijos specialus prizas – „Vėtrungė“ – įteiktas fotografei Irmai Norbutaitei už seriją „Kryptis – Nida“. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ specialus prizas – fotografijos spausdinimas ant atvirlaiškio, skirto Pasaulinei turizmo dienai – skirtas fotografui Andriui Repšiui už seriją „Vasaros įkalčiai“.

Pagrindinis Lietuvos fotomenininkų sąjungos įsteigtas prizas – 500 eurų fotografijos spaudos paslaugoms – įteiktas fotografei Kristinai Meilutei už fotografijų seriją „Pašiurpusias plunksnas suglostom“.

Tarytum gyvi prizai simpoziumui yra gausėjantys užsienio svečiai, norintys į jį atvykti, kiek leidžia jų ir mūsų sąlygos. Šiemetiniame seminare savo mintimis ir patirtimi dalijosi tarpdisciplininio meno kūrėjas Adrianas Onco (Ispanija), fotografai Sergejus Melnitchenko ir Stanislavas Ostrous (abu iš Ukrainos). Mielai su simpoziumo daklyviais per prisistatymus bendravo lietuviai menininkai, mokęsi arba gyvenantys užsienyje: Audrius Kriaučiūnas (Lietuva/Olandija), Vytautas Kumža (Lietuva/Olandija), Justinas Vilutis, baigęs fotografijos studijas Lozanos universitete. Veiklos ataskaitas ir paskutiniųjų projektų peržiūras pateikė Vilniaus dailės akademijos auklėtiniai Rudolfas Levulis ir Paulius Mazūras. Kiekvieną dieną buvo galima nusifotografuoti Ričardo Šileikos studijoje bei nusiskanuoti save 3D formatu pas Dalią Mikonytę ir Adomą Žudį prie VDA Nidos meno kolonijos.

* * *

Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis baigdamas šį daugiadienį renginį pažymėjo, kad 42-asis Nidos fotografijos simpoziumas išties tapo dar viena reikšminga Lietuvos ir užsienio šviesoraščio kūrėjų ir gerbėjų susitikimų stotimi. Jo įsitikinimu, tokie fotografų susitikimai verti būti rengiami ir ateityje.

Nuotraukoje: Pagal Antano Sutkaus 1965 m. Kuršių nerijoje darytą prancūzų literatūros klasiko J. P. Sartre‘o fotografiją iškilo Klaudijaus Pūdymo sukurta skulptūra ant Parnidžio kopos

P.S.Krivicko nuotr.

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Rugsėjo 25 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina."

M. Lasinskas

***

Rugsėjo 22 diena, penktadienis

Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena.

***

Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis

Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus.

***

Rugsėjo 19 diena, antradienis

Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.

***

Rugsėjo 18 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor

Rugsėjo 17 diena, sekmadienis

Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.

Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.

Europos judumo savaitė (16-22 d.)

Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.

***

Rugsėjo 15 diena, penktadienis

Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.

***

Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis

Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.

***

Rugsėjo 12 diena, antradienis

Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.

***

Rugsėjo 11 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor

***

Rugsėjo 10 diena, sekmadienis

Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.

***

Rugsėjo 9 diena, šeštadienis

Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.

***

Rugsėjo 8 diena, penktadienis

Tarptautinė raštingumo diena

Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.

***

Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis

Buriuotojų diena

Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.

Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.

***

Rugsėjo 4 d,. pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman

Rugsėjo 1 d., penktadienis

Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.

Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.

***

Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis

Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.

***

Rugpjūčio 28 d., antradienis

Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.

Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.

***

Rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka

***

Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis

Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.

***

Rugpjūčio 23 d., trečiadienis

Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.

***

Rugpjūčio 21 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis

***

Rugpjūčio 19 d., šeštadienis

Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.

***

Rugpjūčio 18 d. , penktadienis

Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis

Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.

Rugpjūčio 16 d., trečiadienis

Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.

Rugpjūčio 15 d., antradienis

Žolinė

Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.

08.12, šeštadienis

Savaitės išmintis

"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas

Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena

Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.

08.10, ketvirtadienis

Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."

08. 09, trečiadienis

Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.

08.07, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis

08.06 (sekmadienis)

Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.

08.04 (penktadienis)

Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.

08.03 (ketvirtadienis)

Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi

08.02 (trečiadienis)

Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?

Ką šiandien žadame panaudoti?

Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!

	2023 m. rugsėjo 26 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Povilas Sigitas Krivickas. 5.Kokia ateitis laukia fotografijos meno? Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys Kokia šiandien ji, Lietuvos fotografijos meno vienytoja, pasiekusi brandos amžių (LFS 2019 m. spalį pasitiks savo 50-metį)? Kas jos laukia ateityje spartėsiančių ekonominės globalizacijos ir dvasinės infliacijos procesų akivaizdoje, sunku nuspėti. Panašiai, kaip ir numatyti, kada susilies realus ir virtualus pasauliai. Ar tą kelią žmonijai parodys internetas savo “googlo debesimis” arba kitais dar mums nežinomais būdais? Tai mėgino nusakyti Virginijus Kinčinaitis (g.1965) – menotyrininkas, kritikas, pedagogas, įgyvendinęs daugiau nei šešias dešimtis kūrybinių meninių projektų, dalyvavęs daugelyje tarptautinių ir respublikinių meninių projektų, parodų, akcijų. Savo pranešime „Virtuali urbanistika fotografijoje“ (programoje pranešimas anonsuotas kitaip – „Klodas Lorenas Redemption kontekste“) menotyrininkas aptarė peizažo transformacijas nuo klasikinės tapybos iki kompiuterinių žaidimų grafikos. V. Kinčinaitis kalbėjo apie vaizdų migravimą po įvairias medijas – taip yra jau tūkstančius metų, tik medijos keičia viena kitą. Todėl, išnykus fotografijai (gal ateityje taip ir atsitiks?), tie patys vaizdai persikels į kitas medijas, kaip ne kartą jau nutiko istorijoje, pavyzdžiui, peizažo vaizdui. Jo kilmė yra intermediali, t. y. jis nepriklauso nuo medijos, o keliauja per jas – istorines, specialiai jam išrandamas. Tai gali būti freska, tapyba, analoginė ar skaitmeninė fotografija, 3D grafika. Tik keista, kad įdomūs samprotavimai yra pridengiami anglišku žodžiu „redemption“ (lietuviškai – išpirkimas, atpirkimas, išgelbėjimas), tarytum neturėtume savų terminų ir negyventume Simono Daukanto bei Jono Jablonskio Tėvynėje. Vaje, vaje... Anuomet pernelyg ilgai „rusenome“, o dabar sparčiai „anglėjame“. Ne tik šiame, bet ir kituose tokio pobūdžio sambūriuose vis dažniau lietuviukus, pabuvusius keletą metų užsieniuose, tenka girdėti pranešimus vograujant angliškai, nes taip jiems „lengviau išsireikšti“. O vertėjams tenka juos klausytojams versti... į gimtąją kalbą... Savaip su kalbomis linkusi žaisti „anoniminė kritiškai angažuotų menininkių grupė“, susikūrusi Vilniuje 2005 m. ir pasivadinusi „CoolTūristės“. Pirmoji sudurtinio pavadinimo angliškoji dalis „cool“ turėtų reikšti kažką „kieta“ arba „šaunu“, antroji lyg ir primena neteisingai lietuviškai užrašytas „turistes“, o visa sudurtinė konstrukcija, matyt, turėtų reikšti „kietas“ kultūros atstoves. Tai šiek tiek primena prieš porą šimtų metų Vilniuje veikusią masonų ložę, tik šį kartą – moterišką. Svarbiausias „coolTūristinių“ akcijų principas – mis(s)apropriacija. Tai dominuojančių galios sistemų dekonstrukcija, pasisavinant ir sukeičiant kultūrinius kontekstus. Per tą laiką „pasisavinti“ visi statybininkų uždengti namai, kregždės iš Mikėno skulptūros, „Nacionalinės vyrų premijos“, Europos Sąjungos himnas, Londono galerijos „Tate Modern“ kaminas, Vilniaus gatvė Varšuvoje, Santuokų rūmai ir „Lietuvos“ kino teatras. Apie tuos „pasisavinimus“ Nidos fotosimpoziumo auditorijai nebe anonimiškai, bet viešai aiškino „coolTūristės“ Laima Kreivytė ir Ineta Armanavičiūtė, savo pranešimą pavadinusios „Performatyvi paskaita apie fotografijas kaip inspiraciją ir konspiraciją. Kaip balkono fotografija virto keliaujančia vėliava ir iš muziejaus išėjo į viešąją erdvę *** * * Akivaizdu, kad skaitmeninė fotografija ir „internetinis žmogus“ pas mus atsirado po 2000-ųjų metų. Pastarojo gyvenamoji aplinka – virtuali erdvė. Iš jos, kaip pastebi satyrikai, toks žmogus retai išeina, nes realybėje jaučiasi nejaukiai. “Internetinio žmogaus“ didžiausia problema, kad norint valgyti ar gerti, tenka išeiti į tikrovę, kurioje jis silpnai orientuojasi... Visai tikėtina, jog tolimesnėje ateityje gali nuskambėti klausimas: „Jūs ką – visai paranormalus?“ Arba anekdotas: „Daktare, kodėl, kai sėdžiu prie kompiuterio internete, man zvimbia ausyse?“ – „Tai normalu. Tiesiog zvimbdamas lekia šalimais jūsų gyvenimas.“ „Įkalčio poetika kompiuterinio matymo amžiuje“ taip vadinosi šiuolaikinio meno kuratoriaus ir rašytojo Valentino Klimašausko (g.1977) pranešimas. Jo manymu, kol naujos technologijos yra vis dar rizikingai testuojamos teisinių ginčų fone, verta pakalbėti, kaip įrodymo (pavyzdžiui, fotografijos ar video kadro) samprata kito per pastaruosius kelis dešimtmečius nuo vadinamojo dokumentinio posūkio (XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje) iki šiandieninio kompiuterinio matymo eros. Tai galima aiškiau suprasti apžvelgiant, pavyzdžiui, Cindy Sherman instagramą, Dariaus Žiūros ir kitų menininkų kūrinius bei padiskutuojant, ar yra skirtumas tarp kompiuterinio matymo kaip įrodymo ir kompiuterinės haliucinacijos. Apie būsimąjį fotografijos meno ir apskritai nacionalinės kultūros laiką sukosi diskusija “Ateitys arba Kas po to?”. Diskusiją moderavo humanitarinių mokslų daktaras Tomas Pabedinskas. Dalyvo: LFS pirmininkas Gintaras Česonis, dailininkas ir parodų kuratorius Gytis Skudžinskas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Amsterdame menininkas Vytautas Kumža, fotografė Agnė Kučinskaitė, studijavusi Londono meno universitete. Neįmanoma buvo suspėti į visus simpoziumo renginius. Norint visur suskubti, nebent būtų tekę klonuotis į keletą savęs egzempliorių. Menininkų prisistatymai, vakarai, parodos, diskusijos. Arba „Nida OFF“ – alternatyvi ir papildoma programa jau ne vieno fotografijos simpoziumo metu. Į ją buvo kviečiami visi fotografai profesionalai ir mėgėjai, norintys pateikti darbus. Nuotraukas reikėjo siųsti internetu iki rugsėjo 1d. Fotografijų autoriai, kurių nuotraukos rodytos per „Nida OFF“, gavo leidimą simpoziunmo paskaitose ir renginiuose dalyvauti nemokamai. Tereikėjo pateikti nuo 5 iki 12 atvaizdų – ar tai būtų fotopasakojimas, ar konceptualios fotografijos ciklas, ar pavieniai darbai. Labiausiai žiūrovams patikusių fotografijos ciklų autoriai gavo vertingus apdovanojimus. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjunga siekdami skatinti laisvą kūrybą ir jos įvairovę, 42-ojo Nidos fotomenininkų seminaro proga organizavo konkursą „Fotografuojame Neringoje 2019“. Jame galėjo dalyvauti tik seminaro dalyviai pateikdami 3–5 fotografijas, sukurtas renginio dienomis. Dalyvavo 25 fotografai. Prizais už konceptualų Neringos pateikimą fotografijos priemonėmis įvertinta menininkių grupės „CoolTūristės“ serija „Neringos energija“ ir fotografo Aleksandro Ostašenkovo fotopasakojimas „Kelias į atmintį“. Apdovanojimus už Neringos. kaip įkvėpimo vietos pavaizdavimą, pelnė Kristina Valasevičienė (serija „Nidos raštai“) ir Vytis Šulinskas (serija „Formuotojai“). Živilė Butvilaitė ir Saulius Žiūra gavo prizus už fotografijų serijas, parodančias Neringą – turistinės traukos vietovę. Neringos savivaldybės administracijos specialus prizas – „Vėtrungė“ – įteiktas fotografei Irmai Norbutaitei už seriją „Kryptis – Nida“. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ specialus prizas – fotografijos spausdinimas ant atvirlaiškio, skirto Pasaulinei turizmo dienai – skirtas fotografui Andriui Repšiui už seriją „Vasaros įkalčiai“. Pagrindinis Lietuvos fotomenininkų sąjungos įsteigtas prizas – 500 eurų fotografijos spaudos paslaugoms – įteiktas fotografei Kristinai Meilutei už fotografijų seriją „Pašiurpusias plunksnas suglostom“. Tarytum gyvi prizai simpoziumui yra gausėjantys užsienio svečiai, norintys į jį atvykti, kiek leidžia jų ir mūsų sąlygos. Šiemetiniame seminare savo mintimis ir patirtimi dalijosi tarpdisciplininio meno kūrėjas Adrianas Onco (Ispanija), fotografai Sergejus Melnitchenko ir Stanislavas Ostrous (abu iš Ukrainos). Mielai su simpoziumo daklyviais per prisistatymus bendravo lietuviai menininkai, mokęsi arba gyvenantys užsienyje: Audrius Kriaučiūnas (Lietuva/Olandija), Vytautas Kumža (Lietuva/Olandija), Justinas Vilutis, baigęs fotografijos studijas Lozanos universitete. Veiklos ataskaitas ir paskutiniųjų projektų peržiūras pateikė Vilniaus dailės akademijos auklėtiniai Rudolfas Levulis ir Paulius Mazūras. Kiekvieną dieną buvo galima nusifotografuoti Ričardo Šileikos studijoje bei nusiskanuoti save 3D formatu pas Dalią Mikonytę ir Adomą Žudį prie VDA Nidos meno kolonijos. * * *** Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis baigdamas šį daugiadienį renginį pažymėjo, kad 42-asis Nidos fotografijos simpoziumas išties tapo dar viena reikšminga Lietuvos ir užsienio šviesoraščio kūrėjų ir gerbėjų susitikimų stotimi. Jo įsitikinimu, tokie fotografų susitikimai verti būti rengiami ir ateityje. Nuotraukoje: Pagal Antano Sutkaus 1965 m. Kuršių nerijoje darytą prancūzų literatūros klasiko J. P. Sartre‘o fotografiją iškilo Klaudijaus Pūdymo sukurta skulptūra ant Parnidžio kopos P.S.Krivicko nuotr.	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Rugsėjo 25 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina." M. Lasinskas * Rugsėjo 22 diena, penktadienis Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena. *** Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus. *** Rugsėjo 19 diena, antradienis Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu. *** Rugsėjo 18 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor Rugsėjo 17 diena, sekmadienis Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime. Rugsėjo 16 diena, šeštadienis. Europos judumo savaitė (16-22 d.) Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn. *** Rugsėjo 15 diena, penktadienis Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu. *** Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū. *** Rugsėjo 12 diena, antradienis Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos. *** Rugsėjo 11 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor *** Rugsėjo 10 diena, sekmadienis Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi. *** Rugsėjo 9 diena, šeštadienis Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje. *** Rugsėjo 8 diena, penktadienis Tarptautinė raštingumo diena Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana. *** Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis Buriuotojų diena Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse. Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją. *** Rugsėjo 4 d,. pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman Rugsėjo 1 d., penktadienis Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu. Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju. *** Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save. *** Rugpjūčio 28 d., antradienis Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų. Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ. *** Rugpjūčio 23 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka *** Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui. *** Rugpjūčio 23 d., trečiadienis Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems. *** Rugpjūčio 21 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis *** Rugpjūčio 19 d., šeštadienis Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems. *** Rugpjūčio 18 d. , penktadienis Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime. Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa. Rugpjūčio 16 d., trečiadienis Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti. Rugpjūčio 15 d., antradienis Žolinė Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės. 08.12, šeštadienis Savaitės išmintis "Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu. 08.10, ketvirtadienis Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..." 08. 09, trečiadienis Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu. 08.07, pirmadienis Savaitės išmintis "Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis 08.06 (sekmadienis) Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės. 08.04 (penktadienis) Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai. 08.03 (ketvirtadienis) Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi 08.02 (trečiadienis) Kas yra mūsų gerumo krepšelyje? Ką šiandien žadame panaudoti? Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos! KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)