Povilas Sigitas Krivickas. 4. Kas su kuo susikerta?

Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys

Penktąją Nidos tarptautinio simpoziumo dieną organizatoriai pavadino trumpai: sankirtos. Galima būtų ir kitaip: sąveikos. Kaip sako dailės istorikė ir kritikė, parodų kuratorė, dr. Erika Grigoravičienė (g. 1965), XXI a. jaunosios kartos tapytojai tarpdisciplininę raišką ima sieti su posthumanistinėmis bioįvairovės idėjomis.

Skirtingų medijų, dažniausiai tapybos ir fotografijos, susidūrimas jų kūriniuose tarytum perteikia ir galimas ekosistemų sąveikas. Įdomu, kad daugialypės hibridizacijos tendencija, šiandien nestebinanti antropoceno ar sintetinės biologijos diskursų kontekste, pastebima jau XX a. 9-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje. Pranešimu „Intermedialumas ir bioįvairovės vizijos Lietuvos dailėje nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio“ dr. Erika Grigoravičienė pradėjo akademinę šios dienos fotosimpoziumo dalį.

Kiek klastingai savo pranešimą „Nežinoma Lietuvos fotografija“ pavadino Nidos fotosimpoziumo svečias iš Lenkijos dr. Adamas Mazuras (g. 1977). Jo specializacija – Centrinės ir Rytų Europos fotografija. Šiuo metu dr. Adamas Mazuras dėsto Poznanės meno universitete, Rengia Lietuvos fotografijos istorijai skirtą leidinį. Jo teigimu, Lietuvos fotografija pati yra prekinis ženklas, nes jau plačiai žinoma pasaulyje. „Rašydamas apie Lietuvos fotografiją susiduriu su dilemomis, kurias norėjau aptarti su simpoziumo dalyviais“, – sakė pranešėjas.

Ar galima parašyti bendrą Lietuvos fotografijos istoriją? Tokią, kuri būtų suprantama pašaliečiams ir priimtina saviems. Kokias temas, vardus ir ikonines nuotraukas reikėtų įtraukti? Kiek kritiška ji turėtų būti? Dr. Adamo Mazuro pranešimas – tai išsamaus tyrimo rezultatų pristatymas, paskaita, kurioje klausimų buvo kur kas daugiau nei atsakymų. Tikrai malonu buvo išgirsti tokį retą Lietuvos fotomeno išmanymą ir tokį nuoširdų jam palankumą.

Dainius Junevičius (g. 1958), fotografijos istorikas ir doktorantas, tyrinėja ankstyvąją Lietuvos fotografijos istoriją, kelių knygų ir daugelio straipsnių apie senąją fotografiją autorius, parodų kuratorius. Jis yra ką tik pasirodžiusios knygos „Iškilioji Lietuva. 1860–1918. Stereoskopinių vaizdų albumas“ sudarytojas. Darydamas Lietuvos stereoskopinės fotografijos istorijos apžvalgą pastebėjo, kad XXI amžiuje galime gėrėtis kino teatruose rodomais 3D filmais. Tačiau tokiu pat būdu trimatį vaizdą kūrusi stereoskopinė fotografija Lietuvoje jau beveik pamiršta – tokios nuotraukos laikui bėgant išsibarstė, nebeliko prietaisų joms žiūrėti.

Ši pristatomoji knyga prikelia stereoskopinę fotografiją iš užmaršties, supažindina su jos principais ir istorija. Rodyta per 200 unikalių Lietuvoje darytų stereoskopinių fotografijų iš viešų ir privačių kolekcijų. Leidinys yra išskirtinis, nes šias daugiau kaip 100 metų senumo nuotraukas vėl galima pamatyti taip, kaip norėjo jų autoriai. Užsidėję pridedamus specialius akinius, žiūrovai išvysta kerinčius trimačius Vilniaus miesto ir apylinkių, Kauno, Žagarės, Radviliškio, Žemaitijos bei Šiaurės Lietuvos vietovių vaizdus.

* * *

Po paskaitų intensyviai vyksta menininkų prisistatymai. Juos pradėjo Jungtinės Karalystės fotografai ir keliautojai Kevinas Beckas ir Williamas Sadowskis. Jiedu, rodydami savo ir kitų autorių darbus, aiškino, kaip įmanoma sėkmingai daug keliauti, susipažinti su naujais žmonėmis ir pamatyti įdomiausius fotografijų albumus. Jų įkurtos organizacijos tikslas yra pristatyti fotografinius leidinius iš viso pasaulio ir parodyti tiems, kurie jų dar nematė. Sudaryta kolekcija pristatoma nemokamos parodos forma, žmonės skatinami vartyti leidinius (jokių baltų pirštinių). Menininkai papasakojo ir istorijas, likusias už kadro: apie pasivaikščiojimus Tokijo gatvėmis, medžio paieškas saunos statybai Suomijoje ir apie sutiktus nuostabius žmones.

Kęstutis Grigaliūnas pristatė kūrybinį tyrimą „Mirties dienoraščiai“, vykdomą nuo 2008 metų Lietuvos ypatingajame archyve. Tyrėjas iš baudžiamųjų bylų renka stalinizmo represuotų asmenų fotografijas. Projektas apima Lietuvos istorijos laikotarpį nuo 1940 iki 1954 m. ir yra padalytas į tris atskirus ilgalaikius tęstinius projektus. Kęstutis Grigaliūnas (g. 1957) yra Vilniaus dailės akademijos profesorius. Menininkas surengė daugiau kaip šimtą personalinių parodų, 2011 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija „už istorinio laiko antspaudus šiuolaikiniame mene ir už skaudžios atminties erdvinį įvaizdinimą“.

Pasitelkdama atsitiktinumą, sutapimą, pakartojimą, menininkė, rašytoja ir kuratorė Eglė Paulina Pukytė (g. 1966) perdirba (iš naujo panaudoja) rastas fotografijas ir filmų ar videoįrašų ištraukas. Kompiliuodama ir sugretindama vaizdus, išskirdama arba niveliuodama jų detales, ji atrakina, pakeičia arba panaikina juose užkoduotas prasmes, tarsi atveria paralelinę erdvę ar sąmonės užkaborius, kur tapatumai yra takūs, tačiau realybė ir tiesa neišpainiojamai susipina su fantazijomis ir melagystėmis, o iš pažiūros harmoningame pasaulyje egzistuoja svetima logika. Greta straipsnių kultūros temomis rašymo ji kuria įvietintas intervencijas, judantį ir nejudantį vaizdą bei konceptualius projektus. 2017 m. Eglė Paulina kuravo 11-ąją Kauno bienalę, nagrinėjusią paminklų praeitį, dabartį ir ateitį.

Menininkas iš Belgijos Cyrilis Albrechtas (g. 1968) tyrinėja santykį su kraštovaizdžiu. Dažniausiai dokumentinė, su stipriu piktorializmo komponentu, kūryba nagrinėja tokias temas kaip įtampa tarp žmogaus sukurto produkto ir natūralumo bei kraštovaizdžio pėdsakai istorijoje ar laike. Pranešimo „Klausyti kraštovaizdžio“ metu svečias aptarė, kokią įtaką turi komplikuoto šiandieninio pasaulio fotografijos mūsų aplinkosaugos ir socialinėms problemoms. Jos nagrinėtos pasitelkiant du menininko dabar kuriamus projektus – „Hidraulinė Imperija“ bei „79“. Juose iškeliamos kelios šiuolaikinės visuomenės problemos, suteikiant galimybę žiūrovui pačiam padaryti išvadas.

Ignas Pavliukevičius pranešimui pasirinko temą „Menas, naujosios technologijos ir kintančios tapatybės“. Ignas yra interaktyvaus šiuolaikinio ir performanso meno atstovas, savo darbuose nagrinėja dviprasmiškumą ir „pilkąją zoną“ tarp žmonių ir technologijos. Menininkas 2017 m. įgijo bakalauro laipsnį Karališkoje menų akademijoje Hagoje ir 2019 m. – magistro Vilniaus Dailės Akademijoje.

Šiandien žmonija įvairiausiais būdais modifikuoja savo kūną, tai leidžia ne tik sveikiau ir ilgiau gyventi, bet ir „patobulinti“ žmogų naujųjų technologijų pagalba. Vadinasi, skaitmeniniame pasaulyje žmogus gali susikurti naują tapatybę. Ji linkusi turėti poveikio ir neskaitmeniam gyvenimui. Kadangi naujosios technologijos mūsų gyvenime užima vis daugiau vietos ir tampa vis labiau „žmogiškomis“ bei realistiškomis, yra svarbu suprasti, kokį kintantį santykį jos atneša.

Maloniai nuteikė Kauno kolegijos fotografijos specialybės studentų paroda, surengta gražius prisiminimus keliančioje senojoje „Zundoje“. Štai Alanas Augustas Buivydas pakvietė prie savo serijos „Ateitis“. Jam didelį rūpestį kelia miestuose kylanti oro tarša, kurios didėjančius pavojus žmonių sveikatai jaunasis autorius įprasmino dujokaukes dėvinčius miesto praeivius, paspirtuku riedančią mergaitę ir net jaunavedžius.

Nuotraukoje: Per pertrauką tarp simpoziumo paskaitų diskutuoja "Nemuno" vyriausioji redaktorė, poetė Erika Drungytė ir filosofas Liutauras Degėsys

P.S.Krivicko nuotr.

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Rugsėjo 28 diena, ketvirtadienis

Tuk tuk tuk - jau beldžiasi diena ir klausia vėl manęs, ko šiandieną noriu iš savęs? Atsakymas nesudėtingas. Geros nuotaikos, kaip visada, nes geras rytas, mielos dienos pradžia. Juk nuo pradžios dažnai priklauso rezultatas vakare. Dienos Pliusai- Minusai- jėga, nes taip patikriname mes save ir pasirenkame būti norima asmenybe. Gėlės, pražydusios antrą kartą, nuostabi rudens šypsena mielai dienai.

***

Rugsėjo 27 diena, trečiadienis

Kas padaro mus laimingais? Pareigos, pripažinimas, pinigai? Laimė-gebėjimas džiaugtis dabartimi, jausti dėkingumą už tai, ką gero turi. Kasdienybėje pastebėtos gerumo detalės yra mūsų laimės laipteliai būti savimi.

***

Rugsėjo 26 diena, antradienis

Mūsų buvimas dėmesio centru yra palydėtas dvejopų jausmų. Vieniems tai siekis ir būdas parodyti save, pritaikius savo patirtį, pabūti žvaigžde. Kitiems tai abejonių ir nerimo sklidina aplinka, kurioje nervingai vertiname save. Dėmesys susijęs su meile ir priešiškumu, todėl svarbiausia, kas mums patiems teisinga, gera ir virsta mūsų pačių tobulumu. Būkime sau dėmesio centru.

Rugsėjo 25 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina."

M. Lasinskas

***

Rugsėjo 22 diena, penktadienis

Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena.

***

Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis

Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus.

***

Rugsėjo 19 diena, antradienis

Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.

***

Rugsėjo 18 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor

Rugsėjo 17 diena, sekmadienis

Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.

Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.

Europos judumo savaitė (16-22 d.)

Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.

***

Rugsėjo 15 diena, penktadienis

Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.

***

Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis

Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.

***

Rugsėjo 12 diena, antradienis

Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.

***

Rugsėjo 11 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor

***

Rugsėjo 10 diena, sekmadienis

Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.

***

Rugsėjo 9 diena, šeštadienis

Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.

***

Rugsėjo 8 diena, penktadienis

Tarptautinė raštingumo diena

Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.

***

Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis

Buriuotojų diena

Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.

Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.

***

Rugsėjo 4 d,. pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman

Rugsėjo 1 d., penktadienis

Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.

Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.

***

Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis

Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.

***

Rugpjūčio 28 d., antradienis

Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.

Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.

***

Rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka

***

Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis

Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.

***

Rugpjūčio 23 d., trečiadienis

Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.

***

Rugpjūčio 21 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis

***

Rugpjūčio 19 d., šeštadienis

Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.

***

Rugpjūčio 18 d. , penktadienis

Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis

Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.

Rugpjūčio 16 d., trečiadienis

Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.

Rugpjūčio 15 d., antradienis

Žolinė

Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.

08.12, šeštadienis

Savaitės išmintis

"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas

Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena

Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.

08.10, ketvirtadienis

Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."

08. 09, trečiadienis

Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.

08.07, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis

08.06 (sekmadienis)

Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.

08.04 (penktadienis)

Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.

08.03 (ketvirtadienis)

Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi

08.02 (trečiadienis)

Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?

Ką šiandien žadame panaudoti?

Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!

	2023 m. rugsėjo 30 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Povilas Sigitas Krivickas. 4. Kas su kuo susikerta? Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys Penktąją Nidos tarptautinio simpoziumo dieną organizatoriai pavadino trumpai: sankirtos. Galima būtų ir kitaip: sąveikos. Kaip sako dailės istorikė ir kritikė, parodų kuratorė, dr. Erika Grigoravičienė (g. 1965), XXI a. jaunosios kartos tapytojai tarpdisciplininę raišką ima sieti su posthumanistinėmis bioįvairovės idėjomis. Skirtingų medijų, dažniausiai tapybos ir fotografijos, susidūrimas jų kūriniuose tarytum perteikia ir galimas ekosistemų sąveikas. Įdomu, kad daugialypės hibridizacijos tendencija, šiandien nestebinanti antropoceno ar sintetinės biologijos diskursų kontekste, pastebima jau XX a. 9-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje. Pranešimu „Intermedialumas ir bioįvairovės vizijos Lietuvos dailėje nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio“ dr. Erika Grigoravičienė pradėjo akademinę šios dienos fotosimpoziumo dalį. Kiek klastingai savo pranešimą „Nežinoma Lietuvos fotografija“ pavadino Nidos fotosimpoziumo svečias iš Lenkijos dr. Adamas Mazuras (g. 1977). Jo specializacija – Centrinės ir Rytų Europos fotografija. Šiuo metu dr. Adamas Mazuras dėsto Poznanės meno universitete, Rengia Lietuvos fotografijos istorijai skirtą leidinį. Jo teigimu, Lietuvos fotografija pati yra prekinis ženklas, nes jau plačiai žinoma pasaulyje. „Rašydamas apie Lietuvos fotografiją susiduriu su dilemomis, kurias norėjau aptarti su simpoziumo dalyviais“, – sakė pranešėjas. Ar galima parašyti bendrą Lietuvos fotografijos istoriją? Tokią, kuri būtų suprantama pašaliečiams ir priimtina saviems. Kokias temas, vardus ir ikonines nuotraukas reikėtų įtraukti? Kiek kritiška ji turėtų būti? Dr. Adamo Mazuro pranešimas – tai išsamaus tyrimo rezultatų pristatymas, paskaita, kurioje klausimų buvo kur kas daugiau nei atsakymų. Tikrai malonu buvo išgirsti tokį retą Lietuvos fotomeno išmanymą ir tokį nuoširdų jam palankumą. Dainius Junevičius (g. 1958), fotografijos istorikas ir doktorantas, tyrinėja ankstyvąją Lietuvos fotografijos istoriją, kelių knygų ir daugelio straipsnių apie senąją fotografiją autorius, parodų kuratorius. Jis yra ką tik pasirodžiusios knygos „Iškilioji Lietuva. 1860–1918. Stereoskopinių vaizdų albumas“ sudarytojas. Darydamas Lietuvos stereoskopinės fotografijos istorijos apžvalgą pastebėjo, kad XXI amžiuje galime gėrėtis kino teatruose rodomais 3D filmais. Tačiau tokiu pat būdu trimatį vaizdą kūrusi stereoskopinė fotografija Lietuvoje jau beveik pamiršta – tokios nuotraukos laikui bėgant išsibarstė, nebeliko prietaisų joms žiūrėti. Ši pristatomoji knyga prikelia stereoskopinę fotografiją iš užmaršties, supažindina su jos principais ir istorija. Rodyta per 200 unikalių Lietuvoje darytų stereoskopinių fotografijų iš viešų ir privačių kolekcijų. Leidinys yra išskirtinis, nes šias daugiau kaip 100 metų senumo nuotraukas vėl galima pamatyti taip, kaip norėjo jų autoriai. Užsidėję pridedamus specialius akinius, žiūrovai išvysta kerinčius trimačius Vilniaus miesto ir apylinkių, Kauno, Žagarės, Radviliškio, Žemaitijos bei Šiaurės Lietuvos vietovių vaizdus. *** * * Po paskaitų intensyviai vyksta menininkų prisistatymai. Juos pradėjo Jungtinės Karalystės fotografai ir keliautojai Kevinas Beckas ir Williamas Sadowskis. Jiedu, rodydami savo ir kitų autorių darbus, aiškino, kaip įmanoma sėkmingai daug keliauti, susipažinti su naujais žmonėmis ir pamatyti įdomiausius fotografijų albumus. Jų įkurtos organizacijos tikslas yra pristatyti fotografinius leidinius iš viso pasaulio ir parodyti tiems, kurie jų dar nematė. Sudaryta kolekcija pristatoma nemokamos parodos forma, žmonės skatinami vartyti leidinius (jokių baltų pirštinių). Menininkai papasakojo ir istorijas, likusias už kadro: apie pasivaikščiojimus Tokijo gatvėmis, medžio paieškas saunos statybai Suomijoje ir apie sutiktus nuostabius žmones. Kęstutis Grigaliūnas pristatė kūrybinį tyrimą „Mirties dienoraščiai“, vykdomą nuo 2008 metų Lietuvos ypatingajame archyve. Tyrėjas iš baudžiamųjų bylų renka stalinizmo represuotų asmenų fotografijas. Projektas apima Lietuvos istorijos laikotarpį nuo 1940 iki 1954 m. ir yra padalytas į tris atskirus ilgalaikius tęstinius projektus. Kęstutis Grigaliūnas (g. 1957) yra Vilniaus dailės akademijos profesorius. Menininkas surengė daugiau kaip šimtą personalinių parodų, 2011 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija „už istorinio laiko antspaudus šiuolaikiniame mene ir už skaudžios atminties erdvinį įvaizdinimą“. Pasitelkdama atsitiktinumą, sutapimą, pakartojimą, menininkė, rašytoja ir kuratorė Eglė Paulina Pukytė (g. 1966) perdirba (iš naujo panaudoja) rastas fotografijas ir filmų ar videoįrašų ištraukas. Kompiliuodama ir sugretindama vaizdus, išskirdama arba niveliuodama jų detales, ji atrakina, pakeičia arba panaikina juose užkoduotas prasmes, tarsi atveria paralelinę erdvę ar sąmonės užkaborius, kur tapatumai yra takūs, tačiau realybė ir tiesa neišpainiojamai susipina su fantazijomis ir melagystėmis, o iš pažiūros harmoningame pasaulyje egzistuoja svetima logika. Greta straipsnių kultūros temomis rašymo ji kuria įvietintas intervencijas, judantį ir nejudantį vaizdą bei konceptualius projektus. 2017 m. Eglė Paulina kuravo 11-ąją Kauno bienalę, nagrinėjusią paminklų praeitį, dabartį ir ateitį. Menininkas iš Belgijos Cyrilis Albrechtas (g. 1968) tyrinėja santykį su kraštovaizdžiu. Dažniausiai dokumentinė, su stipriu piktorializmo komponentu, kūryba nagrinėja tokias temas kaip įtampa tarp žmogaus sukurto produkto ir natūralumo bei kraštovaizdžio pėdsakai istorijoje ar laike. Pranešimo „Klausyti kraštovaizdžio“ metu svečias aptarė, kokią įtaką turi komplikuoto šiandieninio pasaulio fotografijos mūsų aplinkosaugos ir socialinėms problemoms. Jos nagrinėtos pasitelkiant du menininko dabar kuriamus projektus – „Hidraulinė Imperija“ bei „79“. Juose iškeliamos kelios šiuolaikinės visuomenės problemos, suteikiant galimybę žiūrovui pačiam padaryti išvadas. Ignas Pavliukevičius pranešimui pasirinko temą „Menas, naujosios technologijos ir kintančios tapatybės“. Ignas yra interaktyvaus šiuolaikinio ir performanso meno atstovas, savo darbuose nagrinėja dviprasmiškumą ir „pilkąją zoną“ tarp žmonių ir technologijos. Menininkas 2017 m. įgijo bakalauro laipsnį Karališkoje menų akademijoje Hagoje ir 2019 m. – magistro Vilniaus Dailės Akademijoje. Šiandien žmonija įvairiausiais būdais modifikuoja savo kūną, tai leidžia ne tik sveikiau ir ilgiau gyventi, bet ir „patobulinti“ žmogų naujųjų technologijų pagalba. Vadinasi, skaitmeniniame pasaulyje žmogus gali susikurti naują tapatybę. Ji linkusi turėti poveikio ir neskaitmeniam gyvenimui. Kadangi naujosios technologijos mūsų gyvenime užima vis daugiau vietos ir tampa vis labiau „žmogiškomis“ bei realistiškomis, yra svarbu suprasti, kokį kintantį santykį jos atneša. Maloniai nuteikė Kauno kolegijos fotografijos specialybės studentų paroda, surengta gražius prisiminimus keliančioje senojoje „Zundoje“. Štai Alanas Augustas Buivydas pakvietė prie savo serijos „Ateitis“. Jam didelį rūpestį kelia miestuose kylanti oro tarša, kurios didėjančius pavojus žmonių sveikatai jaunasis autorius įprasmino dujokaukes dėvinčius miesto praeivius, paspirtuku riedančią mergaitę ir net jaunavedžius. Nuotraukoje: Per pertrauką tarp simpoziumo paskaitų diskutuoja "Nemuno" vyriausioji redaktorė, poetė Erika Drungytė ir filosofas Liutauras Degėsys P.S.Krivicko nuotr.**	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Rugsėjo 28 diena, ketvirtadienis Tuk tuk tuk - jau beldžiasi diena ir klausia vėl manęs, ko šiandieną noriu iš savęs? Atsakymas nesudėtingas. Geros nuotaikos, kaip visada, nes geras rytas, mielos dienos pradžia. Juk nuo pradžios dažnai priklauso rezultatas vakare. Dienos Pliusai- Minusai- jėga, nes taip patikriname mes save ir pasirenkame būti norima asmenybe. Gėlės, pražydusios antrą kartą, nuostabi rudens šypsena mielai dienai. ***** Rugsėjo 27 diena, trečiadienis Kas padaro mus laimingais? Pareigos, pripažinimas, pinigai? Laimė-gebėjimas džiaugtis dabartimi, jausti dėkingumą už tai, ką gero turi. Kasdienybėje pastebėtos gerumo detalės yra mūsų laimės laipteliai būti savimi. * Rugsėjo 26 diena, antradienis Mūsų buvimas dėmesio centru yra palydėtas dvejopų jausmų. Vieniems tai siekis ir būdas parodyti save, pritaikius savo patirtį, pabūti žvaigžde. Kitiems tai abejonių ir nerimo sklidina aplinka, kurioje nervingai vertiname save. Dėmesys susijęs su meile ir priešiškumu, todėl svarbiausia, kas mums patiems teisinga, gera ir virsta mūsų pačių tobulumu. Būkime sau dėmesio centru. Rugsėjo 25 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina." M. Lasinskas * Rugsėjo 22 diena, penktadienis Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena. *** Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus. *** Rugsėjo 19 diena, antradienis Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu. *** Rugsėjo 18 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor Rugsėjo 17 diena, sekmadienis Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime. Rugsėjo 16 diena, šeštadienis. Europos judumo savaitė (16-22 d.) Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn. *** Rugsėjo 15 diena, penktadienis Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu. *** Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū. *** Rugsėjo 12 diena, antradienis Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos. *** Rugsėjo 11 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor *** Rugsėjo 10 diena, sekmadienis Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi. *** Rugsėjo 9 diena, šeštadienis Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje. *** Rugsėjo 8 diena, penktadienis Tarptautinė raštingumo diena Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana. *** Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis Buriuotojų diena Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse. Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją. *** Rugsėjo 4 d,. pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman Rugsėjo 1 d., penktadienis Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu. Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju. *** Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save. *** Rugpjūčio 28 d., antradienis Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų. Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ. *** Rugpjūčio 23 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka *** Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui. *** Rugpjūčio 23 d., trečiadienis Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems. *** Rugpjūčio 21 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis *** Rugpjūčio 19 d., šeštadienis Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems. *** Rugpjūčio 18 d. , penktadienis Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime. Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa. Rugpjūčio 16 d., trečiadienis Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti. Rugpjūčio 15 d., antradienis Žolinė Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės. 08.12, šeštadienis Savaitės išmintis "Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu. 08.10, ketvirtadienis Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..." 08. 09, trečiadienis Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu. 08.07, pirmadienis Savaitės išmintis "Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis 08.06 (sekmadienis) Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės. 08.04 (penktadienis) Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai. 08.03 (ketvirtadienis) Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi 08.02 (trečiadienis) Kas yra mūsų gerumo krepšelyje? Ką šiandien žadame panaudoti? Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos! KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)