2019 m. spalio 23 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Povilas Sigitas Krivickas. 1. Kas yra fotografas šiandien?

Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys


Simpoziumas 3a_1.jpg


Antroji šiemetinio tarptautinio fotografų seminaro, dar vadinamo simpoziumu, oficialaus atidarymo diena Nidoje žymėjo oficialią šio renginio pradžią. Ta proga tinkančias kalbas išrėžė Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Nepamiršta padėkoti supratingiems rėmėjams ir mecenatams, partneriams ir informacijos skleidėjams. Pirmiausia – Lietuvos kultūros tarybai, LR kultūros ministerijai. Taip pat ir sambūrį savo pastogėn priėmusiai Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijai, kuriai neseniai pradėjo vadovauti naujoji direktorė Egija Inzulė. 
Šiemet Neringos Mero premija įteikta šiauliečiui fotomenininkui Aleksandrui Ostašenkovui. Jis yra tradicinės fotografijos atstovas, kurio darbai pasižymi subtilia vaizdine traktuote, psichologiniu gilumu. Tai pasakytina apie jo sukurtas serijas „Būsenos“, „Kitas krantas“ ir dar daugelį įsimenančių darbų. 

Po oficialios simpoziumo pradžios VDA Nidos meno kolonijoje – pirmoji paskaita. Filosofijos mokslų daktaras Liutauras Degėsys (g. 1953) savo pranešimą pavadino „Menas kaip nesugebėjimas (tik) gyventi“. Paradoksus mėgstančiam prelegentui rūpėjo klausimas – kas yra fotografavimas?

 L. Degėsio manymu, tai eksperimentavimas, nuolatinis artėjimas link savęs, savo vidinės tikrovės link: išorinėmis formomis ir daiktiškais vaizdais. Fotografija nėra (tik) daiktas. Fotografas nėra (tik) žmogus. Kalbėjimas apie meną – nėra menas. Šios mintys savitai pratęsia plataus dėmesio sulaukusios jo 2008 metais išleistos esė rinktinės „Kitaip nei kitaip“ apmąstymus. Juose – autoriaus ironiškas ir atviras, tiesus ir kreivas, teisiantis ir klausiantis žvilgsnis į žmogų ir daiktą, meną ir skaičius, meilę ir fiziologiją, jaunystę ir senatvę, gyvybę ir baigtį. Iškeliami kultūriniai stereotipai ir skirtumai, atsiskleidžiantys paradoksaliose situacijose. 

VDU dėstytojas Liutauras Degėsys – filosofijos mokslų daktaras, yra išleidęs 8 poezijos knygas, 4 filosofinių esė rinktines, 2 romanus. L. Degėsys stažavosi Prahos ir Budapešto universitetuose, tobulinosi ir dėstė Švedijoje bei JAV. Savo esė skelbia spaudoje, per Lietuvos radiją. 

Į Nidos seminarą susirenka įvairių kartų, tautų bei meninių išraiškų, žanrų atstovai. Kiekvienas autorius skirtingai perteikia Neringos grožio paslaptį. Todėl Tarptautiniai seminarai yra labai reikšmingi tiek kiekvieno jų dalyvio asmeniniame gyvenime, tiek bendrame Lietuvos kultūros kontekste. Šiuose renginiuose kasmet lankosi užsienio svečiai: fotografai, galerijų vedėjai ir savininkai, menotyrininkai, edukatoriai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gausėjo sąsajų su Vakarais. Septynioliktajame seminare (1994) savo darbus demonstravo Joe Everattas, vos vienišas svečias iš Anglijos, o kitąmet (1995) jau mūsų jaunieji „fotografijos ambasadoriai“ kauniečiai G. Česonis ir M. Kavaliauskas dalijosi šviežiais įspūdžiais apie grandiozinį tarptautinį Arlio (Prancūzija) festivalį ir seminarą Burhauzene (Vokietija). 

Įdomu, jog kai kurie užsieniečiai ėmėsi lietuviškos tematikos. Pavyzdžiui, vokiečių fotografė K. Reihart sukūrė ir pademonstravo savo reportažą apie lietuvišką kiaulę (XIX seminaras, 1996). Draugiški atvykėliai skaitė paskaitas, rodė savo ir kolegų fotografijas. Tarptautiškai skambėjo ir pagrindinė dvidešimt pirmojo seminaro (1998) tema „Lietuvos fotografija pasaulinės fotografijos kontekste“. Jau nebe pirmą kartą tokioje auditorijoje prabilta apie postmodernizmo sklaidą mūsų fotografijoje. Kaip tą rudenį rašė kritikas Skirmantas Valiulis, „jau kelinti metai gyvename paženklinti postmodernizmo. Ateina ir naujos minties karta su pačiais keisčiausiais postmodernistiniais eksperimentais, kuriuose fotografija maigoma iš visų pusių (kopijavimas, paspalvinimas, naujų sekvencijų kūrimas), apdorojama sena mėgėjiška fotografija. Postmodernistinė fotografija daug dėmesio skiria saviraiškai, daiktų įženklinimui, naujai vaizdo kūrimo ir suvokimo koncepcijai.“ 
Po Nepriklausomybės atkūrimo praūžus pirmajam dešimtmečiui, kai tikėtasi, kad „viską sureguliuos rinka“, teko pripažinti, jog dvasinės meno vertybės neišmatuojamos vien pinigais. Į kūrybinių problemų ir aktualijų pusę krypo mintys savotiškai jubiliejiniame dvidešimt penktajame Nidos seminare (2002). Tai patvirtino pranešimai su diskusijomis tokia, atrodytų, industrine ir utilitaria tema kaip „Miestas: nuo dokumento iki vizijos“. Šiai temai gražiai atliepė šiauliečio menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio pranešimas „Miestas – tai Akropolis“ arba, istoriškai žvelgiant, miestas tarp natūros ir kultūros. Nidos seminarų ašis yra savų ir užsienio lektorių paskaitos. Iš saviškių būtų galima pasigėrėti originaliomis šiauliečio Virginijaus Kinčinaičio, kauniečių Romualdo Požerskio ir Tomo Pabedinsko, vilniečių Agnės Narušytės ir Stanislovo Žvirgždo apžvalgomis bei įžvalgomis. 

Kas yra fotografas šiandien? Tokį klausimą viename ankstesnių seminarų kėlė Williamas Ewingas, londoniškės leidyklos “Thames & Hudson” kuratorinių projektų direktorius. Jo manymu, į tai gali būti daug atsakymų. Visų pirma, fotografo, kaip asmenybės, formavimuisi lemtingos įtakos turi kultūrinė aplinka. Juk tebėra skirtingos Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų kultūrų vizijos. Tačiau yra ir bendrumo, nusakomo bendražmogiškomis vertybėmis, globalėjančio pasaulio vienodėjimu. Tai neabejotinai veikia ir fotografus, jų darbo metodus. Net ir kosmose. 
Menasi, kaip neįprasta buvo sėdėti šalia žmogaus, du kartus kilusio į kosmosą ir sėkmingai iš ten grįžusio. Taip nutiko šių eilučių autoriui 2015 metų rugsėjį per tarptautinį fotomenininkų seminarą Nidos kultūros ir turizmo jnformacijos centro „Agila“ salėje gretimoje kėdėje pamačius Rusijos kosmonautą Jurijų Baturiną (g. 1949). Savo šalies Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1999 m., o mirus jos vadovui Andrejui Baskakovui, Jurijus Baturinas išrenkamas pirmininku. Jo individualios parodos yra surengtos Rusijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Armėnijoje, Turkijoje, Tadžikistane, Slovėnijoje, Kinijoje. Jurijus Baturinas papasakojo apie kosmonautų rengimą fotografavimui, aiškino, kaip ir kodėl sukūrė savo kosmines nuotraukas: „Kosminis impresionizmas – bandymas išsaugoti ir perteikti įspūdį. Pisaro tvirtino, kad impresionistai piešė atmosferą. Tam jiems prireikė techninio perversmo – „šoktelėjimo“ į suvokimą: padaryti pirmąjį planą (žmonių, daiktų) fonu atmosferai. Šiuo atveju viskas natūralu, viskas, išskyrus stotį ir kosminį laivą, sukuria atmosferos foną.“ 

Tikriausiai būtume turėję ir savo lietuvišką kosminę fotografiją. Būtume, jeigu ne daugkartinio panaudojimo kosminio aparato „Buran“ būsimojo piloto Algimanto Stankevičiaus žūtis per demonstracinį naikintuvo skrydį Italijoje 1990 metų rugsėjį. 

* * * 
Saulei leidžiantis, užeigoje „Zuikio daržas“ nušurmuliavo smagus simpoziumo pradžios vakarėlis. Jį paįvairino „Shishi“ grupės koncertas. Šiuo metu ją sudaro trys muzikantės – Dominyka Kriščiūnaitė (bosas, vokalas), Elena Neniškytė (būgnai, vokalas) ir Giedrė Nalivaikaitė (el.gitara, vokalas). Pernai grupė išleido debiutinį albumą. Jame – rap, trash, surf, soul stilių muzika, kurios ir pačios muzikantės mėgsta klausytis.

Publikacijos autoriaus  P,S.Krivicko nuotraukoje:
Kauno kolegijos studentas Alanas Augustas Buivydas pristato savo seriją „Ateitis“


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)