2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Šviesoraščio simpoziumas vėl sugrįžo į Nidą

Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys



Simpoziumas_1_a_didele.jpg

Vieną rugsėjo savaitę Nida kasmet tampa laikinąja Lietuvos fotografijos meno sostine. Keturiasdešimt antrąjį kartą tenai vyko Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) kūrybinis sambūris. Pradžioje jis vadintas seminaru, vėliau – fotoakademija, o šiuo metu – simpoziumu. Gal išties pastarasis pavadinimas geriausiai atitinka šio tęstinio renginio esmę.

 Apie jo eigą – įvykius ir nuotaikas ,,Aktualijose" mums rašo Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, publicistas Povilas Sigitas Krivickas. (www.kaunozurnalistai.lt  puslapyje ,,Kūrybos artelė" yra LŽS ir NŽKA nario P.S.Krivicko parengtos įdomios publikacijos ,,Kas yra fotografas šiandien?,3. Kaip kolekcionuoti fotografiją?, Kas sieja aktyvizmą, antropoceną ir... bebrus?, Kas su kuo susikerta?, Kokia ateitis laukia fotografijos meno?"

Lyg po atominės bombos sprogimo...

Pagal daugiametes tradicijas, per tarptautinį fotografų simpoziumą „NIDA2019“ vyko paskaitos, meninės dirbtuvės, menininkų prisistatymai, parodų atidarymai, naktinės projekcijos Nidos viešosiose erdvėse, neformalūs susitikimai su seminaro lektoriais ir svečiais. Kartu su Neringos kultūros ir turizmo informacijoscentru vėl buvo rengiamas konkursas „Fotografuojame Nidoje 2019“. 

Nėra paslaptis, kad fotomeno puoselėtojus į Nidą ir visą Neringą pirmiausia vilioja pajūrio ir pamario gamtos grožis. Tai dar devynioliktame šimtmetyje pastebėjo įžymusis vokiečių geografas Vilhelmas Humboltas, o praėjusiame amžiuje – Nobelio premijos laureatas rašytojas Thomas Mannas, trejetą vasarų (1930–1932) su šeima praleidęs Nidoje pasistatydintame name. Kad vokiečių literatūros klasikui čia vasaroti labai patiko, liudija išlikę fotografijos. 

Verta taip pat prisiminti, jog dar 1889 metais (tais pačiais kaip ir Vinco Kudirkos „Varpas“, kuriame jau rašyta apie aerofotografiją iš oro baliono) Karaliaučiuje buvo išleista pirmąkart fotografijomis iliustruota Alberto Bezenbergerio knyga apie Kuršių Neriją. Prieškarinėje Lietuvoje du kartus (1932 ir 1939 m.) pasirodė Petro Babicko fotografinis-literatūrinis albumas „Gintaro krantas“. Tačiau ypač daug fotografinių leidinių apie Kuršių Neriją radosi per pastaruosius keletą dešimtmečių. Ją toliau plačiai pasaulyje garsina Jono Kalvelio, Kazimiero Mizgirio, Vaclovo Strauko, Antano Sutkaus, Audriaus Zavadskio darbai. 

Iš vaizduojamojo meno atstovų pirmieji Neringą pamėgo tapytojai. Hermannas Blode, turėjęs viešbutį Nidoje ant marių kranto, nuo l905 metų kvietė apsigyventi jaunus vokiečių dailininkus. Jie už viešnagę galėjo atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir savo paveikslais. 1923 metais viešbutį perėmė H. Blodes žentas tapytojas Ernstas Mollenhaueris. Jis, tęsdamas uošvio tradiciją, toliau globojo dailininkus ir rinko jų darbų kolekciją. Deja, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, ji išsibarstė arba buvo barbariškai „išvaduotojų” sunaikinta, kai jie paveikslų rėmais su visomis „fašistinėmis“ drobėmis pasikurdavo pirtį. 

Tarsi pritardami senam dailininkų potraukiui, keletą rudenų buvusiame H.Blodes viešbutyje rengė savo seminarus, gyveno ir fotomenininkai. Vėliau užsiėmimai persikėlė į „Zundos“ poilsio namus, paskui – į parapijos salę ir pagaliau į erdviąją „Agilą“ – Neringos kultūros ir turizmo informacijos centrą. 

Deja, šiemet vietoj jos atsirado didžiulė duobė, lyg po atominės bombos sprogimo. Taigi – senojo „Agilos“ pastato nebėra, jis nugriautas ir... procesas sustojo. Planuota, kad dar šiemet iškils pastato karkasas, kitąmet centras bus įrenginėjamas, vėliau perkama reikiama įranga. Tačiau naujos „Agilos“ statybas apgaubė nežinia. Vos pavasarį prasidėję darbai sustojo, o Neringos savivaldybė nusprendė nutraukti sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „Irdaiva“.  

Meras Darius Jasaitis tikina, jog atliktų darbų sąmatos savivaldybei kelia įtarimų, bet rangovas jų pagrįsti nenori. Tuo metu statybos bendrovės vadovas Vitas Lopinys tikina pirmą kartą susidūręs su tokiu atveju, kai, laimėjus konkursą už konkrečią sumą, užsakovas sugalvoja, jog projekto vertė per didelė, ir nori nutraukti sutartį. Bendra „Agilos“ rekonstrukcijos darbų sąmata – apie 7,7 mln. eurų. Planuota, kad centras bus baigtas įrengti iki Neringai 2021 metais tampant Lietuvos kultūros sostine. Jeigu užtruks tampymasis po teismus, tai vargu bau... 

Pagrindiniams fotosimpoziumo renginiams teko persikelti į Vilniaus dailės akademijos Nidos meno koloniją, modernų kompleksą šviesios atminties neringiškio dailininko E. A. Jonušo gatvėje. Visa laimė, kad toks yra, nors ir toloka į jį nuo miesto centro kulniuoti. Kaip paprastai, dar likus dienai iki oficlaus atidarymo, fotografijos savaitė prasideda kūrybinėmis dirbtuvėmis. Jų pageidaujantieji turėjo užsiregistruoti iš anksto, kad galėtų artimai pabendrauti ir pasimokyti iš originalių kūrėjų.
Pirmasis savo analoginės fotografijos dirbtuves atvėrė Gintautas Trimakas (g. 1958) – fotografas, konceptualus menininkas, fotografijos tyrinėtojas bei eksperimentatorius. Šis menininkas, kaip primena renginio programa, atgaivino senąsias fotografijos technologijas ir pavertė tai reikšmingu judėjimu. Autorius fotografavimą įprasmina kaip meninę bei socialinę akciją. Jau ne vieną kartą vykstančiose Gintauto Trimako vedamose kūrybinėse dirbtuvėse dirbama pasitelkiant alternatyvius analoginės fotografijos procesus. 

Savita kūrėja Aurelija Maknytė (g. 1969) savo kūrybinių dirbtuvių „Stalčiukų istorijose“ kviečia diskutuoti apie rastus vaizdus ir daiktus kaip medžiagą kūrybai. Iš savo atsivežtų ar vietoje rastų bei sukurtų objektų, vaizdų su bendraminčiais kuria instaliacijas ar koliažus – tai, kas pasakoja istoriją, perteikia nuotaiką, jausmą. 

Kilusi iš Lenkijos Jolanta Dolewska (g. 1979) šiuo metu gyvena ir kuria Glazge. Menininkė baigė magistro studijas Karališkoje Londono menų mokykloje. Dirba fotografijos, vaizdo, objektinio meno bei keramikos srityse. Jos kūrybinėse dirbtuvėse „Fotografija ir skulptūra“ nagrinėjami menininkų, kūrusių XX–XXI a. bei dirbusių fotografijos ir skulptūros srityse, darbai. Per praktinę dalį dirbtuvių dalyviai bando naujus kūrybos būdus ir fotografuoja bei patys spausdina savo darbus. 

* * * 
Dalyvio mokestis (registruojantis ir perkant bilietą iš anksto) – 30 eurų. Dalyvio mokestis su dalyvavimu kūrybinėse dirbtuvėse – 45 eurai. Studento mokestis dalyvauti tokiose dirbtuvėse – 22.50 eurų. Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariams, fotografijos ar medijų studentams, Neringos gyventojams įėjimas į renginius nemokamas. 

Daugiau apie fotografijos meną - mūsų svetainės ,,Kūrybos artelėje"

Publikacijos autoriaus Povilo Sigito Krivicko nuotraukoje: Dispute apie fotografijos ateitį dalyvavo: T. Pabedinskas, G. Česonis, V. Kumža, A. Kučinskaitė ir G. Skudžinskas.






Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)