Vieną rugsėjo savaitę Nida kasmet tampa laikinąja Lietuvos fotografijos meno sostine. Keturiasdešimt antrąjį kartą tenai vyko Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) kūrybinis sambūris. Pradžioje jis vadintas seminaru, vėliau – fotoakademija, o šiuo metu – simpoziumu. Gal išties pastarasis pavadinimas geriausiai atitinka šio tęstinio renginio esmę.
Apie jo eigą – įvykius ir nuotaikas ,,Aktualijose” mums rašo Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, publicistas Povilas Sigitas Krivickas. (www.kaunozurnalistai.lt puslapyje ,,Kūrybos artelė” yra LŽS ir NŽKA nario P.S.Krivicko parengtos įdomios publikacijos ,,Kas yra fotografas šiandien?,3. Kaip kolekcionuoti fotografiją?, Kas sieja aktyvizmą, antropoceną ir… bebrus?, Kas su kuo susikerta?, Kokia ateitis laukia fotografijos meno?”
Lyg po atominės bombos sprogimo…
Pagal daugiametes tradicijas, per tarptautinį fotografų simpoziumą „NIDA2019“ vyko paskaitos, meninės dirbtuvės, menininkų prisistatymai, parodų atidarymai, naktinės projekcijos Nidos viešosiose erdvėse, neformalūs susitikimai su seminaro lektoriais ir svečiais. Kartu su Neringos kultūros ir turizmo informacijoscentru vėl buvo rengiamas konkursas „Fotografuojame Nidoje 2019“.
Nėra paslaptis, kad fotomeno puoselėtojus į Nidą ir visą Neringą pirmiausia vilioja pajūrio ir pamario gamtos grožis. Tai dar devynioliktame šimtmetyje pastebėjo įžymusis vokiečių geografas Vilhelmas Humboltas, o praėjusiame amžiuje – Nobelio premijos laureatas rašytojas Thomas Mannas, trejetą vasarų (1930–1932) su šeima praleidęs Nidoje pasistatydintame name. Kad vokiečių literatūros klasikui čia vasaroti labai patiko, liudija išlikę fotografijos.
Verta taip pat prisiminti, jog dar 1889 metais (tais pačiais kaip ir Vinco Kudirkos „Varpas“, kuriame jau rašyta apie aerofotografiją iš oro baliono) Karaliaučiuje buvo išleista pirmąkart fotografijomis iliustruota Alberto Bezenbergerio knyga apie Kuršių Neriją. Prieškarinėje Lietuvoje du kartus (1932 ir 1939 m.) pasirodė Petro Babicko fotografinis-literatūrinis albumas „Gintaro krantas“. Tačiau ypač daug fotografinių leidinių apie Kuršių Neriją radosi per pastaruosius keletą dešimtmečių. Ją toliau plačiai pasaulyje garsina Jono Kalvelio, Kazimiero Mizgirio, Vaclovo Strauko, Antano Sutkaus, Audriaus Zavadskio darbai.
Iš vaizduojamojo meno atstovų pirmieji Neringą pamėgo tapytojai. Hermannas Blode, turėjęs viešbutį Nidoje ant marių kranto, nuo l905 metų kvietė apsigyventi jaunus vokiečių dailininkus. Jie už viešnagę galėjo atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir savo paveikslais. 1923 metais viešbutį perėmė H. Blodes žentas tapytojas Ernstas Mollenhaueris. Jis, tęsdamas uošvio tradiciją, toliau globojo dailininkus ir rinko jų darbų kolekciją. Deja, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, ji išsibarstė arba buvo barbariškai „išvaduotojų” sunaikinta, kai jie paveikslų rėmais su visomis „fašistinėmis“ drobėmis pasikurdavo pirtį.
Tarsi pritardami senam dailininkų potraukiui, keletą rudenų buvusiame H.Blodes viešbutyje rengė savo seminarus, gyveno ir fotomenininkai. Vėliau užsiėmimai persikėlė į „Zundos“ poilsio namus, paskui – į parapijos salę ir pagaliau į erdviąją „Agilą“ – Neringos kultūros ir turizmo informacijos centrą.
Deja, šiemet vietoj jos atsirado didžiulė duobė, lyg po atominės bombos sprogimo. Taigi – senojo „Agilos“ pastato nebėra, jis nugriautas ir… procesas sustojo. Planuota, kad dar šiemet iškils pastato karkasas, kitąmet centras bus įrenginėjamas, vėliau perkama reikiama įranga. Tačiau naujos „Agilos“ statybas apgaubė nežinia. Vos pavasarį prasidėję darbai sustojo, o Neringos savivaldybė nusprendė nutraukti sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „Irdaiva“.
Meras Darius Jasaitis tikina, jog atliktų darbų sąmatos savivaldybei kelia įtarimų, bet rangovas jų pagrįsti nenori. Tuo metu statybos bendrovės vadovas Vitas Lopinys tikina pirmą kartą susidūręs su tokiu atveju, kai, laimėjus konkursą už konkrečią sumą, užsakovas sugalvoja, jog projekto vertė per didelė, ir nori nutraukti sutartį. Bendra „Agilos“ rekonstrukcijos darbų sąmata – apie 7,7 mln. eurų. Planuota, kad centras bus baigtas įrengti iki Neringai 2021 metais tampant Lietuvos kultūros sostine. Jeigu užtruks tampymasis po teismus, tai vargu bau…
Pagrindiniams fotosimpoziumo renginiams teko persikelti į Vilniaus dailės akademijos Nidos meno koloniją, modernų kompleksą šviesios atminties neringiškio dailininko E. A. Jonušo gatvėje. Visa laimė, kad toks yra, nors ir toloka į jį nuo miesto centro kulniuoti. Kaip paprastai, dar likus dienai iki oficlaus atidarymo, fotografijos savaitė prasideda kūrybinėmis dirbtuvėmis. Jų pageidaujantieji turėjo užsiregistruoti iš anksto, kad galėtų artimai pabendrauti ir pasimokyti iš originalių kūrėjų.
Pirmasis savo analoginės fotografijos dirbtuves atvėrė Gintautas Trimakas (g. 1958) – fotografas, konceptualus menininkas, fotografijos tyrinėtojas bei eksperimentatorius. Šis menininkas, kaip primena renginio programa, atgaivino senąsias fotografijos technologijas ir pavertė tai reikšmingu judėjimu. Autorius fotografavimą įprasmina kaip meninę bei socialinę akciją. Jau ne vieną kartą vykstančiose Gintauto Trimako vedamose kūrybinėse dirbtuvėse dirbama pasitelkiant alternatyvius analoginės fotografijos procesus.
Savita kūrėja Aurelija Maknytė (g. 1969) savo kūrybinių dirbtuvių „Stalčiukų istorijose“ kviečia diskutuoti apie rastus vaizdus ir daiktus kaip medžiagą kūrybai. Iš savo atsivežtų ar vietoje rastų bei sukurtų objektų, vaizdų su bendraminčiais kuria instaliacijas ar koliažus – tai, kas pasakoja istoriją, perteikia nuotaiką, jausmą.
Kilusi iš Lenkijos Jolanta Dolewska (g. 1979) šiuo metu gyvena ir kuria Glazge. Menininkė baigė magistro studijas Karališkoje Londono menų mokykloje. Dirba fotografijos, vaizdo, objektinio meno bei keramikos srityse. Jos kūrybinėse dirbtuvėse „Fotografija ir skulptūra“ nagrinėjami menininkų, kūrusių XX–XXI a. bei dirbusių fotografijos ir skulptūros srityse, darbai. Per praktinę dalį dirbtuvių dalyviai bando naujus kūrybos būdus ir fotografuoja bei patys spausdina savo darbus.
* * *
Dalyvio mokestis (registruojantis ir perkant bilietą iš anksto) – 30 eurų. Dalyvio mokestis su dalyvavimu kūrybinėse dirbtuvėse – 45 eurai. Studento mokestis dalyvauti tokiose dirbtuvėse – 22.50 eurų. Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariams, fotografijos ar medijų studentams, Neringos gyventojams įėjimas į renginius nemokamas.
Daugiau apie fotografijos meną – mūsų svetainės ,,Kūrybos artelėje”
Publikacijos autoriaus Povilo Sigito Krivicko nuotraukoje: Dispute apie fotografijos ateitį dalyvavo: T. Pabedinskas, G. Česonis, V. Kumža, A. Kučinskaitė ir G. Skudžinskas.
