2020 m. rugsėjo 26 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Petrašiūnų panteonas priglaudė - tėvą, vyrą, kūrybingą bičiulį

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Marceno_laid._Did..jpg



Kaune, Petrašiūnų kapinėse,  supiltas naujas kapelis su urna, kurioje rašytojo, žurnalisto, pedagogo, istoriko Rimanto Marčėno palaikai. 

Į Amžinojo poilsio vietą velionį palydėjo giminės, artimieji, buvę bendradarbiai, bet ir kauniečiai kūrybos žmonės. Kartu su jais ir būrys Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos narių.

Marijampolėje gimęs rašytojas per daugiau kaip penkis kūrybos dešimtmečius parašė keliolika recenzijų apie lietuvių prozininkų knygas, kelias dešimtis publicistinių ir mokslinių straipsnių, išleido devynias knygas, buvo poros stambių monografijų ir enciklopedinio pobūdžio leidinių bendraautorius. 1985 metais R.Marčėnas tapo leidyklos „Vaga“ Pirmosios knygos konkurso nugalėtoju (Išrinktoji gentis: apysaka ir apsakymas), 2010 metais pelnė Jono Marcinkevičiaus literatūrinę premiją už istorinį romaną „Sosto papėdėje“. R.Marčėno akademinė ir kūrybinė veikla įvertinta ir rašytojo namais tapusiame Kaune: 2008 metais už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“ (2007) jam įteikta Kauno rašytojų Vieno lito premija, 2012 metais – Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas, 2017 metais – Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis.

Atsisveikinimą su Rimantu Petrašiūnų kapinėse pradėjo velionio dukra, žinoma televizijos laidų vedėja, dailininkė keramikė Nomeda Marčėnaitė, kalbėjusi savo mamos Viktorijos ir sesers Rusnės vardu.

Apie Išėjusįjį kolegą ir jo kūrybą kalbėjo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas – Elmiškis, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus ir žurnalistikos senjorų klubo MES, kuriam priklausė ir R.Marčėnas, narys Juozas Kundrotas. 

Žurnalistas priminės velionio palikimą – knygas, kurių vieną jų išleido ir ,,Varpas“, kai jam vadovavo Povilas Antanas Kaunas, o J.Kundrotas buvo vyr. redaktorius.

Atsisveikinimo žodį tarė ir Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas ir kiti. Buvo sugiedotas Lietuvos himnas.

Laidotuvių išvakarėse šarvojimo salėje visus sujaudino poeto Roberto Keturakio publicistinis žodis apie Išėjusįjį Rimantą Marčėną.
Atsisveikinime kapinėse negalėjo dalyvauti žinomas rašytojas ir žurnalistas Laimonas Inis. Jis mūsų internetinei svetainei atsiuntė eiliuotą laiškelį, pavadintą ,,Mielo bičiulio Rimanto Marčėno atminimui“:

Sakyk, sakyk, o mielas drauge,
ar durys atviros į dangų?
Jei uždarytos – nesibelsiu,
stovėsiu, lauksiu, tyliai melsiuos-
likimas toks –
o už tų durų 
ir vėl stovėti lemta būtų
ir klausinėt –
gal jau atvertos,
ar žemėn pažiūrėt man lemta?
Šioj pusėj ir anoj –
tas pats likimas –
pravertos ir užvertos durys

Laimonas Inis
2019 m. rugsėjo 11 d.


,,Kauno dienos" nuotraukose :akimirkos iš a.a. Rimanto Marčėno laidotuvių



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)