Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!
***
Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve
***
Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti
***
Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai
***
Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?
***
Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...
***
Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.
***
Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste
***
Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks
***
Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas
***
Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei
***
Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai
***
Tik jauni miršta nesugedę
***
Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį
***
Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis
***
Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati
***
Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti
***
Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo
***
Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti
***
Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?

Dail. Algimantas Snarskis
|
Mūsų svetainės lankytojai, susiraskite ir ,,Kūrybos artelę“...
www.kaunozurnalistai.lt inf.
Žinomas Lietuvos žurnalistas, LŽS ir NŽKA narys Povilas Sigitas Krivickas (nuotraukoje), apdovanotas medaliu ,,Už nuopelnus žurnalistikai“, pelnęs prestižinę dr. Vinco Kudirkos premiją, dažnai mus nudžiugina iš Vilniaus atsiųsdamas įdomius, aktualius straipsnius. Juos mes publikuojama ,,Aktualijose“ arba ,,Komentaruose“. Dabar kolegos parašytą pjesę ,,Simonas ,,dėl lietuvystės“ apie garbųjį S. Daukantą galite perskaityti mūsų internetinės svetainės www.kaunozurnalistai.lt ,,Kūrybos artelėje“.
Kolega Povilas Sigitas Krivickas savo el. laiške rašo:
,,Pastarąjį dešimtmetį, kai tapau laisvas nuo etatinių pareigų, nemažai laiko skyriau Vilniaus universiteto žymioms asmenybėms ir jų darbams. Taip atsirado dokumentinė pjesė "Hinc itur ad astra" (apie rektorių ir astronomą Martyną Počobutą). Ją 2016-aisiais pastatė VU teatras (režisierius Rimantas Venckus).
Taip pat labai norėjosi prisiliesti prie Simono Daukanto. Nenorėjau kartotis (pagal istorinį laiką) su Justinu Marcinkevičiumi, per Daukantą sukūrusiam Epilogą savo didžiajai Trilogijai. Todėl paėmiau pirmąjį ir vienintelį Simono dešimtmetį Vilniuje ir rašinį pavadinau Simonas "dėl lietuvystės". Jeigu jis tilptų į Kauno žurnalistų "Kūrybos artelę", būčiau neišpasakytai laimingas, nes Daukanto dėka didžia dalimi šiandien save suvokiame lietuviais esantys.“
Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad sulaukiame brandžių kolegų kūrybos darbų. Dėkui Povilui Sigitui Krivickui, ir iš jo bei kitų šalies žurnalistų, laukiame naujų kūrinių.
Nuotraukoje:
Savo kūrybą vilnietis žurnalistas Povilas Sigitas Krivickas Kaune skaito Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga
|
IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS
PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"
Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.
Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.
Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.
Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.
Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...
(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)
|