2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

2019-ųjų ,,Žurnalistika" su LŽS 90-mečio istorijos ir nūdienos puslapiais!




Zurnalistika_2019___0001_II.jpgIš sostinės Kauno žurnalistų namus pasiekė 2019-ųjų pirmojo pusmečio almanacho ,,Žurnalistika" numeris (išleistas 600 egz. tiražu) kurio redaktorė klaipėdietė žurnalistė Jolanta Beniušytė.

 ,,Žurnalistikos" publikacijų autoriai Domas Šniukas, Angelė Liaudanskienė, Daiva Červokienė, Lilija Valatkienė, Vytautas Žeimantas, Algis Bumbliauskas, Sigitas Povilas Krivickas. Šis, kaip ir iki šiol leidžiami almanachai, yra įdomus, naudingas, reikalingas. 

Leidinyje nurodyta, kad  Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ,,Žurnalistiką"  dalinai parėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Ačiū už tai, tačiau ir toliau stebina Lietuvos žurnalistų sąjungai, nors ji yra ir viena iš Fondo steigėjų, gaunama parama, lyginant su kitomis kūrybinėmis bendruomenėmis ir redakcijomis, yra labai maža.

Blogai, kad Lietuvos Seimas nori panaikinti SRTRF, nes pati valstybė siekia skirstyti lėšas. O gal gerai, nes bus profesionalūs ekspertai ir skirs lėšas ne pagal pažintis, ne iš pavydo - neskirti, o objektyviai - už kūrybinius siekius ir jų įgyvendinimą?

Pateikiame ,,Žurnalistikos" redaktorės Jolantos Beniušytės mintis apie naujo numerio publikacijas.





Zurnalistika_2019___0003_II.jpgĮžengéme į 2019 metus ir né nepajutome, kaip atskubéjo nejprastu karščiu alsuojanti vasara. Gai todél tas laikas taip béga, jog šie metai pažyméti daugeliu svarbnj įvykių. Tai ir keleri rinkimai, tarp jų ir šalies prezidento, daug kitų Lietuvai svarbiq sukakčių: Vaižgantui - 150 metų, Baltijos keliui - 30... 

Lietuvos zurnalistų sąjunga (LŽS) Šiemet taip pat mini 90 meties sukaktj. Pažymédami šią neeilinç sukaktj žurnalistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkosi aptarti nūdienos žiniasklaidos aktualijų istorinéje Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto saléje. Tad pirmasis šių metų „Žur- nalistikos" reportažas labai svarbia tema - apie visuomenés ir savireguliacijos iššūkius. Apie juos kalbèjo televizijos, radijo, spaudos profesionalai.

Vienas tokių iššūkių - dezinformacija. Susivienijç žurnalistai pradéjo projektą demaskuok.lt, kuris neturi analogijų Europos Sąjungoje. Palaikant šią iniciatyvą sukurta dirbtinio intelekto sistema interneto platybése gali išanalizuoti iki 10 tükst. straipsnių per dieną iš 500 šaltinių, kurie jau kažkada pastebéti platinantys melagingas naujienas. Projekte dalyvauja kelios televizijos, interneto portalai, radijas. Teigiama, kad šiais skirtingais šaltiniais pasiekiama 90 proc. šalies gyventojų.

Šių metų „Žurnalistikos“ almanacho projektas būtent ir atitinka šias aktualijas, jo pavadinimas „Dezinformacijos ir propagandos reiškiniai žiniasklaidoje tyrimas. Istorinis zurnalistikos vaidmuo“. 

Projekto aktualijų kontekste itin svarbus žurnalistikos, profesionalių žurnalistų vaidmuo, padedant visuomenei atskirti grūdus nuo pelų, suteikiant kuo tikslesnç informaciją, kas vyksta interneto erdvéje, kas ta dezinformacija. Įvertinsime ir istorinç žurnalistikos patirtį, metodus kovojant su melagingomis naujienomis, nes dezinformacijos reiškinys gimė ne šiandien ir ne vakar.

Neatsitiktinai ir Lietuvos Prezidenté Dalia Grybauskaité, baigdama kadenciją, savo paskutinéje kalboje pažyméjo žurnalistų iniciatyvą demaskuok.lt kaip labai reikalingą, aktualią. 

„Šiandien visame pasaulyje vykstantis propagandinis karas yra ne mažiau pavojingas nei tas, kuriame šaudoma tikromis kulkomis. Melas nuodija žmonių protus ir širdis, pamina pasitikéjimą vieni kitais ir jkalina baimés gniaužtuose. Tačiau melas ateina ne tik iš išorès, bet ir iš vidaus. Prisidengus melu méginama perrašyti šalies istoriją, menkinti mūsų tautos didvyrius, niekinti demokratiją ir pačią tiesą. Todèl sveikinu žurnalistų iniciatyvą vienyti jégas ir padéti išsklaidyti propagandinç miglą. Linkiu visada išdrįsti ir atsispirti ne tik priešiškų jégų propagandai, bet ir melui viduje“, - saké Prezidenté.




Zurnalistika_2019___0004_II.jpgTçsiame skaitytojų pamégtą rubriką „Veidai iš arti“, kurioje šįkart supažindiname su profesinių aukstumų pasiekusiais kolegomis, jdomiomis jų gyvenimo istorijomis, kūrybiniais sumanymais. Lietuvos žurnalistikos, LŽS istorijoje gilą vagą išrėžė vilniečių Žeimantų  dinastija: Liubomiras Viktoras, Vytautas, Vytautas jaunesnysis susiejo savo gyvenimą su žurnalistika, spaudos leidiniais ir savçs kitur nejsivaizduoja. „Buvusių žurnalistų nebūna“, - sako Vytautas Žeimantas, www.lzs.lt portalo redaktorius, jau pusę amžiaus nepaleidžiantis plunksnos.

Prasmingos veiklos niekada netrūksta vilnietei Vilmai Jankienei, Vytauto Gedgaudo premijos laureatei, kuri žurnalistų būryje išsiskiria savo veiklos jvairiapusiškumu. Ji įsteigé laikraštį „Aviacijos pasaulis", kuris tapo žurnalu, o dabar - portalu. Vilma išleido knygą apie aviaciją, skraidé ir pati, susidoméjo menais, įkūré galeriją.

Daug publikacijų skiriame ir dar skirsime LŽS 90 metų sukakčiai prisiminti. Pirmą kartą almanache „Žurnalistika“ skelbiami jdomūs faktai iš LŽS veiklos Vokietijoje ir laisvajame pasaulyje tuo metu, kai Lietuva buvo okupuota. Domas Šniukas almanache pasakoja labai jdomią žurnalistų užjūriuose istoriją, kurios nelabai daug kam teko girdéti, o jaunajai žurnalistų kartai, ko gero, išvis ne. Steigiamasis - atkuriamasis LŽS suvažiavimas įvyko 1946 m. gegužés 11-12 d. Hanau pabégélių stovykloje, Vokietijoje. Jame užsiregistravo 94 asmenys - buvusios Lietuvos zurnalistų sajungos nariai, tremtyje leidziamų laikrascių ir žurnalų redaktoriai, laikraštininkai. Kaip sąjunga veiké JAV, kokius leidinius leido, kuo gyveno, kas stovéjo prie jos vairo - jdomiai išdéstoma publikacijoje „Atstovavusi laisvam lietuviskam zo- dziui pasaulyje".

Savo žurnalistinç veiklą prisimena vilnieté žurnalisté, ilgameté LŽS naré Angelina Liau- danskiené. „Žurnalistiniuose tinkluose spurdu jau 50 metų, ir mano istorija yra ir LŽS istorijos dalis“, - sako kolegé Angelina. Ir su tuo negalima nesutikti - profesiné kūrybiné žurnalistų organizacija išties nuéjo nemenką kelią. Ir jame visko buvo. Apie pirmąjį žurnalistų Mokytoją Joną Karosą, prieškario Vilniaus inteligentą, palikusj tik gerus atsiminimus savo mokiniams, pasakoja Sigitas Povilas Krivickas. Jo plunksnai priklauso ir  pasakojimas apie Juozą Tumą-Vaizgantą.

 Linksmu žvilgsniu į Žurnalistių sqjungą sukakties proga pažvelgiame per pirmininkų šaržus ir linksmus nutikimus iš prieskario žurnalistų gyvenimo. Jauniems kolegoms bus jdomu pasiskaityti apie „Periodikos“ fenomeną sovietmečio Lietuvoje, kai visi mažieji laikraščiai mokėdavo į bendrą kasą, o iš jos būdavo aprūpinami viskuo, net rašikliais ar nauja kéde. Kai „Periodika“ paputus naujiems véjams iširo, kai kurie laikraščiai nesugebéjo be jos vadovavimo išgyventi ir pražuvo, jų vieton stojo kiti. Apie sovietmečio „Valstiecių laikraštį" ir jo virsmą į nepriklausomą ir kartu priklausomą savo nuomonę panoro išdéstyti telšiškis žurnalistas Algis Bumblauskas, daug metų dirbęs laikraštyje, su kuriuo užaugo ištisos žemdirbių kartos. Tokia ta mūsų spaudos istorija - marga kaip genys.




Zurnalistika_2019___0005_II.jpg„Labai nemėgstu (per švelnus žodis), kai klijuojamos etiketés. Visi darome klaidų. Ne visi esame sunkumų kilnotojai, dabar daugiau vadybininkų negu dvasios milžinų. Ne vienas mano herojus buvo priverstas pasirinkti tarp sąžinés ir šeimos, tarp Tévynés ir emigracijos, Sibiro ar Butyrkų kaléjimo", - sako šių metų prestižinés LŽS Vinco Kudirkos premijos laureaté Audroné Kosciuškiené, sukūrusi įspüdingą 29 televizijos laidių ciklą ..Laikinosios sostinés fenomenas", skirtą Lietuvos 100-mečiui. Tikrai vertas dèmesio Daivos Červokienés interviu su laureate apie do- kumentiką, Kauno įžymybes ir zurnalistiką.

O pabaigai - žurnalistų profesinés šventés Vilniuje, Kaune, Klaipédoje. Šauniai paminéjome garbingą LŽS datą - 90 metį. Tikimés, kad dešimtmetis iki dar gražesnés sukakties bus kupinas prasmingos veiklos, žunalistikos suklestéjimo, žurnalisto profesijos prestižo pakilimo.

Tad smagaus skaitymo, mieli almanacho „Žurnalistika“ skaitytojai! Linkiu gražios vasarélés, o vélyvą rudenj vél susitiksime!

Pagarbiai Jolanta Beniusytè.
 almanacho „Zurnalistika“ redaktorè 


Nuotraukose:
2019 metų pirmojo pusmečio almanacho viršelis ir ,,Žurnalistikos" puslapiai


















Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)