2019 m. liepos 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Apie skundimo paveldą - kunigas Robertas Grigas...

Robertas GRIGAS, Pasipriešinimo sovietiniams okupantams režino dalyvis, ,,Caritas" gen. direktorius


Grigas_Robertas_II.jpgPastaruoju metu, matyt, pristigę argumentų diskusijoms, kai kurie "budrūs piliečiai" apskundė Lietuvos katalikų vyskupams mano pasisakymus fb už prigimtinę (t.y., vyro ir moters sudaromą ir žmonijos / tautos tęstinumą užtikrinančią) šeimą. Ir - apie homoseksualumą bei pastarojo propagandą, kaip prigimtinės, Dievo palaimintos tvarkos iškraipą bei grėsmę asmenų ir visuomenės sveikai gyvensenai.

Pagąsdino vyskupus, kad, jei tie "nesiims priemonių", skundėjai ar skundėjas viešai paskelbs tai, ką esu rašęs ar dalijęsis su draugais (ar būna kas viešiau už tekstus, jau paskelbtus internete?). Šioje sovietmečio tradicijas patyrusiems iki kaulų smegenų pažįstamoje situacijoje yra linksmoji ir liūdnoji pusė.

Linksmoji - tai būdingas skundų šantažu užsiimantiems asmenims ribotas išmanymas kur, kam ir dėl ko būtų efektyvu skųsti. Turbūt manoma, kad Bažnyčia veikia kaip kokios nors partijos Priežiūros komisija - ir paskundus centriniams organams asmenį dėl "netinkamų pažiūrų", pasekmės bus. Nėra supratimo, kad Bažnyčioje, perėmusioje daug dalykų iš beveik tobulos romėnų teisės, tvarkomasi ne taip supaprastintai, yra daug autonomijos. Taigi skųsti Vilniaus bažnytinėms struktūroms Kauno arkivyskupijos kunigą parodo nesusigaudymą, "kur yra Rymas, kur Krymas"

Kita vertus, pralinksmina vylimasis, kad vyskupai imsis "perauklėti" kunigą - ne dėl girtavimo, ne dėl vaikų tvirkinimo, ne dėl pinigų lupimo iš parapijiečių - o dėl gana santūriai ir mandagiai reiškiamų jo pažiūrų. Tradicinių moralinių ir konservatyvių politinių pažiūrų. Būtent santūriai ir mandagiai, nes savo pasisakymuose visuomet stengiuosi kritikuoti žalingus reiškinius, poelgius ir asmenų viešai žinomą laikyseną. Bet ne pačius asmenis kaip žmones, kurių kiekvienas vertas pagarbos.

Liūdnoji skundimo "viršininkams" fenomeno pusė yra tai, kad šio sovietinio paveldo puoselėtojai tarytum nejaučia, kaip vadinamasis "stuksenimas" - duomenų pranešinėjimas kokiai nors valdžiai ne apie kriminalinį nusikaltimą, o apie asmens įsitikinimus, idėjines simpatijas ar antipatijas - kaip tai pažemina jų pačių žmogiškąjį orumą.

Šiame kontekste mano fb bičiuliams galbūt bus įdomus dokumentas iš 30 metų nuotolio, taigi Baltijos kelio bendralaikis, gerai iliustruojantis to meto atmosferą. Deja, parodantis ir tai, kokie kibūs ir gajūs senieji įpročiai.
1989 m., savo kunigystės pradžioje, dirbau Kiauklių parapijoje (Širvintų rj.) ir pagal išgales prisidėjau prie Sąjūdžio ir Tremtinių klubo kūrimosi. "Kažkam" tai pasirodė kunigui nederama veikla, ir kardinolui V. Sladkevičiui buvo atsiųstas laiškas, apdairiai anonimiškai pasirašytas "Širvintiečio"(laiško faksimilė - apačioje). 

Man ten kliuvo palyginus mažai ("...ar kunigėliui reikėjo imtis vadovavimo..." - atkreipkit dėmesį, kaip sutampa ano laiko ir dabarties komentatorių stilistika). Labiausiai užsipultos, nebūtom nuodėmėm apkaltintos tremtinių klubą steigti padėjusios disidentės, neseniai iš sovietų konclagerių grįžusios sesuo Nijolė Sadūnaitė ir Jadvyga Bieliauskienė. Prirašyta dalykų, kurie, autoriaus (autorių?) manymu, turėjo būti "kompromatas", vertinant kardinolo akimis.

Laiško eiga buvo tokia. Tuometinis Kaišiadorių vyskupijos kancleris, kun. Jonas Jonys (beje, globojęs iš tremties paleistą pal. arkivyskupą Teofilių Matulionį, dalyvavęs slaptoje vyskupo Vincento Sladkevičiaus konsekracijoje, už tai sovietų kalintas) tvarkingai perrašė skundą mašinėle ir nuorašą išsiuntė man. Tuo "Širvintiečio" bandymas įtakoti jau nesulaikomą Tautos upės bėgimą ir baigėsi. Bet, kaip matome, nesibaigė nelaisvos visuomenės ir nelaisvų žmonių polinkis šantažuoti skundais...


Grigo_laiskas_II.jpg


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)