2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Susivienijusios žiniasklaidos kreipimasis į valdžią

ELTOS inf.


Snarskis._plunks_II.jpgŠiandien, birželio 5-ąją, Lietuvos seimo kultūros komiteto darbo grupė svarstys naują žiniasklaidos rėmimo modelį. Koks jis bebūtų, kaip visada, vieni jam pritars, kiti ne, treti - tylės ir savaip komentuos. Dar prsidedant svarstymui, gegužės 30-ąją, paskelbtas kreipimasis į šalies valdžią. 

Žiniasklaidos sektoriaus atstovai, džiaugdamiesi konstruktyviu Kultūros ministerijos ir socialinių partnerių dialogu, siūlo ministerijai ir Seimo Kultūros komitetui keletą sprendimo būdų, kad visiems žiniasklaidos rinkos žaidėjams būtų garantuotos lygiavertės sąlygos. 

Kreipimąsi pasirašė asociacijos „Nacionalinė spauda“ pirmininkas Mindaugas Reinikis; Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė; Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas Gintaras Zdebskis; UAB „15min“ generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas; UAB „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė; UAB „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis; UAB „Kaimo žinios“ direktorė Ingrida Misiukevičienė; UAB „Lietuvos telegramų agentūra ELTA“ direktorė Gitana Markovičienė; UAB „Lietuvos rytas“ valdybos pirmininkė Rasa Karmazaitė; UAB „Savaitė“ direktorė Asta Jelinskienė; UAB „Verslo žinios“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas. Prie kreipimosi jungiasi ir UAB „Lrytas“ direktorius Tautvydas Mikalajūnas.


Pareiškėjai reikalauja aiškios politinės valios dėl STFR Vienuolikos žiniasklaidos priemonių atstovų kreipimesi pažymima, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) reforma yra pernelyg ilgai užsitęsusi, tad esminiai pokyčiai reikalauja aiškios politinės valios.

 „Matome situaciją, kai SRTRF bandoma apsaugoti ir išvengti nepatogių sprendimų. Tačiau taip nebus pasiektas pirminis reformos tikslas - SRTRF finansų skaidrinimas ir efektyvesnis valstybės lėšų panaudojimas. Esame įsitikinę, kad be politikų lyderystės SRTRF veikla netenkins nei žiniasklaidos atstovų, nei visuomenės poreikių, o ir toliau bus palanki siaurai interesų grupei“, - rašoma kreipimesi.

 Asociacijų ir žiniasklaidos priemonių vadovai pabrėžia, kad būtina į SRTRF reformos vykdymą įtraukti visas žiniasklaidos grupes ir aiškiai įvardinti prioritetus, pagal kuriuos valstybė finansuoja žiniasklaidos projektus. Žiniasklaidos sektoriaus atstovai, visiškai pritardami nuostatai, kad nepriklausymas Visuomenės informavimo etikos asociacijai (VIEA) neatleidžia nuo atsakomybės, siūlo peržiūrėti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir inicijuoti įstatymo pataisas dėl žiniasklaidos savitvarkos modelio. 

Esant dabartiniam reguliavimui susidaro paradoksali situacija, kai paskiros žiniasklaidos priemonės, nepriklausančios VIEA sudarančioms asociacijoms, iš viso neturi galimybių visavertiškai ginti ir atstovauti savo interesams. Pagal dabartinį reguliavimą VIEA nariais gali būti tik asocijuotos žiniasklaidos struktūros, o paskiri juridiniai asmenys tapti nariais galimybės neturi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusių metų spalio 24 d. savo nutartyje yra pažymėjęs, kad „tai, jog pareiškėjas (...) nėra Asociacijos narys, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos jis galbūt padarė informuodamas visuomenę, ar asmenų skundus dėl jo veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas“. 

Siūlo peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą Siekdami užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems rinkos žaidėjams ir įnešti aiškumo, kreipimosi autoriai siūlo suformuluoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo nuostatą taip, kad neliktų erdvės reklamos interpretacijoms bei laikantis principo, jog komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT draudžiami. Kreipimesi pažymima, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme esantis apibrėžimas dėl reklamos yra per platus ir sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu“. 

Todėl praktikoje matome atvejų, kai politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas“. „Remiantis 2019 metams patvirtintu valstybės biudžetu, LRT savo veiklai gavo asignavimų už beveik 39 mln. eurų. Tad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje toliau konkuruoja su privačias subjektais.


Snarskis._visazinys_II.jpgAkivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Tad, siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, siūlome peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą“, - rašoma kreipimesi. LRT įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami [...]“. Įstatymo 7 straipsnis nustato, kad „LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos negali būti remiamos Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“.

 Žiniasklaidos atstovai atkreipia dėmesį, kad LRT įstatymo draudimas transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus nėra taikoma LRT internetiniam portalui. LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė BNS sakė, kad LRT komentarą dėl kreipimosi pateiks vėliau. Žiniasklaidos sektoriaus atstovai siūlo į ES autorių teisių bendroje skaitmeninėje rinkoje direktyvos 2016/0280(COD) perkėlimo į nacionalinę teisę darbo grupę įtraukti žiniasklaidos priemones vienijančias asociacijas ir taip užtikrinti visavertį suinteresuotų pusių įsitraukimą. 

Siūloma artimiausiu metu surengti žiniasklaidos atstovų ir Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos susitikimą ir aptarti specifinius sektoriui kylančius iššūkius. 

Kauniečio dailininko Algimanto Snarskio piešiniai dienos temas


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)