Tik ką laikraščio ,,Naujasis Gėlupis“ redakcija pasveikino savo skaitytojus su Prisikėlimo švente – Velykomis, o pora savaičių anksčiau šį leidinį, skirtą Nemuno kraštui, gražiai pagerbė žinomi Prienų ir Birštono žmonės. Proga buvo džiugi: jau 30 metų ,,Naujasis Gėlupis“ yra kartu su savo ištikimais skaitytojais. Šventės proga redakcijos darbuotojus pasveikino ir LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis.
1989 metais laikraštį įkūrė ir jam visą dešimtmetį vadovavo Antanas Matulaitis. Redaktoriais taip pat dirbo: Stasė Morkūnienė (1999-2007), Vilija Juodsnukienė (2007-2008), Loreta Jakinevičienė (2008-2011). Nuo 2014-ųjų redakcijai ,,Naujasis Gėlupis“ vadovauja Matvydas Prekevičius, pateikęs savo mintis apie laikraštį, gyvenimą ir laiką :
,,Laikraštis dovanoja savo skaitytojams galimybę vienu metu būti visur ir žinoti visus pasikeitimus. Ne vien tuos, kurie įvyko per savaitę ar mėnesį, bet ir tuos, kurie buvo prieš 30 arba net daugiau metų.
Laikraštis „Naujasis Gėlupis“ 2019 m. balandžio mėnesį įžengė jau į ketvirtą dešimtmetį, taip ir nesustojęs rūpintis ta erdve, kurioje esanti materija, nuolat kisdama, sukuria netikėčiausias praeities, dabarties ir ateities istorijas.
1989 metais gimęs ir skaitytojus vis džiuginantis „Naujasis Gėlupis“ tapo ne tik laukiamu svečiu namuose, bet ir Lietuvos istorijos dalimi. Kartu su Sąjūdžiu pasirodęs laikraštis tapo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagalbininku ir liudininku. Būtent jo skleidžiamos mintys bei žnios paskatino ne vieną Prienų bei Birštono krašto skaitytoją prisijungti prie mūsų tautos, kurios okupantai taip ir nepajėgė įveikti. Prisijungti prie siekio tapti laisviems.
(Nuotraukoje:Redaktorius Matvydas Prekevičius)Laikraštis, tapęs laisvės šaukliu bei vedamas konkretaus tikslo, prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo ir savo puslapiuose galiausiai galėjo džiaugtis atkurtu mūsų valstybės savarankiškumu.
Pamatų išliejimas dar nereiškia paties namo statybos, todėl „Naujasis Gèlupis“ ir toliau koja kojon su Lietuva žengé skaičiuodamas ne tik bėgantį laiką, bet ir sèkmės istorijas bei nuopuolius. Keitėsi valdžios, keitėsi redakcijos kolektyvas, bet laikraštis visada buvo trimitas, iš kurio liejosi laisvas lietuviškas žodis. Jo puslapiuose išliko ne tik pokyčiais išmarginta valstybės istorija, bet ir tai, kas visada buvo brangiausia – mūsų tautos istorija, mūsų tautos kultūra.
Laikraštis kartu su visa Lietuvos valstybe išgyveno Tarybų Sąjungos jungą ir jo atsikratymo laikotarpį, tankų bei ginkluotų desantininkų grėsmę. Išgyveno ir ekonominę blokadą, nestabilią ir iš naujo formuojamą Lietuvos ekonomiką, net keturių valiutų pasikeitimą. Išgyveno ir „laukiniais vakarais“ vadintą nusikalstamų grupuočių gyvavimo laikotarpį. Laikraštis kartu su visais lietuviais pasitiko įstojimą į Europos Sąjungos (ES) bei Šiaurés Atlanta sutarties (NATO) bloką.Laikraštis, vis dar žvelgdamas į Lietuvos valstybės istoriją, stebi, kaip atominė valstybė tampa žaliosios energetikos šalimi. Stebi, kaip maža, nereikšminga šalis tampa svarbiu svertu tarp Rytų ir Vakarų.
Laikraštis nėra vien įvykių mūsų namuose registracijos žurnalas. Laikraštis – tai aplink mus esančio pasaulio atvaizdas, kurį tenka pateikti skaitytojams kuo tiksliau ne vien dėl „teisingumo“, bet ir dėl nuoseklumo.
Mus supantis pasaulis negali būti be vienos ar kitos dalies. Jis turi būti visiškai užpildytas. O dažnai vienas ar kitas svarbus istorijos faktas negali būti svarbesnis už faktų visumą, todėl laikraštis „Naujasis Gėlupis“ į visų skaitytojų širdis jau trisdešimt metų neša ne tik žinią apie Nemuno kilpomis išmargintą kraštą, bet ir apie toliau esantį pasaulį.Per šiuos trisdešimt metų laikraštis išgyveno įvairius pokyčius, ne tik valstybinius ir pasaulinius, bet ir vidinius, todėl žengdami į naują dešimtmetį galime džiaugtis ne tuo, kas yra gerai ar blogai, bet tuo, kad laikraštis „Naujasis Gėlupis“ vis dar yra ir planuoja būti skaitytojų langu į pasaulį.”
Nuotraukoje (viršuje): Šaunioji laikraščio ,,Naujasis Gėlupis” redakcijos trijulė: Laima Duoblienė, Stasė Asipavičienė su Mantvydas Prekevičius
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.
