2019 m. rugpjūčio 18 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Knygnešio Jurgio Bielinio žygdarbis, įamžintas žurnalisto J.Kundroto…

Povilas Antanas KAUNAS, LŽS ir žurnalistikos senjorų klubo MES narys

Bielinio_jub._2_didele.jpg


Lietuvos žurnalistų sąjungos devyniasdešimtmečio renginiai bei kasdieniai darbai kiek suvėlino pateikti skaitytojams pasakojimą, kaip grupė kauniečų Biržuose paminėjo knygnešio Jurgio Bielinio gimtadienį.

Šiandien pateikiame mūsų internetinės svetainės bendradarbio, LŽS ir NŽKA nario Povilo Antano Kauno, apdovanoto medaliu ,,Už nuopelnus žurnalistikai”, rašinį.



BielinisJ.___II.jpgPernai, dar spalio mėnesį, mūsų kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES narys, žurnalistas ir rašytojas Juozas Kundrotas sulaukė skambučio iš Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos: „Labai pageidautumėme, kad pas mus apsilankytumėte ir kartu paminėtume mūsų žemiečio knygnešio Jurgio Bielinio gimtadienį“.

– Betgi iki kovo šešioliktosios dar beveik pusmetis... – buvo maloniai nustebintas Juozas.
–Bijome, kad kiti kolektyvai anksčiau už mus jūsų nepakviestų. Todėl jau dabar prižadėkite...

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos pastangos kuo anksčiau iš J. Kundroto sulaukti teigiamo sutikimo, kad jis tikrai dalyvaus knygnešio 172 –ųjų gimimo metinių minėjime turėjo pagrindo. Juozas – net 7 knygų apie knygnešių žygdarbius autorius. Už romanų trilogiją „Sakmė apie knygnešį“ (apie J. Bielinį!), „Kryžiau, prikalęs mane“ ir „Įskelti titnagą“ 2010 metais apdovanotas Vaižganto premija, o po aštuonių metų – 2018 – taisiais –Vinco Kudirkos premiją jam pelnė irgi knygos apie knygnešius. Tai romanas „Kryžius nuo knygnešio kapo ir apysaka „Viena knygnešio diena“. Todėl ir kiti kolektyvai, minintys Knygnešio dieną, tikrai galėjo šių knygų autorių anksčiau pasikviesti...


Kovo 16 dieną kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES atstovai Juozas Kundrotas, dailininkas Vladimiras Beresniovas – Vlaber ir šių eilučių autorius į Biržus išvykome ne tuščiomis.. Žinodamas, kad Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji bibliotekas labai vertina ir kaupia medžiagą apie knygnešių, ypač žemiečio, žygdarbį, Juozas tik savo parašytos literatūros į automašiną prisikrovė tiek, kad vos buvo galima pakelti. Tik romano – legendos apie Jurgį Bielinį – per penkiasdešimt egzempliorių!

Gražią dovaną paruošė ir dailininkas Vladimiras. Aukodamas jam ypač brangias poilsio akimirkas,, iki išvykimo dienos spėjo nupiešti... net Jurgio Bielinio portretą! Todėl mūsų atstovai buvo labai šiltai sutikti ne tik bibliotekos darbuotojų, bet ir susirinkusiųjų į Knygnešio dienos paminėjimą.


Bielinio_jub._2__II.jpg

Po bibliotekininkės Odetos Beriozovaitės kalbos ir svečių pristatymo, lituanistė Dalia Kėželienė paskaitė ištraukas iš J. Kundroto knygų apie knygnešius. Kaip ir reikėjo tikėtis, auditorija davė mažai atsikvėpti ir pagrindiniam šios šventės svečiui Juozui. Visi domėjosi, kas lėmė, kad jis taip aistringai susidomėjo knygnešiais, kaip gimė romanas apie jų žemietį Jurgį Bielinį „Sakmė apie knygnešį“, ar šią knygą galima vadinti biografiniu romanu, nes minima ir herojaus gimimo data, ir mirtis prie kryžiaus.

J. Bielinio vardas sušmėžuoja ir kitose knygose: romane „Kryžius nuo knygnešio kapo“, „Viena knygnešio diena“, apysakoje „Kaip žaibo kirtis“. Ar tai ne bandymas , gretinant knygnešių patriarchą su kitais knygnešiais, sureikšminti ir jų žygdarbius, kokia rašytojo širdžiai mieliausia jo parašyta knyga apie knygnešius ir ką dar ketinantis parašyti knygnešių atminimui ir t. t. ir t. t.

Šventės organizatorius labai nustebino ir pradžiugino mūsų dailininko Vladimiro Beresniovo – Vlaber dovana – jo nupieštas didelio formato knygnešio Jurgio Bielinio portretas. Bibliotekininkė Odeta pripažino, kad tokios dovanos tikrai nesitikėjo, ir dabar ji bus eksponuojama bibliotekos skaitykloje garbingiausioje vietoje.

Svečius labai sudomino kraštotyrininko Evaldo Timuko jiems pristatyta atnaujinta improvizuota ekspozicija Jurgiui Bieliniui atminti, prie kurios visi ir nusifotografavo.

Knygnešio diena – Kovo šešioliktoji – Biržuose buvo švenčiama ne vieną dieną. Jau kovo pradžioje ši data buvo minima įvairiuose viešosios bibliotekos renginiuose, o išvakarėse – kovo 15 dieną – erdvioje skaitykloje Kaštonų mokyklos moksleiviai, vadovaujami mokytojos Aušros Macienės, po Lietuvos televizijos filmo „Aušros sūnūs“ peržiūros, čia pat rašė jo recenziją...

Kovo 16 dieną bibliotekos skaitykloje susitikimu su svečiais iš Kauno irgi nesibaigė Knygnešio dienos minėjimas – mes ir grupė bibliotekos darbuotojų aplankėme Suosto kaime, čia pat,, prie Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios esančiose kapinaitėse J. Bielinio amžino poilsio vietą, padėjome gėlių, uždegėme žvakutes, nusilenkėme knygnešių patriarchui J. Bieliniui – Baltajam ereliui.



Bielinio_jub._II.jpg
Jau prabėgo 172 metai nuo knygnešio karaliumi tituluojamo Jurgio Bielinio gimimo Purviškių kaime, tačiau ir šiandien Biržų krašto žmonės jį ne tik prisimena, bet ir gerbia, aukština, stengiasi šio žmogaus dvasios stiprybę, tikėjimą Lietuvos ateitimi perduoti savo vaikams ir anūkams. 

Apie tai byloja ne tik įvairūs renginiai, bet ir jo vardu pavadinta rajono savivaldybės viešoji biblioteka, gatvė, įspūdingas paminklas – kryžius ant kapo, sumūrytas iš laukuose žmonių surinktų riedulių. Saugomas ir dažnai lankomas jo gimtinės laukų platybėse išsikerojęs, labai gyvybingas šimtametis ąžuolas, kurio drevėje knygnešys dažnai slėpdavo carinės Rusijos draudžiamą literatūrą – lietuviškas knygas, maldaknyges, laikraščius kontrabanda parsivežtus iš Mažosios Lietuvos.

Šventės rengėjai prisiminė pernai, sausio 21 dieną šioje, jau ne kartą degusioje ir žmonių vėl atstatytoje bažnyčioje vykusį Jurgio Bielinio 100 – tųjų mirties metinių paminėjimą ir kunigo vikaro Ernesto Želvio maldą, tuo pačiu ir padėką Dievui už Biržų kraštui ir visai Lietuvai atsiųstą dovaną – tautos knygnešį, „kurio mes nė vienas nematėme ir nesutikome savo gyvenimo kelyje, tačiau šis žmogus, kovojęs už laisvą lietuvišką žodį, už nepriklausomą Lietuvą, buvo ir liks žmonių širdyse žinomas, nepamirštamas visus šimtmečius“.

Povilo Antano Kauno ir Vladimiro Beresniovo nuotraukos


Bielinio_jub._prie_kapo.jpg






Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)