2019 m. gruodžio 15 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LŽS 90. Istorijos puslapiai. Žurnalistas ir vicepirmininkas Pranas Dailidė

Perpetua DUMŠIENĖ, LŽS, NŽKA, XXVII knygos mėgėjų draugijos narė



Dailide_didele.jpg






Dailide_Pr._3_II.jpgVisuomenės veikėjas, diplomatas Pranas Dailidė žurnalistinę veiklą pradėjo 1908 metais. Vėliau 1926 - 1928 metais buvo laikraščių „Lietuva" ir „Lietuvos žinios” redaktorius. Lietuvoje pirmininkavo savo suorganizuotai Pabaltijo spaudos santarvei, nes buvo žurnalistų sąjungos vicepirmininkas. 1935 – 1939 metais dirbo Eltos direktoriumi. Nuo 1947 metų bendradarbiavo JAV lietuvių leidiniuose „Sandara”, „Margutis”, „Draugas”, „Darbininkas”„Vienybė”, „Švietimo darbas”. Išspausdino daugiau kaip 3000 straipsnių Lietuvos ir per 400 straipsnių JAV lietuvių laikraščiuose. 

Prano Dailidės asmenybė, jo nuopelnai Lietuvos valstybei ir žurnalistikai mane sudomino, kai aptikau informaciją apie žymius žmones, baigusius senąją Marijampolės gimnaziją. Dailidei ten buvo skirta kelios eilutės, bet mane pagavo smalsumas sužinoti daugiau, nes tą gimnaziją yra baigusios bent kelios mano giminės kartos, ten mokiausi ir aš pati. 

Kilo mintis surinkti daugiau medžiagos ir parašyti apie savo kraštietį Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečio jubiliejaus proga. Tad kurį laiką pasidarbavau skaitydama senąją spaudą -- „Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis” ( trys tomai) , išleisti Nepriklausomoje Lietuvoje iki 1940 metų okupacijos ;„Jungtinių Amerikos valstijų lietuviai”. Biografijų žinynas. I tomas;

Žurnalas „Margutis”, leistas JAV lietuvių. Labai maloniu savo atradimu, peržvelgus daugybę 1947 – 1953 metais leisto žurnalo straipsnių, galėčiau laikyti „Margutyje” spausdintą straipsnį ,,Dailidei 60.": 




Dailide_4_II.jpg„Margutis”, 1948 m. rugsėjis, p. 10 

Pranui Dailidei, kurio raštus skaitytojai dažnai randa „Margučio” skiltyse, š. m. rugsėjo 29 d. sueina 60 metų. Išsiauklėjęs lietuvių tautinio atgimimo dvasioje, P. Dailidė priklauso prie tos Lietuvos veikėjų kartos, kuri išnešė ant savo pečių Nepriklausomos Lietuvos atstatymo naštą ir dirbo tautinį bei valstybinį darbą per visą nepriklausomybės laikotarpį. Dėlto ir „Margučio” skaitytojams pravers su kai kuriais P. Dailidės gyvenimo bruožais susipažinti. 

Lietuviškai skaityti ir rašyti P. Dailidė išmoko vaiku būdamas. Šeštus metus eidamas pradėjo lankyti Šakių mokyklą ( rusų kalba). 1907 m. baigė Marijampolės gimnaziją su aukso medaliu. 1911 m. baigė Peterburgo universiteto fizikos-matematikos fakultetą su pirmo laipsnio diplomu. 

Darbas Nepriklausomoje Lietuvoje reikalavo mokėjimo ir pasirengimo politinių ir socialinių mokslų srityje, ir P. Dailidė, turėdamas iš praeities nemenkas žinias šioje srityje, 1934 m. išlaikė egzaminus prie Vytauto Didžiojo universiteto teisių fakulteto Kaune ir įsigijo diplomuoto teisininko teises. Pasirinkdamas kaip specialybę tarptautinę teisę. 

Likimo buvo lemta, kad visą gyvenimą mokęsis kalbų, P. Dailidė nepataikė gerai išmokti tos, kuri jam bus reikalinga 60 metų sulaukus. Dėlto, kalbėdamas ir rašydamas šešiomis kalbomis ir galėdamas lengvai skaityti dešimčia kalbų, Amerikoje vėl studijuoja – šį kartą anglų kalbą. 
Be to, kaip spaudos pareigūnas, turįs reikalų su užsienių laikraštininkais ir telegramų agentūromis, P. Dailidė studijavo gana plačiai žurnalizmą. 



Dailide_5_II.jpgKaip laikraštininkas, P. Dailidė praėjusį pavasarį minėjo 40 metų darbo sukaktį. Plunksnai jis atiduodavo savo liuoslaikį, nesiskaitydamas su poilsio reikalu. Tai buvo bene mėgiamiausias jo darbas. Tačiau platesnei visuomenei ta Dailidės veikla yra mažiaus žinoma, nes didesnė jo straipsnių dalis buvo spausdinana laikraščiuose vedamaisiais, be parašo, o kur jis pasirašydavo, tai būdamas užsienių reikalų ministerijos pareigūnas, turėjo dėti slapyvardį. Be to ir slapyvardžius, kai jie pradėdavo aiškėti, reikėjo keisti. Per 40 metų tokių slapyvardžių būta dėlto per dvidešimts. Bet iš to, kad P. Dailidė yra buvęs „Lietuvos žinių” ir „Lietuvos” vyriausioju redaktorium , Eltos direktorium, Lietuvos Žurnalistų Sąjungos vicepirmininku, Baltijos Spaudos Santarvės pirmininku ect. galima numanyti, kad jis buvo vienas iš vadovaujančių Lietuvos žurnalistų. 

Kaip pedagogas P. Dailidė yra mokytojavęs 15 metų Marijampolės, Čenstachavos, Tifliso ir Kauno gimnazijose, kur dėstė daugiausia matematiką ir fiziką. Turi išleidęs matematikos vadovėlį Tiflise, rusų kalba 1918 . ir lietuvių kalba 1942 m. Kaune. Ir nemokytojaudamas jis nenutraukė ryšio su švietimo darbu. Jis aktingai dalyvavo pedagogų konferencijose, svarstant mokymo ir auklėjimo klausimus, rašė pedagoginėje spaudoje ( „Švietimo darbas”). 

Kaip politikas P. Dailidė yra pasireiškęs ypač III-jo Seimo laikais jis yra tuo metu buvęs Lietuvos valstiečių-liaudininkų sąjungos centro komiteto narys, dalyvavęs visuose svarbesniuose politiniuose pasitarimuose ir 1926-tų metų pavasarį buvo išrinktas į trečiąjį Seimą, kuriame vadovavo finansų ir biudžeto komisijai ir ekonominei komisijai. 

Diplomatinę karjerą P. Dailidė pradėjo Tiflise, kur jis prieš tai buvo mokytojavęs. Jo rūpesniu čia buvo įkurta 1918 m. vasarą pirmoji Lietuvos atstovybė užsieniuose, kad palengvinus kelių tūkstančių lietuvių šeimų grąžinimą į Tėvynę. Nuo to laiko, išskyrus poros metų pertrauką, kuomet buvo Seimo narys, „Lietuvos žinių” bei „Lietuvos” redaktorius, jis visą laiką iki bolševikų okupacijos dirbo užsienių reikalų ministerijoj, užimdamas paeiliui įvairių jos skyrių direktorių vietas, o nuo 1939 birželio 1 d. buvo paskirtas Lietuvos Pasiuntiniu ir Įgaliotu Ministru Latvijai. 

Kaip administratorius, P. Dailidė yra nemaža prisidėjęs prie Užsienių Reikalų Ministerijos aparato sudarymo, jo sutvarkymo ir patobulinimo. Pagal jo memorandumą vyriausybei buvo sudaryta komisija Lietuvos vėliavai ir valstybės ženklui nustatyti, sutvarkytas civilinės metrikacijos klausimas, prijungus Klaipėdos kraštą ir t. t. 
Tačiau bene pats svarbiausias Dailidės nuopelnas administracijos srityje yra Lietuvos sutarčių su svetimomis valstybėmis kodifikavimas ir jų išleidimas 2-se tomuose: 1-mas tomas apima laikotarpį 1919-1929, antras 1929-1939. Šiuo metu tai nesugriaunamas nepriklausomybės paminklas. 
Nuo 1941 m. rugsėjo pradžios dirbo kaip advokatas. Kaip visuomenininkas yra nemaža pasidarbavęs įvairiose lietuvių organizacijose. 




Dailide_Pr._2_II.jpgIš šios trumpos apžvalgos matyt, koks P. Dailidės gyvenimas margas ir kokia visapusiška buvo jo veikla. Geriausiąjį savo gyvenimo laikotarpį jis pašventė Lietuvai. Tačiau dabar sulaukęs 60 metų, deja, jis turi vėl rūpintis, kaip pradėti gyvenimą iš naujo. Senesnių žmonių čia, Amerikoj, kaip ir vengiama. Dėl to ir 60 m. sukaktis Pranui Dailidei sudaro didelį rūpestį. Tačiau kaip iki šiol jam pavyko nugalėti įvairių kliūčių praeityje. Taip tikėkime, kad ir ateitis sėkmingai susiklos. 60 metų amžuaus proga linkime Pranui Dailidei, tam užgrūdintam lietuviui, geros sveikatos ir neišsenkančios kantrybės bei ištvermės. P. Lizdenis "

Pastebėjau, kad jubiliejinį straipsnį dar reikia papildyti kai kuriomis žiniomis apie laikotarpį nuo 1944 metų iki atvykimo į Jungtines Amerikos Valstijas bei šį tą pridurti apie gyvenimą JAV. 
Karo pabaigoje, 1944 metais, Pranas Dailidė pasitraukė į Švediją. Dirbo Stokholmo universitete Istorijos katedroje asistentu, palaikė ryšius su užsienio valstybių diplomatais. 1947 m. pasitraukė į JAV. Nuo 1951 m. instruktorius Syracuse ( Niujorko valstija, JAV ). Aktyvus Lietuvių tremtinių draugijos narys, 1947 metais jos pirmininkas. Bendrojo Amerikos lietuvių fondo ( BALFO ) veikėjas, 1948 m. Čikagos apylinkės vicepirmininkas. Mirė 1965 m. rugsėjo 1 d. Syracuse ( Niujorko valstija, JAV ). 

Visuomenę besidominčią Lietuvos istorija turėtų suintriguoti Prano Dailidės memuarai „Margutyje”. JAV leistame žurnale „Margutis” ( 1947—1953 metų leidiniuose) buvo publikuoti labai vertingi Prano Dailidės memuarai. Skelbtas keturių pavadinimų rašinių ciklas. 
„Pirmosios Lietuvos Atstovybės Užsienyje Įsteigimas” ciklo straipsniai aprašo Pirmo pasaulinio karo Kaukazo valstybėse atsidūrusių lietuvių pabėgėlių politinio organizavimosi procesą, kliūtis, kurias teko įveikti norint grįžti į Nepriklausomą Lietuvą. 

„Lietuvos Tautinė Demokratija” ( Iš susitikimų su jos vadais ir veikėjais ) apima laikotarpį nuo 1921metų, kai P. Dailidė grįžo į Lietuvos sostine tapusį Kauną, iki 1940 metų Lietuvos aneksijos ir okupacijos.
„Raudonojo voro tinkle” ( Iš pirmosios bolševikų okupacijos Lietuvoje ) – atsiminimai nuo 1940 metų birželio iki 1941 metų – Antrojo Pasaulinio karo pradžios. 
„Rudosios sutemos” ( Iš nacių okupacijos Lietuvoje 1941—1944 metų) – valstybės veikėjo, diplomato, žurnalisto įžvalgos, aiškiai parodančios Lietuvos inteligentijos antinacines nuotaikas. 


Publikacijos autorės Perpetua Dumšienės fotokopijos

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)