2019 m. lapkričio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Povilas Jegorovas. Talentingajam Petrui Čeliauskui – 90 metų!

Povilas JEGOROVAS, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas



Celkauskas_didel..jpg


2019-ųjų kovo 18-ąją žymiam Lietuvos pedagogui, kraštotyrininkui, muziejininkui, esperantininkui, žodynininkui, vertėjui, redaktoriui, istorikui, publicistui Petrui ČELIAUSKUI sukako 90 metų. Tai legendinė asmenybė. Šioje publikacijoje apžvelgsime tik vieną iš jo veiklos sričių, t.y. esperantiškąją.
2019-ųjų kovo 18-ąją žymiam Lietuvos pedagogui, kraštotyrininkui, muziejininkui, esperantininkui, žodynininkui, vertėjui, redaktoriui, istorikui, publicistui Petrui ČELIAUSKUI sukako 90 metų. Tai legendinė asmenybė. Šioje publikacijoje apžvelgsime tik vieną iš jo veiklos sričių, t.y. esperantiškąją.




Petras_II.pngPetras Čeliauskas gimė 1929 m. kovo 18 d. Surinkiškių kaime, Švėkšnos valsčiuje. Jau 1939 m. būdamas 10-mečiu berniuku vaikų žurnale “Šaltinėlis” susipažino su tarptautine Esperanto kalba. Bet atėjo 1940 metai, Lietuva buvo okupuota, o Esperanto kalba tuometinėje Tarybų Sąjungoje buvo uždrausta.

Baigęs Švėkšnos gimnaziją, atitarnavęs tarybinėje armijoje , baigęs pedagogikos studijas jis visą gyvenimą iki pat užtarnauto poilsio ( viso 45 metus ) dirbo matematikos, braižybos ir astronomijos mokytoju Švėkšnoje. 17 metų buvo Švėkšnos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Tačiau užtarnautas poilsis jo gyvenime yra tik sąlyginė sąvoka, jam poilsis yra vieno darbo pakeitimas kitu.
Jis gyvenime turėjo ir tebeturi dvi didžiules aistras , t.y. gimtąją Švėkšną ir Esperanto kalbą. Ir vienoje ir kitoje srityje jis nuveikė vienam asmeniui sunkiai įveikiamus didžiulius darbus.

Po Stalino mirties apie 1956 metus Tarybų Sąjungoje prasidėjo šioks toks atšilimas. Spaudoje jau kartais galima buvo pamatyti žodį Esperanto. Ir Petras Čeliauskas prisiminė savo vaikystės susidomėjimą šia kalba, savarankiškai ją išmoko ir tuoj pat įsitraukė į aktyvią esperantininkų veiklą – prenumeravo spaudą Esperanto kalba, kaupė biblioteką šia kalba, pradėjo dalyvauti esperantininkų renginiuose , pvz. nuo 1975 m. Baltijos esperantininkų stovyklose ir kitur.

Labiausiai jį traukė literatūra, vertimai, redagavimas. Tam, kad pramuštume geležinę uždangą leidybai Esperanto kalba po daugelio metų kryptingo darbo 1986 m. “Vagoje” bendromis jėgomis pagaliau pavyko išleisti Petro Čeliausko meistriškai išverstą Eduardo Mieželaičio “Žmogų”. Tada prasidėjo jo itin aktyvi ir labai produktyvi jo literatūrinė veikla.

Lietuvoje nebuvo modernios ir populiarios knygos apie tarptautinės kalbos problematiką ir Esperanto konkrečiai. Ir Petras  imasi šio darbo. 1989 m. leidykla “Vyturys” serijoje “Noriu žinoti” išleidžia jo knygą “Nuo Babelio iki Esperanto”.
 Dar viena jo meistriškai išversta knyga buvo Antano Baranausko ,,Anykščių šilelis”. Ją pavyko išleisti tik 2003 metais Kauno leidykloje ,,Ryto varpas” lietuvių ir Esperanto kalbomis.

Sekė visa eilė kitų verstinių knygų, taip pat poetų  eilėraščių, kurie buvo atspausdinti įvairioje periodikoje Esperanto kalba. Tokių yra per 60, kurių autoriai yra 24 Lietuvos poetai. Jo plunksnai priklauso ir kelios dešimtys  lietuviškų dainų tekstų. Jis
yra vertęs ir iš Esperanto kalbos užsienio rašytojų kūrinius į lietuvių kalbą.

Vienuolika metų Petras Čeliauskas gyveno Kaune (1995 – 2005) ir tuo metu redagavo Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalą “Litova stelo” ( Lietuvos žvaigždė ). Ir ne tik redagavo, bet didele dalimi užpildė ir jo turinį, pasireiškė kaip puikus publicistas. Žurnalui jis parašė per 30 interlingvistinių ir esperantologinių straipsnių. Vėliau jų  pagrindu gimė atskira knyga ,,Litovio dum jarcentoj “ ( Lietuva per amžius ), kuri buvo išleista Kaune 2002 metais.

2008 metais jis sudarė ir išleido išsamią knygelę “Bibliografio de Litoviaj Esperanto-eldonajhoj. 1890-2006 “ ( Lietuvos Esperanto leidinių bibliografija 1890-2006 ).

Petro Čeliausko 80-mečio proga Lietuvos esperantininkų sąjunga jo garbei išleido 520 puslapių leidinį “El mia Esperanta skatolo” (Iš mano esperantiškos dėžutės) , į kurią pateko atskiromis knygomis neišleisti jo vertimai ir straipsnių esperantiška bei lietuviška tematika.

Per 20 metų jubiliatas praleido sudarydamas išsamiausią Lietuvoje ”Didijį lietuvių-Esperanto kalbų žodyną” (816 psl.), kurį 2018 m. pabaigoje išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.




PC foto II_1.png1997 metais jis gavo 
tarptautinę Grabovskio premiją, o 1999-aisiais   išrinktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos (Universala Esperanto-Asocio) garbės nariu. Jis yra vienas iš trijų visų laikų Lietuvos esperantininkų, kurie įeina į pasaulinę žymiausių esperantininkų enciklopediją.

Jubiliato portretas nebūtų pilnas, jei nepaminėtume ir jo labai produktyvios veiklos gimtosios Švėkšnos labui. Susidomėjęs kraštotyra jis 1969 m. įkūrė Švėkšnos muziejų ir jam vadovavo iki 1997-ųjų.

Parašė ir išleido keletą knygų apie Švėkšną , tarp jų poezijos antologiją “Švėkšnos Lyra”, “Švėkšna atsiminimuose” ir kapitalinį darbą Švėkšnos enciklopediją pavadinimu “Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai”.

 Už kraštotyrinę veiklą apdovanotas Šilutės rajono Sidabrinės nendrės premija. Lietuvos kraštotyros draugija jį išrinko Garbės kraštotyrininku. 2012 metais  tapo šalies konkurso “Lietuvos kaimo spindulys” laureatu.

Ir šiandien Petras Čeliauskas yra žvalus, kūrybingas ir nenuilstamai dirba toliau. Ant jo darbo stalo eilinis kapitalinis darbas – Lietuvos esperantininkų sąjūdžio istorija su enciklopedija.
Stiprios sveikatos ir naujų viršukalnių, Jubiliate !


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)