2019 m. lapkričio 18 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistės V.Skučaitės „TRAUKINYS Į MIRTĮ“ - su jos dėde a.a. K.Skuču



Skucaite 2 n didele_1.jpg

Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, kovo 15 d., penktadienį, 17 val. bus pristatyta viena biografinio televizijos laidų ciklo „Traukinys į mirtį“ dalis, skirta paskutiniam 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui brig. gen. Kazimierui Skučui, pažymint 125-ąją jo gimimo sukaktį. Renginyje dalyvaus filmo kūrybinė grupė, kartu su ja - scenarijaus bendraautorė, ,,Kauno dienos" žurnalistė Virginija Skučaitė (nuotraukoje).

Istorinėje Prezidentūroje pristatomoje ciklo dalyje bus parodytos unikalios, šiemet iš JAV, kur gyvena jo palikuoniai, atsiųstos K. Skučo jaunystės ir gyvenimo šeimoje nuotraukos, įrašyti jį pažinojusių žmonių prisiminimai, istorikų mintys apie visai Lietuvai svarbų 1940 m. birželio 14–15 d. Valstybės gynimo tarybos, Ministrų tarybos narių ir Respublikos Prezidento posėdį, nulėmusį ne tik visos šalies, bet ir K. Skučo bei A. Povilaičio tragiškus likimus. Filme  papasakota apie šių pareigūnų paskutinę kelionę 1940 m. birželio 15-ąją prie Lietuvos ir Vokietijos sienos palydint savo šeimas, analizuojamas kontroversiškai vertinamas „paskutiniojo posėdžio“ metu priimtas sprendimas suimti minėtus pareigūnus.

Filme panaudota dalis Maskvos pakraštyje, buvusiame specialiajame NKVD objekte Komunarka, filmuotos medžiagos. Būtent į Komunarką buvo atvežti ir užkasti Butyrkų ar Lefortovo kalėjimų rūsiuose sušaudytų trijų tarpukario Lietuvos ministrų – K. Skučo, A. Tamošaičio ir J. Čapliko – kūnai. Apytikrę jų kūnų užkasimo vietą pavyko nustatyti „Kauno dienos“ žurnalistinio tyrimo metu, kelis kartus keliaujant tuo tikslu į Komunarką.

Viešoji įstaiga „Aspectus memoria“, vadovaujama Jono Ohmano, kuria šešių dalių dokumentinių biografinių televizijos laidų ciklą „Traukinys į mirtį“. Jame pasakojama apie 1940 m. liepos 23-ąją iš Kauno į Maskvą slapta išvežtus ir ten sušaudytus aukštus Lietuvos valstybės saugumo ir karinės žvalgybos pareigūnus K. Skučą, A. Povilaitį, J. Statkų, J. Čapliką, K. Dulksnį, P. Spiridonovą (Lašą), J. Kazlauską, P. Kirlį, J. Matusaitį ir kt. 



Skucas_K__II.jpgŠio projekto vadovas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovas istorikas Rytas Narvydas, režisierius Virgilijus Kubilius, scenarijaus bendraautorė „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė.

Kazimieras Skučas (nuotraukoje) gimė 1894 m. kovo 13 d. Mauručiuose. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose, 1914 m. įstojo į Peterburgo mokytojų institutą, bet 1915 m. buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę ir išsiųstas mokytis į Čiugujevo karo mokyklą Ukrainoje, o, baigęs ją, – į frontą Rumunijoje.

 1918 m. sugrįžęs į Lietuvą, organizavo milicijos būrį Dauguose ir Alytuje. 1919 m. pradžioje stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dirbo Alytaus, Marijampolės, Suvalkų komendantu.

1924 m. baigęs karo mokyklą Kaune, tapo Generalinio štabo operacijų skyriaus viršininku, greitai kilo karjeros laiptais. 

1934–1938 m. dirbo Lietuvos karo atašė Sovietų Rusijoje. 1938 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Karo mokyklos viršininku. 1939 m. jam suteiktas brigados generolo laipsnis ir pavasarį jis išėjo į atsargą, dirbo vidaus reikalų ministru Jono Černiaus ir paskutiniame Antano Merkio ministrų kabinetuose. 

Ministrų kabineto sprendimu, vykdant 1940 m. birželio 14–15 d. SSRS ultimatumą, K. Skučas su Saugumo departamento direktoriumi A. Povilaičiu buvo suimti ir uždaryti Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, o, sovietams okupavus Lietuvą, buvo išvežti į Maskvą ir 1941 metų liepą sušaudyti.

Nuotraukos iš asmeninio Virginijos Skučaitės albumo



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)