2019 m. kovo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kalba su ir be savitųjų lietuviškų raidžių: kodėl internete vis dar „švepluojame“?

Mantas LAPINSKAS, KTU Viešųjų ryšių projektų vadovas

Daiva_Tamulioniene__2_.jpg

Apie tai, kaip buvo lietuvinami pirmieji kompiuteriai ir kodėl lietuviai vengia internete lietuvybės - atsakė į klausimus Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos narys dr. Gintautas Grigas, o komentarus pateikė KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovė Daiva Tamulionienė (nuotraukoje).

Dr. Gintauto Grigo paklausėme:
– Gal galite prisiminti, kokie buvo pirmieji Lietuvoje kompiuteriai ir kaip juos sekėsi lietuvinti?

– Kalbant apie lietuviškos raštijos kompiuteriuose atsiradimo priešistorę, reikia paminėti, kad mes jau 1980 m. buvome padarę Paskalio transliatorių, kuris turėjo lietuviškas raides. Deja, pirmieji tarybiniai spausdintuvai galėjo spausdinti tik rusiškai arba angliškai. Tuomet ėmėmės tam tikros spausdintuvų „racionalizacijos“: privertėme tarybinį spausdintuvą spausdinti du kartus į tą pačią vietą ir taip ant lotyniškų raidžių vietoj paukščiukų uždėti viengubą kabutę, o vietoje nosinių – kablelį.

Pirmieji kompiuteriai buvo labai brangūs ir juos įsigyti buvo prabanga. Lietuvoje kompiuteriai plačiau ėmė plisti mokyklose. Pirmasis mokyklas pasiekęs kompiuteris buvo labai primityvus rusiškas BK-1010, kurio atmintis buvo tik 64 kilobaitai – operacinė sistema užėmė 48, tad programavimui liko vos 16 kilobaitų. 

Žinoma, apie 1986 metus buvo ir vakarietiškų kompiuterių, tačiau Sovietų Sąjungoje jie buvo beveik neprieinami. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m. pradėjo plisti vakarietiški kompiuteriai.

Didžiausia problema tuo metu buvo susiformavę mitai. Dauguma galvojo, kad kompiuteryje gali būti tik anglų kalbos abėcėlė ir kad visa jo sąsaja turi būti angliška. Sunkiausia buvo, kai niekas netikėjo, kad kompiuteris gali suprasti jam duodamas lietuviškas komandas. Čia panašu, kai kadaise kunigai aiškindavo, kad melstis reikia lenkiškai, nes lietuviškai Dievas nesupras.

Prisimenu, gavome prancūzišką operacinę sistemą „Windows 3.1“ ir buvome pakvietę Švietimo ministerijos darbuotojus parodyti, kad kompiuteris gali „kalbėti“ ne tik angliškai. Nors ir keista, bet pradžioje netgi mūsų instituto interneto svetainė buvo angliška. Esą ją gali matyti visas pasaulis, todėl lietuvių kalbai čia ne vieta. Tada interneto svetainių buvo dar labai mažai, o kaip pavyzdį ne angliškos tuomet demonstravau estišką Tartu universiteto interneto svetainę.

– Su kokiais techniniais iššūkiais teko susidurti lietuvinant pirmuosius kompiuterius?

– Labai didelė problema buvo net trys koduotės, skirtingai koduojančios savitąsias lietuvių kalbos raides „MS DOS“ operacinėje sistemoje. Mes tai vadindavome „koduočių zooparku“, kuris kėlė sunkumų naudoti lietuviškas raides elektroninio pašto laiškuose. Tik viena, standartinė koduotė tiko lietuviškiems laiškams persiųsti tuo metu naudojamoje pašto programoje „Demos Mail“. Jeigu siuntėjo arba gavėjo kompiuteryje buvo įdiegta kuri nors kita koduotė, tuomet savitosios lietuviškos raidės virsdavo kitais ženklais ir todėl ši problema skatino rašyti „šveplai“. Matydami gilėjančią „šveplumo“ problemą, ėmėmės šią pašto programą lokalizuoti ir sutvarkėme taip, kad visus siunčiamus laiškus programa perkoduotų į vieną standartinę „Windows“ koduotę, o visus gaunamus – į gavėjo kompiuterio koduotę.

– Dabar jau nebekyla jokių problemų rašyti tiek elektroninius laiškus, tiek interneto vardus ne „šveplai“, bet didelė dalis lietuvių toliau internete „švepluoja“. Jūsų nuomone, kokios yra to priežastys?

– Manyčiau, kad įprotis rašyti „šveplai“ išliko dėl to, kad mažai naudojama standartinė lietuviška klaviatūra. Lietuvoje stacionarūs arba staliniai kompiuteriai komplektuojami su taip vadinamomis „skaičiukinėmis“ klaviatūromis. Tai amerikietiškos klaviatūros, kuriose savitosios lietuviškos raidės išdėstytos viršutinėje eilėje vietoje skaitmenų ir kitų reikalingų ženklų (pvz., !, @, #, *). Kai tokių ženklų prireikia, tenka persijungti į anglišką klaviatūrą arba ieškoti kitų būdų tiems ženklams surinkti.

2018 m. atlikta studentų apklausa parodė, kad jie klaviatūrą perjunginėja iš lietuvių į anglų ir atvirkščiai vidutiniškai 15 kartų kasdien. Kai kam tai per daug, tad ima „švepluoti“.
Kita bėda – ant daugelio kompiuterių klaviatūrų savitosios lietuviškos raidės visai neužrašytos. Pardavėjai aiškina, kad kompiuterių pirkėjai gali patys užsirašyti, prisiklijuoti lipdukus arba prisiminti. O jeigu būna užrašytos, tai šalia jau esančių angliškos klaviatūros ženklų. Savitųjų raidžių išdėstymas joms neskirtoje viršutinėje klavišų eilėje, jų užrašymas ant klavišo šalia kitų ženklų, t. y., kaip pagalbinių, daro įspūdį, kad šios raidės nėra visavertės, todėl dažnai manoma, kad galima jų atsisakyti.

Problemų kelia mobiliųjų įrenginių – planšetinių kompiuterių ir telefonų – programėlių klaviatūros, neturinčios viršutinės skaitmenų eilės, kurioje būtų savitosios lietuvių kalbos raidės. Tuomet nieko kito vartotojams nelieka, tik „švepluoti“.


– Kurios Europos sąjungos valstybės daugiausiai ir mažiausiai naudoja programinę įrangą nacionaline kalba? Kaip didieji programinės įrangos kūrėjai atsižvelgia į nacionalinius poreikius?

– Visų pirma savo kalbą naudoja didesnės valstybės su didesne populiacija. Europos Sąjungoje nacionalinę kalbą kompiuterijoje daugiausiai naudoja Vokietija ir Prancūzija, o kitose šalyse yra kur kas mažiau išversta programinės įrangos – proporcingai mažėja kaip ir šalies gyventojų skaičius. 

Mažiausiai iš visų Europos sąjungos šalių nacionalinę kalbą kompiuterijoje naudoja Bulgarija, Airija, ir Malta. Lietuva pagal programinės įrangos pritaikymą nacionalinei kalbai yra maždaug viename lygyje su šiek tiek mažiau gyventojų turinčiomis Estija, Latvija ir Slovėnija.

Didieji programinės įrangos gamintojai yra sugrupavę kalbas į prioritetines grupes. Pavyzdžiui, korporacija „Microsoft“ prioritetu laiko pirmiau išversti programinę įrangą į vokiečių, prancūzų, italų ir ispanų kalbas, o vėliau verčiama mažesnėms rinkoms. Ypač mažoms rinkoms, tokioms kaip Lietuva ar Latvija, programinė įranga verčiama vėliausiai. Tiesa, kuo toliau, tuo programinės įrangos vertimai vartotojus pasiekia greičiau. 

Šiuo metu „Windows“ operacinė sistema ir biuro programų paketas „Office“ tiek angliškai, tiek lietuviškai išleidžiamas tuo pačiu metu. Mažesnės programos verčiamos kol kas su atsilikimu, o retesnė programinė įranga visai neverčiama į lietuvių kalbą. Atvirojo kodo programinė įranga, tokia kaip „Linux“ operacinė sistema, taip pat verčiama atsiliekant nuo kitų didesnių valstybių, nes turime mažiau savanorių jai versti.

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovės Daivos Tamulionienės komentaras apie .lt domeno vardų su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis naudojimo problemas:

- 2003 m. internetą valdančiai ICANN organizacijai patvirtinus IDN (angl. Internationalized Domain Name) dokumentus, skirtus koduoti ir atvaizduoti savitąsias nacionalines raides interneto varduose, įdiegėme daugiakalbę vardų sistemą .lt domenams registruoti. Nuo 2004 metų kovo 30 dienos sudarėme galimybę įkurti domenus su savitomis lietuviškomis raidėmis.

Nors pavyko išspręsti sudėtingus IDN sistemos diegimo klausimus, pagrindine problema išlieka žmonių įprotis rašyti „šveplai“. Pradžioje nebuvus galimybių naudoti savitąsias lietuviškas raides interneto varduose, lietuviai įprato rašyti jas keisdami lotynų abėcėlės raidėmis. Šio įpročio neatsikratė iki šiol nors ir žinodami, kad tokia galimybė yra. Tad susiduriame ne tik su „šveplų“ interneto vardų, bet ir su „šveplų“ elektroninių laiškų ar trumpųjų žinučių (SMS) problemomis.

Kitose šalyse (Kinijoje, Rusijoje, Arabijos pusiasalio ir Afrikos valstybėse) domenų vardai su savitosiomis nacionalinės kalbos rašto raidėmis greitai išpopuliarėjo ir yra plačiai naudojami. Galbūt tam įtakos turėjo visiškai skirtingas nuo lotyniškojo šių šalių raštas ir patogumas rašyti, todėl „šveplavimo“ problema ne tokia aktuali kaip Lietuvoje.

Kita dalis lietuvių tiesiog nežino, kad domenų varduose galima naudoti savitąsias lietuviškas raides, todėl registruoja tik „šveplą“ domeno vardo variantą. Šia situacija netrunka pasinaudoti konkurentai, užregistruodami tokį pat domeno vardą, tik su savitosiomis lietuviškomis raidėmis, ir nukreipdami lankytojus į visai kitą interneto svetainę.

Tad pats svarbiausias mano patarimas: jeigu domeno varde yra savitųjų lietuviškų raidžių ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, apsaugokite vardą registruodami abu variantus: su savitosiomis lietuviškomis (pvz., gražus-vardas.lt) ir su lotyniškomis raidėmis (pvz., grazus-vardas.lt). Vėliau galėsite nukreipti lankytojus į kurį nors vieną išvengdami konkurencijos dėl auditorijos ir ginčų dėl klaidinamo domenų vardų panašumo su kitam asmeniui priklausančiu domenu vien dėl jų labai panašios rašybos.




Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)