2019 m. kovo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kodėl internete vis dar „švepluojame“?

Mantas LAPINSKAS, KTU Viešųjų ryšių projektų vadovas

Gintautas_Grigas_.Did..jpg


Nors interneto vardus, elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes (SMS) galima rašyti su lietuviškais rašmenimis, vis dar didelė dalis lietuvių internete „švepluoja“. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš beveik 200 000 registruotų .lt domenų tik apie 2000 arba vos 1 procentas tėra domenai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.

Apie tai, kaip buvo lietuvinami pirmieji kompiuteriai ir kodėl lietuviai vengia internete lietuvybės kalbamės su Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininku, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos nariu dr. Gintautu Grigu (nuotraukoje).

– Už nuopelnus lietuvinant kompiuterijos terminus, rengiant kompiuterijos terminų žodyną, vadovėlius ir publikacijas esate pagerbtas Kalbos premija. Kodėl pasirinkote būtent šią veiklos sritį?

– Kai atsirado pirmieji kompiuteriai ir prireikė lietuvių kalbos, labai tuo susidomėjau. Iš pradžių tik agituodavau, kad reikia lietuvinti, o vėliau – pats ėmiausi darbo. Aš buvau net lietuviškas raides klaviatūrai nupaišęs, kai dar nebuvo sąvokos „šriftas“.

Pirmoji sulietuvinta programinė įranga buvo „MS DOS“ operacinėje sistemoje veikianti elektroninio pašto programa „Demos Mail“. Į lietuvių kalbą buvo išversti ne tik šios pašto programos tekstai, bet ir suderintos skirtingos tuo metu naudotų operacinių sistemų „MS DOS“ ir „MS Windows“ koduotės elektroniniuose laiškuose. Gautų lietuviškų laiškų nebereikėjo perkoduoti, todėl nebeliko pasiteisinimo mėgstantiems rašyti „šveplai“.

– Ar su „šveplos“ kalbos internete problema susiduria ir kitos šalys? 

– Domėdamasis apie savitųjų raidžių naudojimą kitose kalbose pastebiu, kad užsieniečiai jas naudoja normaliai arba bent dažniau negu lietuviai.

Esame analizavę situaciją skaičiuodami, kaip įvairių tautų žmonės registruodamiesi pokalbių programoje „Skype“ užrašo savo miestų pavadinimus, turinčius savitųjų raidžių. Tyrimo duomenys atskleidė, kad danai ir vokiečiai 100 proc. taisyklingai rašo savo miestų pavadinimus, estai, suomiai, švedai – apie 95 proc., čekai, lenkai, islandai – 80 proc., ispanai – 60 proc., o lietuviai – tik 18 proc. Kitaip tariant, tik kas penktas lietuvis „nešvepluoja“. 

Analizuodami, kodėl tokie dideli savitųjų raidžių naudojimo skirtumai tarp tautų, padarėme išvadą, kad tai priklauso nuo klaviatūrų. Danų, vokiečių, estų, suomių ir švedų klaviatūros yra visavertės, t. y., visų savitųjų raidžių rinkimo patogumas nesiskiria nuo visų kitų raidžių rinkimo patogumo. Kitų paminėtų valstybių klaviatūros iš dalies visavertės.

Visavertę standartinę lietuvišką klaviatūrą (ĄŽERTY) naudoja ne daugiau kaip 1 proc. lietuvių, o visi kiti – taip vadinamą „skaičiukinę“ klaviatūrą, kurioje visas savitąsias raides sunkiau surinkti, nes reikia dažnai persijunginėti. Tą patvirtino kita nedidelė apklausa. Iš prisipažinusių, kad „švepluoja“ lietuvių, 81 proc. atsakė esą savitąsias raides surinkti sunkiau nei kitas.

(Mūsų svetainės www.kaunozurnalistai.lt ,,Komentaruose" - dr. Gintauto Grigo atsakymai į kitus klausimus ir  Daivos Tamulionienės komentarai)




Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)