2019 m. kovo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Apie sardonišką publicistiką. 2. KAI TALENTAS SKĘSTA PATYČIŲ LIŪNE...

Antanas MARČIULIONIS, LŽS ir žurnalistikos senjorų klubo MES narys


Rinkimai - 16 didele_2.jpg



Toliau pasižvalgykime  po vilniečio šiurpintojo (mano įvardinto VEŠ) sardoniškos publicistikos lankas. Bevanojant pradeda aiškėti, kodėl, pavyzdžiui, kandidatuoti į Prezidentus panoręs premjeras S. Skvernelis tapo Mesijumi – policininku, atėjusiu iš Rusnės estakados beatliejaus, kad jis yra isterikas. VEŠ vanoja vargšą premjerą ir vis klausia:

„Kodėl Šimonytei jau numezgei Grybauskaitės klano etiketę?“, „Kodėl bandei parodyti kitiems dviem valtyje, kur blezdingos žiemoja, kodėl drebtelėjai, kad Nausėda ir Šimonytė yra jokie tokie kandidatai, o tik Prezidentės Grybauskaitės iš anksto paskirti įpėdiniai“… 

Taigi, kaip ir aišku – nebūtų premjeras siekęs įsibrauti dviejų kandidatų į prezidentus kaimynystėn, vis vienu vanojimu šiurpintojo pirtyje būtų mažiau. Ko gero, net nesapnavo, kad toks žiniasklaidos didžiavyrio pastangos jam skersai kelio stos.

Bet drįsčiau manyti, kad to pėrimo premjeras visiškai nesibaido. Ima ir vėl sušneka, anot VEŠ, ką nors nei šį, nei tą. O pastarasis tada – už bizūno: 

„Skvernelis savo liežuviu suduos galingą smūgį kapitalizmui“,„Valstybę valdo žmogus per ištisą klaidų grandinę išsviestas per aukštai savo sugebėjimams ir būdui...“, „Isterija, pakelta į Ministro pirmininko lygį = valstybės bekelė...“, „Kas norės investuoti šalyje, kurią valdo demagogas, sąmoningai bloginantis verslo aplinką...“, „Galima tik apgailėti save ir Lietuvą, kad Ministro Pirmininko poste atsidūrė dar vienas skystas ir politiškai neįgalus žmogus“...

Taip ir norisi pasakyti: „Pone daugelio išgarbintas apžvalgininke, kam jau kam, o tamstai apie isteriškumą nederėtų net žioptelėti. Sardoniškumu su arogancijos priemaišomis persmelktos daugelis jūsų publikacijų. O ką tai reiškia išvertus į tamstos mąstymą? Publicistika, pakelta į jūsų lygį = žurnalistikos bekelė. Net ir tada, kai savos pirties rimbą būnate trumpam užkišęs užantyje, jūsų straipsnius vienijanti žodinė ekvilibristika dvelkia menkai paslėptu įžūlumu. Apmaudoka, kad visame tame ir talentas, ir išprusimas praranda pusę savo vertės.

Nežinau, ką šiandieną Saulius Skvernelis galvoja apie savo „baudėjo“ talentą ir sardonizmą, bet, manau, mintys nors retsykiais premjerą dar nuveda į 2015-ųjų metų pabaigą, kai jį, besitraukiantį iš Vidaus reikalų ministro posto, atkakliai gynė ne kas kitas, o šis, šalyje gerai žinomas, žurnalistas. Dabar jis tą patį pareigūną,  tik jau kandidatą į prezidentus. purvais drabsto.

„Kas tokio atsitiko, kad dvi svarbiausios mūsų moterys Seimo pirmininkė L. Graužinienė ir Prezidentė D. Grybauskaitė šoko ant Vidaus reikalų ministro? – savo publikacijoje retoriškai klausė jis. – Galima būtų pradėti iš tolo – kad S.Skvernelis kovėsi už tai, jog policija būtų stiprinama ne tik žodžiais, bet ir pinigais… Situacija išties apgailėtina: traukiasi ne iš mažo miestelio prezidentės prieš S.Skvernelio valią atsitemptas policijos generalinis komisaras, ne rajono komisaras, o vienintelis šios Vyriausybės ministras su p...ais, kaip pasakytų amerikonai… Ministro galva lekia tik dėl vieno policijos atlėpausio. Net dalis kritiškai mąstančių D. Grybauskaitės choristų, regis, šįkart suvokė kad Lietuva prarado geriausią šio kabineto ministrą. Prarado tuo metu, kai tokio ypač reikia. Reikia žmogaus, galinčio priimti sprendimus…

S.Skvernelis atsistatydino, bet policijai, pasienio apsaugai, policijos ir atsakingos politikos simpatikams jis vis tiek liks Ministru… Ko reikia? Nepriimti Ministro atsistatydinimo. Atsiprašyti jo ir pripažinti, kad Lietuvos tauta nusipelnė bent jau politikos be asmeniškumų...“

Taip šiandieninis šiurpintojas rašė prieš keturis metus. Net džiaugsmas ima, perskaičius, kad jo manymu, ši asmenybė gali būti ir šilta ir dalykiška, konkreti. Argi nemalonu iš tokio skrupulingo žmogaus išgirsti tiek padrąsinančių žodžių? Nebent tądien, kai viešosios erdės šiurpintojas ėmėsi buvusio Vidaus reikalų ministro advokato vaidmens, „reikiama“ koja buvo iš lovos išlipęs, pagalvojau sugretinęs daugybę „linčiuojančių“ jo „opusų“. 

Tokia, matyt, bent kiek slystelėjusio dažno šalies valdžios pareigūno dalia – ne savo noru būti išpertam firminėje VEŠ pirtelėje. Iškęsti jos karštį būtų įmanoma, gal ne vienas net vanojimo naudą pajustų, jeigu ne skaudžia vanta paverstos užgaulių žodžių, o kartais ir įžūlių patyčių virtinės. Kiekviena jų šaukte šaukia: štai toks aš visų jūsų šiurpintojas! 

Kuo daugiau tokių straipsnių skaitai, tuo dažniau susimąstai. Juk tik alegorika ir epitetai , šiaip ne itin padorių žodelių ekvilibristika, ir palaiko šio žurnalisto kūrybinį potencialą? 

(Bus daugiau)

LŽS ir LDS nario Vladimiro Beresniovo piešinys


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)