Anuo metu, kai Lietuvoje šio žinomo apžvalgininko dar niekas nebuvo pavadinęs viešosios erdvės šiurpintoju, dauguma skaitytojų jį ypač vertino už išprusimą, temų aktualumą, už tai, kad „nei vienai valdžiai neduoda ramiai gyventi“. Ir, žinoma, už jo talentą. Problemų aštrumu, prasmingomis įžvalgomis alsuojantys straipsniai spaudoje, komentarai televizijos, radijo laidose negalėjo likti be pelnyto visuomenės dėmesio. Didelę patirtį turinčio žurnalisto nuomonė tapo pageidaujama kone kiekvienoje žiniasklaidos grandyje.
(Nuotraukoje: Publikacijos autorius kaunietis žurnalistas, LŽS narys Antanas Marčiulionis)
Šiandieną situacija šiek tiek kitokia. Žinia, talentas ir išprusimas niekur nedingo, populiarumo dar irgi per akis, o elementarios pagarbos tiek savo rašinių herojams, kokie jie bebūtų, tiek skaitytojams šio darbštuolio publicistikoje vis dažniau ir dažniau reikia su žiburiu ieškoti.
Gal dėl to reikia ieškoti, kad žmogus dar vis nepraranda vilties aukštavaldžiams pareigūnams proto „įkrėsti“, gal norisi pasipuikuoti savo galiomis… Galynėdamasis su jais neretai tiek „malkų priskaldo“, kad nemažai daliai visuomenės, o juo labiau valdžios akyse piktavaliu žurnaliūga, paprasčiausiu pliurpalu telieka.
Portalas „Tiesos.lt“ kolegą netgi didžiuoju viešosios erdvės šiurpintoju įvardino: „Šiurpėje apie „paprastąjį karbauskizmą“ jis leidžiasi šiurpinti kitus ir pats baisiai šiurpinasi, pasakodamas išties šiurpulingą isteriją apie „paprastąjį karbauskizmą“. Nors šiurpintojo teigimu „karbauskizmas“ – kaip fašizmas, marksizmas-lenininzmas ar putinizmas – yra visiškai eklektika, pats pasakotojas sugeba išlikti nuoseklus ir net įžvelgia kai ką išties šiurpaus. Pasirodo, „kaip ir kiti juodašimtiški judėjimai, karbauskizmas pasižymi panieka žmonėms, kerštingumu, visuomenei priimtinų taisyklių nesilaikymu“…
O jeigu iš šio portalo tos pačios publikacijos dar vieną sakinuką paskaitysit, ko gero jūs taip pat nejaukiai pasijusite. Taigi, šiurpintojas randa savyje jėgų vėl ir vėl priblokšti skaitytojus – pasirodo, kad ant „karbauskizmo“ pirmąkart taip „atvirai iššieptų supuvusių dantų“ jis sugebėjęs įskaityti – ką jūs manote?! – spaudą „Made in Kremlin…“. Originaliai populiarusis apžvalgininkas mestelėjo, ar ne?
Pasigedote šio žurnalisto pavardės? Tegul šįkart jis ir lieka su viešosios erdvės šiurpintojo pseudonimu. Tiesiog VEŠ. Ne pavardė esmė, bet asmenybė. Bet ir viena, ir kita kur kas labiau išryškės, jeigu turėsite šiek tiek kantrybės skaitydami tolesnius mano bandymus bent mažumėlę jas atskleisti.
Dažniau paskaitantiems bent portalo „Delfi.lt“ puslapius, beveik garantuoju, mintyse šmėkštelės, sakyčiau, simpatiško mūsų visų šiurpintojo pavardė. O gal išvysite ir tą nuolat matomą veidą su vis kitokia šypsenėle. Ir vis su kitu švarkeliu, kitu kaklaryšiu, kitais baltinukais. Tik pajudini kompiuterio pelytę – dekstope visas pulkas tokių šiurpintojo paveikslų išnyra. Tarsi į kokią ekspoziciją patenki. Negali nesuprasti, kad VEŠ šiame portale – kotiruojasi labai aukštai.
Anąsyk net pyktelėjau prisiminęs vieno internauto atsiliepimą apie šį publicistą: „Fizionomija kaip Gebelso, žurnalistika – Švonderio lygio ir ta firminė sardoniška šypsenėlė…“
Surado, mat, palyginimą – kokia publikacija, tokia ir šypsenėlė. Bet greitai atlyžau. Gal žmogus pervargo skaitydamas VEŠ opusus ir nesuvaldė nervų. Dėl jų pervargimo visko pritauškiama. Ne be reikalo sakoma: „Kaip šauksi, taip atsilieps“.
Nenuilstantis kritikas prisišaukia daug piktų pastabų. O portalas „Ekspertai.eu“ išrėžė šiurpintojo stiliumi: „Namudinis propagandistas, už pinigus platinantis savo lozungus pačiame objektyviausiame ir teisingiausiame portale „Delfi.lt, savo paties nesupratimo pasėkoje vadinantis save politikos apžvalgininku…“.
Nereikėjo šitaip žmogaus skaudinti. Juk talentą nesunku atpažinti jau vien iš straipsnių antraščių. Kone visos tokios, kad dažnas redaktorius jas perskaitęs, ko gero, VEŠ per petį paploja: „Ko nori R. Karbauskio karvė, A. Butkevičiaus veršiai ir konservatorių katinai?“. „Kas rūpinasi Skvernelio kojinėmis ir Kirkilo bičiulių vynu?“, „Ar išgelbės Karbauskį LVŽS CK organas „Naisių pono teisybė?“, „Širinskienės metai, prarasti metai“, „Ar vagys ir sukčiai vėl sudarys vyriausybę?, „Karbauskio ir Skvernelio klika kartoja KGB „Alfa“ smogikų ataką“, „Kaip Karbauskio alavinis kareivėlis viršijo degtinės pardavimo planą“, „Antrassis Mesijo atėjimas – iš Rusnės betliejaus“…
Argi nepanašu, kad tai vis tarsi rodyklės į valdžios vyrų ir moterų laukiančią pačią karščiausią pirtį? Ir dar kaip panašu. Nevarginant skaitytojų spėlionėmis, dažniausiai iš karto nurodoma ir kas ten, toje firminėje šiurpintojo pirtyje bus vanojamas. Būtent dėl to daugeliu atvejų – visuomenės dėmesys garantuotas. Kuris gi nedegs noru sužinoti, kuo šįkart „kaltinamasis“ bus periamas: nejaugi vėl bizūnu?
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys iš ciklo ,,Rinkimai. 2019-ieji”
