2019 m. rugsėjo 16 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kauniečių ,,Gerumo kristalas" - žurnalistės V.Grigaliūnienės sūnui Dainiui !..


Grigaliunas_su_mama_didl..jpg


Šeštadienį savaitraštis ,,Laikinoji sostinė" išspausdino Joanos Gimberytės publikaciją ,,Jaunas kineziterapeutas triskart tapo herojumi”. 

Persispausdindami šį rašinį norime pasidžiaugti, kad puikaus sūnaus mama – žinoma žurnalistė, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos narė Virginija Grigaliūnienė. Ačiū kolegei ir jos šeimai, kad užaugino, išmokė ir išauklėjo savęs vertą sūnų!

***
Miestui ir žmonėms nusipelnę kauniečiai kasmet pagerbiami. Vasario 16-osios proga buvo apdovanotas jaunuolis, net triskart pasižymėjęs gerais darbais. Ar taip kaip šis vaikinas pasielgtų kiekvienas?

Kauno rotušėje vyko Santakos garbės ženklų, Gerumo kristalų bei burmistro Jono Vileišio medalių įteikimas. Gerumo kristalu už reikšmingus ir neatlygintinus darbus Kauno bendruomenės labui buvo apdovanotas Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos kinezi-terapeutas Dainius Grigaliūnas.

Pristatydamas jauną herojų Kauno savivaldybės atstovas Tomas Jaruševičius pabrėžė, kad D. Grigaliūnas apdovanojamas ne už vieną, o net už tris gerus darbus. Maždaug pries metus Dainius išgelbėjo nuo smurto artimoje aplinkoje naktį iš namų sprukusią moterį. Dar anksčiau padėjo ša- likelėje gulinčiai sužalotai kaunietei. O galiausiai padėjo pasiklydusiai senolei grįžti j namus.

Močiutė keliavo pusnuogė

Net trys geri darbai per porą metų! Gal D.Grigaliūnas sąmoningai ieško, kam ir kuo padėti?
Vaikinas juokėsi, kad viskas vyksta savaime.

„Viskas man kažkaip taip išeina. Tiesiog būna, važiuoji ir pasitaiko tokia situacija. Nežinau, gal toks likimas?“ - stebėjosi jis pats.

Pastarąjį kartą, po kurio jaunam kineziterapeutui ir nutarta skirti apdovanojimą, pagalbos rei- kėjo naktį sutiktai senolei. Moteris buvo vienmarškinė ir akivaizdžiai paklydusi.

„Naktį važiuojant namų link yra tokia atkarpa, kur beveik ištisai miškas, ten nieko nėra. Ir, žiūriu, močiutė mišku eina. Visai pusnuogė, trumpomis rankovėmis. Avėjo vadinamuosius kroksus, įsispyrusi basnirčia... Nesupratau, kas įvyko.

Sustojau, paklausiau, kur eina. Pati neatsiminė - galbūt jai buvo demencija ar kažkas panašaus?
O iš paskos kaip tik važiavo dar keli vyrukai. Nepažįstami, tačiau padėti sustojo ir jie“, - pasakojo Dainius Grigaliūnas.

Vaikinai suprato, kad greitos pagalbos iš nieko negali tikėtis, pasirūpinti senute teks jiems pa- tiems. Visi drauge pasisiūlė moterį parvežti namo.

Pamanė, kad užpuolė

Pirmoji senolės reakcija buvo visai ne dėkingumas. 
Priešingai - moteris pamanė būsianti užpulta.
,,Močiutė išsigando. Tačiau mes neatstojome, vis tiek ją kalbinome. Iš pradžių ji nelipo į mašiną, sakė: „Jūs gal mane nuvešit kur nors, gal nužudysit.“

Nesuprato, kad mes tiesiog norėjome padėti", - sakė vaikinas. Anot jo, keisčiausia tai, kad senolė neatsiminė, kaip jai grįžti į namus, tai yra nežinojo, kurioje vietoje atsidūrė ir kur jai reikia eiti. Tačiau tiksliai žinojo savo adresą.

Gelbėtojai padėkos nelaukė

Kai jaunuoliai tą adresą įvedė į navigacijos programėlę, pamatė, kad moters namai už 4 kilometrų. Veikiausiai taip toli senolė atklydo pėsčia. 
D.Grigaliūnas prisiminė, kad ji jau buvo visai sušalusi.

Pagaliau vaikinai priprašė senolę atsisėsti į masiną. Parvežė ją namo, o tada, kaip pamena Kauno herojus, jau supuolė ir visi kaimynai, klausinėjo moters, kur ji čia pakliuvo.
Gelbėtojai jokios padėkos nelaukė - sėdo į mašinas ir išvažiavo namo. Pasak jaunojo mediko, jie tiesiog padarė, ką reikėjo.

„Man tai pasidaro automatiškai. Aš nesvarstau, reikėtų padėti ar nereikétų. Tiesiog pamatai, kad žmogui reikia pagalbos, ir darai. 
Net keista gauti šį apdovanojimą, nes manau, kad taip pat pa- sielgtų kiekvienas iš mūsų“, - šypsojosi didvyris. 

Faksimilėje iš laikraščio ,,Laikinoji sostinė": Jaunasis kineziterapeutas Dainius Grigaliūnas su savo mama Virginija po apdovanojimo Kauno rotušėje



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)