Šeštadienį savaitraštis ,,Laikinoji sostinė” išspausdino Joanos Gimberytės publikaciją ,,Jaunas kineziterapeutas triskart tapo herojumi”.
Persispausdindami šį rašinį norime pasidžiaugti, kad puikaus sūnaus mama – žinoma žurnalistė, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos narė Virginija Grigaliūnienė. Ačiū kolegei ir jos šeimai, kad užaugino, išmokė ir išauklėjo savęs vertą sūnų!
***
Miestui ir žmonėms nusipelnę kauniečiai kasmet pagerbiami. Vasario 16-osios proga buvo apdovanotas jaunuolis, net triskart pasižymėjęs gerais darbais. Ar taip kaip šis vaikinas pasielgtų kiekvienas?
Kauno rotušėje vyko Santakos garbės ženklų, Gerumo kristalų bei burmistro Jono Vileišio medalių įteikimas. Gerumo kristalu už reikšmingus ir neatlygintinus darbus Kauno bendruomenės labui buvo apdovanotas Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos kinezi-terapeutas Dainius Grigaliūnas.
Pristatydamas jauną herojų Kauno savivaldybės atstovas Tomas Jaruševičius pabrėžė, kad D. Grigaliūnas apdovanojamas ne už vieną, o net už tris gerus darbus. Maždaug pries metus Dainius išgelbėjo nuo smurto artimoje aplinkoje naktį iš namų sprukusią moterį. Dar anksčiau padėjo ša- likelėje gulinčiai sužalotai kaunietei. O galiausiai padėjo pasiklydusiai senolei grįžti j namus.
Močiutė keliavo pusnuogė
Net trys geri darbai per porą metų! Gal D.Grigaliūnas sąmoningai ieško, kam ir kuo padėti?
Vaikinas juokėsi, kad viskas vyksta savaime.
„Viskas man kažkaip taip išeina. Tiesiog būna, važiuoji ir pasitaiko tokia situacija. Nežinau, gal toks likimas?“ – stebėjosi jis pats.
Pastarąjį kartą, po kurio jaunam kineziterapeutui ir nutarta skirti apdovanojimą, pagalbos rei- kėjo naktį sutiktai senolei. Moteris buvo vienmarškinė ir akivaizdžiai paklydusi.
„Naktį važiuojant namų link yra tokia atkarpa, kur beveik ištisai miškas, ten nieko nėra. Ir, žiūriu, močiutė mišku eina. Visai pusnuogė, trumpomis rankovėmis. Avėjo vadinamuosius kroksus, įsispyrusi basnirčia… Nesupratau, kas įvyko.
Sustojau, paklausiau, kur eina. Pati neatsiminė – galbūt jai buvo demencija ar kažkas panašaus?
O iš paskos kaip tik važiavo dar keli vyrukai. Nepažįstami, tačiau padėti sustojo ir jie“, – pasakojo Dainius Grigaliūnas.
Vaikinai suprato, kad greitos pagalbos iš nieko negali tikėtis, pasirūpinti senute teks jiems pa- tiems. Visi drauge pasisiūlė moterį parvežti namo.
Pamanė, kad užpuolė
Pirmoji senolės reakcija buvo visai ne dėkingumas.
Priešingai – moteris pamanė būsianti užpulta.
,,Močiutė išsigando. Tačiau mes neatstojome, vis tiek ją kalbinome. Iš pradžių ji nelipo į mašiną, sakė: „Jūs gal mane nuvešit kur nors, gal nužudysit.“
Nesuprato, kad mes tiesiog norėjome padėti”, – sakė vaikinas. Anot jo, keisčiausia tai, kad senolė neatsiminė, kaip jai grįžti į namus, tai yra nežinojo, kurioje vietoje atsidūrė ir kur jai reikia eiti. Tačiau tiksliai žinojo savo adresą.
Gelbėtojai padėkos nelaukė
Kai jaunuoliai tą adresą įvedė į navigacijos programėlę, pamatė, kad moters namai už 4 kilometrų. Veikiausiai taip toli senolė atklydo pėsčia.
D.Grigaliūnas prisiminė, kad ji jau buvo visai sušalusi.
Pagaliau vaikinai priprašė senolę atsisėsti į masiną. Parvežė ją namo, o tada, kaip pamena Kauno herojus, jau supuolė ir visi kaimynai, klausinėjo moters, kur ji čia pakliuvo.
Gelbėtojai jokios padėkos nelaukė – sėdo į mašinas ir išvažiavo namo. Pasak jaunojo mediko, jie tiesiog padarė, ką reikėjo.
„Man tai pasidaro automatiškai. Aš nesvarstau, reikėtų padėti ar nereikétų. Tiesiog pamatai, kad žmogui reikia pagalbos, ir darai.
Net keista gauti šį apdovanojimą, nes manau, kad taip pat pa- sielgtų kiekvienas iš mūsų“, – šypsojosi didvyris.
Faksimilėje iš laikraščio ,,Laikinoji sostinė”: Jaunasis kineziterapeutas Dainius Grigaliūnas su savo mama Virginija po apdovanojimo Kauno rotušėje
