2019 m. lapkričio 12 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Atsakymai ... žiniasklaidai. Politinės kampanijos ir etikos problemos

Viktoras TROFIMIŠINAS, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkas

Rinkimai - 16 didele_1.jpg



Visuomenės informavimo etikos komisija sulaukia klausimų dėl žurnalistų, redakcijų darbuotojų, savininkų dalyvavimo politinėje kampanijoje, rinkimų kampanijos nušvietimo, kandidatų dalyvavimo laidų vedėjais, žurnalistų moderavimo politinės kampanijos renginiuose ir kt. ir interesų konfliktų. Visuomenės informavimo etikos komisija tikisi, kad suformuluoti atsakymai padės priimti teisingus sprendimus.

Žurnalistas yra politinės kampanijos dalyvis, dalyvauja rinkimuose kaip partijos kandidatas? Ką daryti vengiant interesų konflikto?

Kiekvienas pilietis gali siekti ir būti išrinktas į valdžios struktūras nepriklausomai nuo profesijos. Tačiau sąžiningos konkurencijos principas reikalauja, kad žurnalistas, dalyvaujantis rinkimų kovoje, jos metu stabdytų savo žurnalistinę veiklą ir vengtų daryti įtaką rinkėjams pasinaudodamas savo profesija.

Pagal Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje bei prieštarauja visuomenės informavimo etikos principams.

Komisija taip pat primena, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai (Visuomenės informavimo etikos kodekso 25 str.).

Ar žurnalistas gali būti rinkimų komiteto kandidatu savivaldybių rinkimuose?

Visuomeninių rinkimų komitetų nariai ir politinių partijų nariai yra lygiaverčiai rinkimų kampanijų subjektai. Politinės partijos ir rinkimų komitetai vienodomis sąlygomis gali teikti visuomenei informaciją apie savo veiklą, vertybes, požiūrį.

Partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai, keldami kandidatus ar jų sąrašus dalyvauti rinkimuose, įsijungia į konkurencinę kovą dėl politinės atstovaujamosios institucijos formavimo. Todėl žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai neturėtų dalyvauti nei politinių partijų, nei visuomeninių rinkimų komitetų veikloje, nes tai sukelia interesų konfliktą.

Jeigu žurnalistas nusprendžia dalyvauti rinkimuose su komitetu, jis, kaip ir partijos kandidatas, turėtų rinkiminio laikotarpio metu nusišalinti nuo žurnalistinės veiklos.

Redakcija, kurios žurnalistas dalyvauja rinkimuose, turėtų jį traktuoti kaip bet kurį rinkimų dalyvį, nedarydama išimčių.

Ar gali žurnalistas būti apygardos, apylinkės rinkimų komisijos nariu?

Dirbdamas rinkimų komisijoje žurnalistas negalėtų objektyviai ir nešališkai informuoti apie jos darbą, nes būtų asmeniškai su ja susijęs ir kiltų interesų konfliktas.

Žurnalistas turi įvertinti, kad rinkimų komisijos narys pasirašo pasižadėjimą sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje, todėl, siekdamas išvengti interesų konflikto, žurnalistas negalės rengti informacijos apie rinkimus.

Ar gali žurnalistas būti rinkimų stebėtoju?

Žurnalistui derėtų atsisakyti stebėtojo pareigų, jeigu jas pasiūlo politinės partijos, išsikėlę kandidatai, rinkimų komitetai, kandidatai į savivaldybių tarybų narius – merus, nes tai reikštų susisaistymą su politinės kampanijos dalyviu ir būtų kliūtis išlikti nešališkam.

Ar gali žurnalistas moderuoti kandidatų susitikimus, debatus?

Taip. Tačiau turi laikytis nešališkumo, lygiateisiškumo, vengti simpatijų, antipatijų demonstravimo.

Ar gali žurnalistas agituoti už/prieš kandidatą, sąrašą?

Žurnalistai neturėtų būti propagandistais, reklamuoti politikų, rinkiminių sąrašų. Žurnalistai turi išnaudoti visą profesionalumo arsenalą ir įstatymų suteiktas galimybes, kad suteiktų rinkėjams objektyvią informaciją, padedančią įvertinti rinkimų kampanijos dalyvius. Rinkimai atspindi visuomenės pilietiškumą, todėl raginti dalyvauti rinkimuose yra pilietiška, tačiau agituoti už ar prieš konkretų kandidatą nėra žurnalistinis pilietiškumas. Tai pasakytina ir apie žurnalistų įrašus socialiniuose tinkluose, kur derėtų susilaikyti nuo agitacijos ar simpatijų/antipatijų raiškos.


Ar draudimas dalyvauti politinėse kampanijose taikytinas ir redaktoriams?

Redaktorius, kaip bet kuris žurnalistas, mėgindamas derinti darbą ir dalyvavimą politinių partijų veikloje, neišvengiamai patenka į interesų konfliktą. Nenusišalindamas nuo pareigų rinkimų kampanijų metu, jis kuria sau išskirtines sąlygas.


Žurnalistas, nuėjęs į politiką, tęsia žurnalistinę veiklą, bet pasirašo kūrinius slapyvardžiu. Ar tai išsprendžia etinę problemą?

Ne. Tai vertintina kaip nesąžiningumas ir slapukavimas.


Rinkimų kampanijos metu žurnalistas ar už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas redaktorius formaliai pasitraukia iš pareigų, įsidarbina toje pačioje įmonėje techniniu darbuotoju (maketuotoju, projektų vadovu ar kt.), bet faktiškai tęsia įprastą veiklą. Ar toks sprendimas panaikina etinę problemą?

Jei žurnalistas ar už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas asmuo rinkimų kampanijos metu ne tik formaliai pasitraukia iš pareigų, bet ir faktiškai atsisako įprasto darbo, toks sprendimas yra tinkamas. Tačiau vien formalus perėjimas į kitas pareigas neatsisakius įprastos žurnalisto, redaktoriaus veiklos nepanaikina konflikto. Šiuo atveju galioja turinio viršenybės formos atžvilgiu principas.


Ar visuomenės informavimo priemonės savininko, redakcijos darbuotojo (ne žurnalisto) dalyvavimas politinėse kampanijose suderinamas su visuomenės informavimo etika?

Kiekvienas visuomenės informavimo priemonės darbuotojas kažkuria prasme atstovauja savo organizacijai, todėl derėtų susilaikyti nuo veiksmų, darančių įtaką rinkėjams. Rinkimų kampanijose dalyvaujantys visuomenės informavimo priemonių savininkai neturėtų piktnaudžiauti savo padėtimi, būti sąžiningi kitų rinkimų kampanijos dalyvių atžvilgiu. Visuomenės informavimo priemonės savininkui įsitraukus į politines varžytuves, redakcija ir jos darbuotojai susiduria su sunkiai įgyvendinamu iššūkiu išlikti objektyviais ir nešališkais kitų politinės kampanijos dalyvių atžvilgiu. Etikos standartus puoselėjanti redakcija turėtų visuomenės informavimo priemonės savininką traktuoti kaip bet kurį rinkimų dalyvį.


Ar gali politikas vesti rinkimų laidą. Ar tai dera su visuomenės informavimo etika?

Profesionaliam politikui neuždrausta vesti televizijos, radijo laidų, tačiau rinkimų kampanijos metu jis turėtų nusišalinti nuo laidos vedimo, siekdamas išvengti nesąžiningo pranašumo politinės reklamos srityje, nebent tokios laidos yra apmokamos rinkimų kampanijos lėšomis ir pažymėtos kaip politinė reklama.


Informuodamas apie rinkimus žurnalistas gali būti nepagrįstai apkaltintas tendencingumu, neobjektyvumu? Atsisakyti rinkimų temos būtų neprotinga. Kaip elgtis?

Rinkimų laikotarpiu žiniasklaida imasi aiškinamosios funkcijos, analizuodama ir supažindindama visuomenę su politinių partijų programomis, palygindama kandidatų pozicijas, supažindindama su jų veikla. Svarbu tai, kad žiniasklaidos priemonės nesudarytų išskirtinių sąlygų vienam kandidatui, vienai kuriai politinei partijai ar jų grupei, suteiktų kritikuojamiems asmenims atsakymo teisę. Verta prisiminti ir „Piliečių santalkos“ dar 2008-siais suformuluotus pasiūlymus žiniasklaidai nušviečiant rinkimus: tapatintis su rinkėjų, o ne kandidatų poreikiais; įsiminti, jog žurnalistas politikui teikia „viešumo deguonį“; skelbti tik pažymėtą politinę reklamą; apdairiai naudotis visuomenės apklausų duomenimis. Svarbiausia sąlyga - taikyti aukščiausius profesionalumo standartus:

*priešintis kandidato reikalavimui pateikti klausimus iš anksto;
*priešintis kandidato reikalavimui parodyti atsakymus prieš spausdinant;
*vengti „bandos žurnalistikos“ politinės kampanijos metu;
*neapsiriboti vien kandidato teikiama informacija;
*sudaryti sąlygas kandidatui atsakyti į kaltinimus.

Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai

Rinkimai_ir_etika._Didele.jpg

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)