2019 m. balandžio 23 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistės V.Grigaliūnienės pamąstymai. Kokiu klausimu kolegoms tikrai nepadėčiau?..

Virginija GRIGALIŪNIENĖ, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė


Grigaliuniene II n naujas_1.jpgSėdžiu vieną vakarą prie televizoriaus ir, kaip įprastai, žiūriu žinias. Jas transliuoja viena komercinė televizija. Baigusis šioms žinioms, nejučiomis persijungiu kitas, irgi transliuojamas komercinės televizijos. Po to – dar vienas TV kanalas, ir dar vienas... Aišku, žinios, nes lietuviškuose kanaluose daugiau nelabai yra kur akis ganyti... Ir, žiūrėk, ateina metas miegoti…
Bet atgulusi ilsėtis niekaip iš galvos neišvarau vienos minties – kokie mūsų televizininkai vis dėlto nekūrybingi! Gal jau dešimt metų vaizdas žinių reportažuose, galima sakyti, toks pats: valdininkas, kuris bus kalbinamas, žmogus, apie kurio darbus, iniciatyvas ar gerus ketinimus ruošiamas reportažas, pradedamas filmuoti įeinantis į savo kabinetą, sėdantis prie rašomojo stalo ir imantis šūsnis dokumentų bei šratinuką – kažką paskaitinėja, po to pasirašinėja… O tada jau pradeda kalbėti į kamerą. 

Tokia iki skausmo įgrisusi reportažo pradžia – pasikartosiu – rodoma metai iš metų! Tiek komercinėse, tiek nekomercinėse TV žinių laidose! 
Kyla klausimas: ar žinių tarnybos žurnalistams vadovauja, atsiprašau, nupušę redaktoriai, kurie reikalauja būtent tokios pateikiamos naujienos (nesvarbu, ji būtų užsakomoji, ar nereklaminė) struktūros, ar televizijų savininkų tokie atgyvenę reikalavimai, ar patys žurnalistai jau bebaigią apsamanoti, kerpėmis beapsitraukiantys? Vieną formatą įsikando – ir iki gyvos galvos?

Bet kiek galima „tą patį per tą patį“ kišti į žiūrovo akis ir galvą? Nejau nerandate geresnių „kampų“, patrauklesnių vaizdų, taiklesnių metaforų? Žinokite, ne tik man tokie banalūs vaizdeliai įkyrėję – ir mano pažįstamiems, kurių turiu labai daug, ir kurie jau seniai kompanijoje atvirai šaiposi iš televizininkų „bukumo“. Mane tai irgi žeidžia, nes lyg ir panašiam luomui atstovauju... Vadinasi, problema yra, ir reiktų ją neatidėliojant spręsti!

Neprašykite jokios „kolegiškos“ pagalbos

Dar viena bėda, kuri ypač išryškėjo prieš artėjančius rinkimus – kelių kolegų prašymas interneto svetainėje, kurią redaguoju, patalpinti apie juos „palankią informaciją“, nes jie mat apsisprendė eiti į rinkimus (neįvardysiu kokius) ir labai nori juos laimėti! Taip sakant, gal galiu „kolegiškai padėti“. Nes esu labai geros širdies, puiki žurnalistė, pilietiška asmenybė ir dar visokia gerietė – tiek pagyrų galima susilaukti nebent gulint karste… 

Jų argumentas irgi senas kaip pasaulis: kuo plačiau apie kandidatus bus paskelbta – tuo didesni šansai patekti prie plataus ir gausaus lovio, oi, atsiprašau, negražu taip rašyti – daugiau galimybių atstovauti rinkėjams, kuriems jau pabodęs valdžios melas ir atėjo laikas tikėtis pradėti gyventi geriau!



Piesinys_ant_supynes._II.jpgPasakiau tiems savo kolegoms tiesiai šviesiai, kad šiuo klausimu mano geranoriškumo nesitikėtų, ir dar kartą tą patį noriu pakartoti viešai: į mane su tokiais prašymais nesikreipkite. Pabūsiu „tokia ir anokia“, bet man tokie dalykai nėra priimtini. 

Jei jau taip norite žūtbūt patekti į valdžią (kaip mintijo kūrėjas Juozas Erlickas – populiariausi šiandien Lietuvoje yra bažnyčia ir kariuomenė, bet į bažnyčią žmonės nevaikšto, o kariuomenės stengiasi išvengti; tuo tarpu Seimu niekas nepasitiki, o nori į jį visi!) – sukitės, kaip norite, susitikinėkite su rinkėjais ir žadėkite aukso kalnus, prieš rinkimus šluostykite ašaras seniukams globos namuose ar iš savo piniginės skirkite dalį sunkiai gyvenantiems pensininkams, bėdokite kartu su jais, kokie jie nelaimingi, ir kaip jiems staiga pasidarys gerai, jei balsuos už jus, ir t. t., ir t. t., bet manęs į šitą jovalą nevelkite. 

Ir ne vien dėl to, kad panašius nešvarius dalykus draudžia Visuomenės informavimo etikos kodeksas - ir todėl, kad dar turiu bent šiek tiek Sąžinės... Nors, prisipažinsiu, žurnalistui visą gyvenimą išlikti su švaria Sąžine iš tiesų yra be galo sudėtinga... Taip ar ne?


Nuotraukoje: Publikacijos autorė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė Virginija Grigaliūnienė

Dailininko, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos nario Vladimiro Beresniovo piešinys rinkimine tema


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)