2019 m. spalio 17 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistikos senjorai. Pareigos, abejingumo ir atradimo akimirkos

Povilas Antanas KAUNAS, LŽS ir žurnalistikos senjorų klubo MES narys

Senjorai_15_didele.jpg


Sausio viduryje (šį kartą dėl objektyvių priežasčių) LŽS kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES nariai buvo susirinkę į eilinę sueigą ne šešioliktą, kaip visuomet, bet penkioliktą dieną.



Senjorai_15__1__II.jpg(Nuotraukoje: Publikacijos autorius LŽS narys Povilas Antanas Kaunas)

Prisiminę pernai Anapilin išėjusius klubo narius A. Subačių, P. Žemkauską, S. Dargį, J. Ruzgą, pasveikinę tą dieną ir netrukus švenčiančius savo gimtadienius, ilgai ir įdomiai diskutavo apie šio laikmečio problemas, politines aktualijas, dar vis pasitaikančius gyvenimo akibrokštus ir... kai kurių valdžios vyrų, net atsakingų institucijų, neobjektyvumą vertinant jau istorija tampančius mūsų gyvenimo kai kuriuos faktus. 

Nors buvo ilga kaip šimtmetis naktis...

Diskusijai pradžią davė „Laikinojoje sostinėje“ išspausdintas „Lietuvos ryto“ žurnalisto Artūro Jančiaus straipsnis apie 1991 metų sausio tryliktosios įvykius. Bet ne Vilniuje. kai radijo ir televizijos bokštą šturmavo sovietiniai tankai, o apie situaciją Kaune, Radijo ir televizijos redakcijoje bei jos prieigose – dabar čia buvo laukiama tų pačių sovietinių tankų šturmo. 

Šią akimirką žinios apie tragiškus įvykius Lietuvoje tik iš čia šalies gyventojams ir visam pasauliui buvo perduodamos nedidelio kolektyvo pasišventimo dėka, kurio cementuojamos grandies ryškia dalimi buvo jaunas, bet jau žiūrovų tarpe populiarumu garsėjantis laidos „Sekmadienio rytą“ redaktorius Vidas Mačiulis.

 Beveik dvylika valandų be pertraukos jis nepaleido iš rankų mikrofono dar kol kas neparklupdytos šalies gyventojams ir visam pasauliui pranešinėdamas karščiausias žinias. O kai išėjo iš pastato, norėdamas nors akimirkai parvažiuoti į namus nusiprausti, persirengti, čia jį pasitiko didžiulė susirinkusių ginti Radijo ir televizijos pastato žmonių minia ir jos gaudžiantis, bet darbus, tiesiog širdį veriantis „Ačiū! Ačiū!“ Ir pastaba, kad televizijos darbuotojai pasigailėtų to visiškai išsekinto  žurnalisto. 

Nuo šių tragiškų įvykių praėjo 28 metai! Gerai, kad kiekvieną kartą į Vilnių, į Sausio 13 – tosios minėjimą, kviečiami ir du kauniečiai, tuometės radijo ir televizijos Kauno redakcijos žurnalistai, bet kažkodėl Sausio 13 – tosios atminimo medaliai dar vis neįteikti.




Senjorai_15_3_II.jpg
Taip ir nesulaukę šio garbingo apdovanojimo, Anapilin jau išėjo Vacys Urbonavičius, Stasys Dargis, Zigmas Milaševičius, TV inžinieriai Vytautas Valaitis, Benas Karla, Gintautas Valaitis, nors ne vieną kartą buvo kreiptasi ir rašyti raštai šio apdovanojimo specialiai komisijai.

Liūdniausia, kad per prabėgusius 28 metus šie medaliai buvo įteikti ir jo nenusipelniusiems. Ne vienas ir ne du tariamieji Sausio 13 – tosios „didvyriai“, paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, juos privalėjo grąžinti...

(Nuotraukoje: Fotografas LŽS narys Ričardas Šaknys)

Kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES nariai aiškiai ironizavo patardami šių šaliai tragiškų įvykių dalyviams V. Mačiuliui, J. Kundrotui dar ... ,,laukti“. Juk yra nemažai pavyzdžių (ypač pasaulinio pašto istorijoje), kai, pavyzdžiui, išsiųstas laiškas adresatą pasiekia po 75 ir daugiau metų. Bet pasiekia!.. Ko gero, atsitiks ir čia – ir tegul tos iškilmingos akimirkos – pelnytų apdovanojimų – kolegos nesulauks, bet šie garbingi medaliai tikrai bus įteikti jeigu ne jų anūkams, tai proanūkiams?.. 



Senjorai_15_2_II.jpgLaisvalaikio žinynas su ... 500 metų kalendoriumi

Buvo įdomi, intriguojanti ir antroji sueigos dalis, kai žurnalistikos senjorams V. Mačiulis pateikė dar spaustuvės dažais kvepiančio „Laisvalaikio žinyno“ su... 500 metų kalendoriumi (!) vieną egzempliorių, kurį paruošė buvęs Skriaudžių buities muziejaus direktorius, gausios kalendorių kolekcijos surinkėjas Pijus Brazauskas ir ilgametis leidyklos „Kalendorius“ vadovas Aurelijus Noruševičius.


(Nuotraukoje: LŽS nariai Jonas Dirsė ir Juozas Kundrotas (dešinėje)

Apie Aurelijų ir jo vadovaujamą leidyklą klubo nariai jau seniai ir nemažai žinojo. „Kalendorius“ – šiuo metu, turbūt, ilgiausiai ir kol kas sėkmingai dirbanti Lietuvoje privati leidykla, kasmet išleidžianti ne tik labai patrauklius, turiningus, įvairiausio formato, apimties ir paskirties kalendorius, bet ir nemažai mokslo populiarinimo, grožinės literatūros, knygų, brošiūrų vaikams ir paaugliams. O leidyklos vadovas Aurelijus – jau ne vieną dešimtmetį gyvenimo ritmo neišsekintas, kiekvienais metais mus dar vis stebina naujais užmojais, naujomis idėjomis ir atradimais.




Senjorai_15_5_II_As.jpg2018 metų pabaigoje išleistas ,,Laisvalaikio žinynas su 500 metų kalendoriumi“ yra jo ir Pijaus Brazausko bendro darbo rezultatas. 
Tačiau apie Pijų Brazauską mūsų klubo nariai buvo girdėję ne tiek jau daug.

 Pasirodo, jau seniai Pijus rinko ir analizavo iš įvairių pasaulio šalių atkeliavusius kalendorius – jis atkakliai ieškojo būdo, kaip juos visus susisteminus, sukurti tokį vieną universalų kalendorių, kad ateityje nereikėtų jo kasmet keisti nauju. Ir pagaliau, talkinant Aurelijui Noruševičiui, jį rado! 

(Nuotraukoje: Skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis)

„Laisvalaikio žinyną“ labai greitai perprato klubo narys Aleksandras Vitkus ir mielai apie tai pasidalijo su kolegomis.. Pasirodo, jo pagrindą sudaro unikalus 500 metų kalendorius, prasidedantis 1700 ir baigiantis 2200 metais. Jame pateikiama 16 lentelių, kuriomis naudojantis labai nesunku surasti, pavyzdžiui, žinant tėvų, giminaičių, net protėvių gimimo datas , ne tik kuriomis savaitės dienomis jie gimę, bet ir jų zodiako ženklus. Nesunku rasti, kokiomis savaitės dienomis vyko šalies ir pasaulio istorijoje svarbūs įvykiai. Neabejotinai, šis žinynas labai palengvins paieškos darbus genealoginių medžių sudarytojams,, istorikams.

Kita šio žinyno neabejotina teigiamybė, kad jame labai saikingai pateikiama nemažai populiarių žinių ne tik apie mūsų Žemę, klimatą, bet ir Galaktiką, įdomių spėjimų apie prasidedančią Vandenio erą ir netgi... apie pasaulio pabaigą! Randame nemažai kitų įdomių istorinių faktų.
Nors žinyne nenurodomas tiražas, neabejojame, kad jis nemažas ir kad greitai sulauks pakartotinio leidimo.

LŽS nario Vlado Dekšnio nuotraukos

(Apatinėje) LŽS nariai Laimonas Inis, Povilas Antanas Kaunas, Aleksandras Vitkus (dešinėje)


Senjorai_15_Trise_Didele.jpg



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)