2019 m. lapkričio 12 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Artūras Jančys. Buvo ilga kaip šimtmetis naktis

Artūras JANČYS, laikraščio ,,Lietuvos rytas" žurnalistas

As_vienas._Didele_n..jpg



Jaunas, bet jau populiarus žurnalistas Vidas Mačiulis  (nuotraukoje) tą dieną prieš 28 metus ruošėsi eilinei sekmadienio laidai iš Kauno. Jis dar nežinojo, kad iš eterio neišlįs beveik 12 valandų ir kalbės anaiptol ne apie krepšinį. 

„Žinomas faktas, kad 1991 metų sausio 13-ąją sovietams užėmus Lietuvos televizijos ir radijo centrą tiesos žodis apie įvykius Lietuvoje pasauliui sklido iš Kauno. Tačiau iš tolimų šalių atvykę žurnalistai išsprogdina akis iš nuostabos sužinoję, kad aš faktiškai be pertraukos beveik dvylika valandų pranešinėjau žinias šaliai ir visam pasauliui. Šį faktą, kaip ir kitus pasiaukojančių kauniečių žygdarbius tomis kruvinomis sausio dienomis, žino ir mūsų politikai, tačiau kauniečių nuopelnai ir beveik po 30 metų dar nėra deramai įvertinti“, – apgailestavo dabar jau 72 metų sulaukęs legendinės laidos „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjas V.Mačiulis. 

Pagerbė tikrai ne visus 

Ne paslaptis, kad V.Mačiulis ir kiti tuometės radijo ir televizijos Kauno redakcijos žurnalistai kauniečiai laisvės gynėjai kasmet pakviečiami į Seimą dalyvauti iškilmingame Sausio 13-osios minėjime. Tačiau vos keli kauniečiai televizijos ir radijo žurnalistai buvo apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais, nors vertų apdovanojimo, V.Mačiulio įsitikinimu, buvo daugiau.


„Mes daug kartų rašėme raštus specialiai komisijai, kad būtų pagerbti prie laisvės gynimo daug prisidėję žmonės. Daugelio jau nebėra tarp gyvųjų. Jau išėjo Anapilin operatoriai Stasys Dargis, Vacys Urbonavičius, Zigmas Milaševičius, technikai inžinieriai Vytautas Valaitis, Gintautas Valaitis, Benas Karla“, – bendražygius prisiminė V.Mačiulis. 

Jis ironiškai sakė, kad, išmirštant tragiškų įvykių dalyviams ir liudininkams, vis daugiau atsiranda pasišovusių paporinti, kaip jie 
gynė laisvę 1991-ųjų sausį. 




As_ir_Yla_II.jpg

„Nors aš puikiai žinau, kad tomis dienomis jų nebuvo nei Kaune, nei Vilniuje, norinčiųjų pasipuikuoti nepadarytais žygdarbiais daugėja“, – pažymėjo žurnalistas.

(Nuotraukoje: Vidas Mačiulis kartu su žurnalistu Raimundu Yla, 2018 metais palydėtas į  gimtųjų Skriaudžių kapines)


 Nustebo net V.Landsbergis 

.Mačiulis papasakojo atvejį, gerai iliustruojantį vilnietišką puikybę požiūryje į Kauną.„Kauno televizijos redakcijoje 2013-ųjų sausio 13-ąją Vytautui Landsbergiui parodėme mūsų susuktą dokumentinį filmą, kaip Kaunas rengėsi gintis 1991 metų sausio dienomis. Ekrane matyti tuometį „Merkurijaus“ prekybos centrą apsupę sunkvežimiai, prekių vežimėliai, minios žmonių, žinias be pertraukos skelbiantys žurnalistai. 

V.Landsbergis tada truputį nustebęs tarė, esą jis neįsivaizdavęs, kokį svarbų vaidmenį atlikęs Kaunas dramatiškomis 1991-ųjų sausio dienomis. Jo žmona Gražina net pyktelėjo: „Aš gi sakiau, Vytautai, kad nors Kauno tada nematėme, jis perėmė estafetę, kai okupantai užgrobė televiziją Vilniuje!“ 

V.Mačiulis teigė nemanąs, kad Kaunas tyčia menkinamas, stengiamasi nutylėti jo reikšmę tomis dienomis. „Matyt, dar gajus įsitikinimas, kad Vilnius ir yra visa Lietuva. Bet tai netiesa. Lietuva ir tomis dramatiškomis kovų už laisvę dienomis buvo ne tik Vilnius, bet ir Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, visi mūsų šalies miestai ir miesteliai. Pagaliau džiugu, kad pastaruoju metu Kaunas plačiau išskleidė sparnus, jau pradedamas matyti ne tik Vilnius“, – kalbėjo televizijos senbuvis ir Kauno patriotas. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad dokumentinis filmas apie įvykius Kaune 1991-ųjų sausį buvo parodytas gal kokius du kartus.


Ašaros užplūdo vėliau 


Dabar gal sunku patikėti, kad stuburo išvaržos ir kitų ligų iškamuotas žurnalistas, būdamas 45 metų, kalbėjo per televiziją arti 12 valandų ir pateko į rekordų knygą. V.Mačiuliui per sveikatą kirto ilgametis sunkus darbas: juk lakstyti paskui Arvydą Sabonį, Rimantą Kurtinaitį, Valdemarą Chomičių ir kitas lietuviškos „Svajonių komandos“ žvaigždes jų treniruočių ir varžybų metu nebuvo lengva užduotis, nors tai ugdė ištvermę, kurios prireikė 1991-ųjų sausio 13 ir 14 dienomis. Žurnalistas sakė tomis dienomis patyręs, kaip keistai žmogaus organizmas reaguoja į stresą. 

„Kai nakčia atvykau į televiziją, ilgą laiką nejaučiau jokios baimės. Bet kai bene trečią dieną kažkas į kabinetą paskambino telefonu ir pasakė, kad link S.Daukanto gatvės, kur buvo įsikūrusi Kauno redakcija, atrieda sovietų tankai, o medicinos seselės pradėjo dėlioti vaistus ir tvarsčius, pajutau baimę. Bet tai truko neilgai, juolab desantininkai pasuko atgal, Kauno nepuolė“, – prisiminė V.Mačiulis. Jis teigė televizijoje jautęsis tarsi robotas, žmogus be jausmų, tiesiog atliekantis savo funkciją, skelbiantis žinias, kurias tada sekė bene visas pasaulis.




As_vienas._II.jpg

„Tačiau kai trumpam buvau išleistas namo nusiskusti, nusiprausti ir persirengti, mane apsupo minia, susibūrusi prie Kauno radijo ir televizijos pastato. Žmonės buvo į kiemą išsinešę kelis televizorius, matė, kaip aš kalbu be pertraukos. Ir ėmė skanduoti: „Ačiū!“ Štai tada užplūdo jausmai – pravirkau. Atsisėdau į savo automobilį ir verkiau“, – prisiminė V.Mačiulis. 

Įvardijo dvi vertybe

Grįžęs namo jis bandė numigti, tačiau nepavyko net akių užmerkti – trukdė jaudulys ir pervargimas. „Artėjo 21 valanda, tą valandą tada per Lietuvos televiziją būdavo tradiciškai rodoma informacinė-propagandinė laida „Panorama“. Sumaniau, kad reikia paruošti iš „Panoramą“, – pasakojo žurnalistas. 

Raimondas Šeštakauskas  kartu  žinias vedė apsirengęs juodu kostiumu, o Vidas apsivilko baltą švarką, juodus marškinius ir pasirišo baltą kaklaraištį. Rankose laikė po žvakutę – vis dėlto gedulas.

„Padariau tokią lyg ir nepiktą parodiją, bet ne mūsų gyvenimo, o Kremliaus propagandos. Išmonė mane visada gundė, net ir dramatiškomis aplinkybėmis. Deja, ne visi suprato mano sumanymą, gavau vėliau ir piktą laišką. Ką padarysi, humoro pajautimas nėra stipriausia mūsų tautos charakterio savybė“, – pabrėžė išradingų avantiūrų kartais nevengiantis žurnalistas. Tačiau mažiausiai vienas kaunietiškas, apskritai lietuviškas būdo bruožas V.Mačiulį žavi iki šiol – tai gebėjimas susitelkti kritinėmis akimirkomis, stoti mūru už tas pačias vertybes.

„Apie kauniečius sakoma, kad jie taupūs, net šykštūs. Bet tomis sausio dienomis mus tiesiog užvertė maistu, cepelinais, mėsos gaminiais. O juk buvo prekių deficito laikai, parduotuvėse vargiai galėjai rasti daugiau nei dviejų rūšių žuvies konservų ir karvių kanopų. Verslininkai tada buvo vos pradėję verslą, bet, pavyzdžiui, „Tulpės“ vadovai kelias dienas valgydino nemokamai. Dabar tokio dosnumo pavyzdžių nė su žiburiu nerasi“ – sakė V.Mačiulis. Jis pripažino, kad atkūrus nepriklausomybę Lietuvos televizijai daug ko trūko – ne tik technikos, bet ir vakarietiškos televizijos žurnalistikos įgūdžių, viskas dvelkė sovietmečiu. 

„Be visų trūkumų, ideologinės priespaudos ir cenzūros, sovietų laikais vis dėlto daug dėmesio buvo skiriama profesionalumui. Svarbu buvo išvaizda, taisyklinga kalba. O dabar dailaus veidelio mergina pasideda krūtis ant stalo, ir jau televizijos žvaigždė. Bet žinau viena – jei pasikartotų kas nors panašaus į 1991-ųjų sausio įvykius, ir tos mergelės aukotųsi ne mažiau nei mūsų karta. Juk kauniečiui ir apskritai lietuviui nėra nieko brangiau už laisvę ir krepšinį!“ – įsitikinęs V.Mačiulis. 

Fotografo Edmundo KATINO nuotraukos, darytos Kauno televizijos studijoje 1991-ųjų sausio 14-ąją

Nuotraukoje (apačioje); Vidas Mačiulis kartu su Lietuvos žurnalistų sąjungos nare, kuri vėliau buvo išrinkta šalies parlamentare Dalia Teišerskyte


As_ir_Dalia_didele.jpg

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)