2019 m. gegužės 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Mūsų laukia žurnalistinės Stasio Lozoraičio premijos įteikimo iškilmės

LŽD inf.


Lietuvos žurnalistų draugija tradiciškai per Trijų Karalių šventę paskelbė, kam atiteko aukščiausias LŽD apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą 2018“. 

Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejiniais metais pirmą kartą per premijos dviejų dešimtmečių istoriją kandidatų vertinimo komisija nutarė pagwrbti du laureatus – sovietų okupacijos laikais leistos pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorių, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto, kurio 40-metį pernai minėjome, įkūrėją, Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių ir ilgametę LŽD narę, laikraščio Gudijos lietuviams „Lietuvių godos“ vyriausiąją redaktorę Marijoną Šaknienę (Žarkauskaitę).

Premija bus iškilmingai įteikta 2019 m. sausio 10-ąją, ketvirtadienį, 16 val., Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33).



S._Tamkevi__ius_II.jpgS. Lozoraičio premija arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui – veikiau ne įvertinimas, bet pagarba ir padėka už jo drąsų pasiryžimą tironijos sąlygomis leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, už išmintį ir apdairumą telkiant bendradarbius, už skrupulingą įsipareigojimą net ir nuolat jaučiant sovietų teismų, kalėjimų grėsmę skelbti vien tikrus faktus, už atsakomybės ir pilietiškumo pamokas. Dvasininkas, politinis kalinys S. Tamkevičius priespaudos laikais gynė laisvą, o dabar – atsakingą 
žodį. 

Ši premija tai LŽD padėka už viešąją S. Tamkevičiaus raišką, įkvepiančią pagarbą žmogaus orumui, pavyzdinės žurnalistikos gaires. Arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius viešomis kalbomis, pamokslais svarbiausių valstybės minėjimų ar Bažnyčios švenčių progomis, laikaščiuose, interneto portaluose, socialiniuose tinkluose iškart ir aiškiai išsako savo nuostatas visuomenės skaudulių, šeimos, pagarbos žmogaus gyvybei klausimais, o jo veikla TTGKK ir pamatinių žmogaus teisių gynimas yra neatsiejami nuo pilietiškos žiniasklaidos.











M.___akniene_II.jpg
Marijonos Šaknienės redaguojamas laikraštis „Lietuvių godos“ leidžiamas jau 25- erius metus, išlaikomas iš aukų, nemokamai platinamas Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams per Gervėčių, Pelesos bažnyčias, lietuviškas Rimdžiūnų, Pelesos vidurines mokyklas ir sekmadienines Gardino, Lydos, Usonių mokyklas. M. Šaknienė laikraštį maketuoja ir paruošia spaustuvei savo bute, informaciją straipsniams renka asmeninėmis ryšio priemonėmis. 

Labai reikalingas, lietuvybės židinėliams istorijos audrų nuo valstybės kamieno atplėštose lietuviškose salelėse neleidžiantis užgesti laikraštis pasirodo tik dėl didžiulio laureatės, negalvojančios apie pelną, entuziazmo. Mūsų kuklioji kolegė visada ėjo ir būna ten, kur skambaus vardo neužsidirbsi, pasakoja apie žmones, nelabai lepinamus žiniasklaidos dėmesio.

Vilniaus universitete (VU) lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę įgijusi, VU Estetikos katedros Tapybos studiją baigusi M. Šaknienė dirbo Varėnos r. Marcinkonių vidurinėje mokykloje, „Vakarinių naujienų“ , „Tautinės mokyklos“ žurnalo redakcijoje. 2017 m. apdovanota Stanislovo Rapolionio premija už publikacijas Rytų Lietuvos švietimo klausimais. „Lietuvių godoms“ du kartus skirta prelato Juozo Prunskio premija.



Iš LŽD premijos istorijos

1998-aisiais Lietuvos žurnalistų draugija LŽD Centro valdybos tuometės pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva įsteigė premiją, kuri pagerbiant diplomato bei politiko Stasio Lozoraičio (1924–1994) atminimą buvo pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.

Pirmoji premijos laureatė – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistė, TV laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėja Nijolė Baužytė. Premija įteikta 1998 m. vasarą.
20-asis laureatas (2017 m.) – kaunietis žurnalistas, politologas, istorijos tyrinėtojas, atradęs 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą profesorius Liudas Mažylis.

Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ ilgamečiai mecenatai – ūkininko, teisininko, Seimo nario Kazio Starkevičiaus šeima.




Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)