2019 m. kovo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Su jubiliejiniu gimtadieniu, Daiva Budriene, žurnaliste iš pašaukimo!

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Budriene_n._pirma.jpg


Šiandien, kaip ir kasmet sausio 9-ąją, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė Daiva Budrienė vėl bus pagerbta gimtadienio proga. Ir nesvarbu, kad jau keli metai ji gyvena ir dirba Londone. Ne viena, su vyru Antanu Budriu, kuris taip pat yra LŽS ir NŽKA narys. 

Iš Kauno mylimą mamytę Didžiojoje Britanijoje akimirksniu pasieks jos šaunių dukrų, vaikaičių ir žentų siunčiami sveikinimai ir linkėjimai. Juos jubiliatei skiria ir buvusios LRT Kauno televizijos darbuotojai, nes Daiva Budrienė sumanė, įgyvendino, vadovavo ir vedė ne tik laidą ,,Septynios Kauno dienos”, kurią žiūrovai ir dabar mato kiekvieną sekmadienį. 

 Ir LŽS Kauno apskrities skyrius dažnai prisimena ir džiaugiasi vis naujomis idėjomis kupiną valdybos narę Daivą Budrienę. Kaip ir skaitytojai. Simboliška, kad kolegė, savo kūrybinį kelią pradėjusi ,,Nemuno” žurnale, ir dabar šion redakcijon iš Londono ji siunčia savo rašinius. Išskirtinius, įdomius, reikalingus. Svarbiausia, parašytus su meile ir įkvėpimu. (www.kaunozurnalistai.lt irgi gavo porą kolegės rašinių, kuriuos greitai pateiksime savo skaitytojams).

Tiems, kurie netiki horoskopais, Daiva Budrienė įrodė, kad gimusi po Ožiaragio ženklu, atitinka visus jo teiginius: yra užsispyrusi, darbšti, kūrybinga. Jos pašaukimas buvo, yra ir liks žurnalistika!

Miela kolege, Jūs savo pavyzdžiu įkvėpėte ne vieną jauną studentą praktikantą, kad jis gali ir turi  tapti puikiu plunksnos broliu ar sese. Ir savo gimtadienio proga Daiva telefonu mums prabilo ne apie rūpesčius, problemas ar pilką kasdienybę, o tą didį džiaugsmą, kad buvo ir liko savo siela - žurnalistė. 

Pateikiame trumpas, bet iškalbingas mintis mums pasakytas Daivos Budrienės mintis:

,,Aš negaliu niekam atsakyti tiksliai, kiek metų aš dirbau žurnaliste, nes aš – nedirbau niekuomet! Kai tu kasdien kaifuoji, ar tai darbas? 

Žurnalistika buvo didžiausias antras mano gyvenimo nuotykis. Pirmasis - studijos Vilniaus universitete, su to meto korifėjais – S. Valiuliu ir L. Tapinu. Beje, per L Tapino paskaitas, parūkydavom įsidiskutavę apie I.Bergmano „Žemuogių pievelę“ ir režisieriaus darbą, ar gi tai buvo studijos? 

Tai buvo vienas ilgas, penkerius metus trukęs romanas su Žurnalistikos katedra, į kurią kartais, jei vėluodavau į paskaitas, galėdavau atlėkti avėdama naminėm šliurėm ir nebaigtu puodeliu kavos rankoj, nes gyvenau šalia Šv. Onos bažnyčios, o katedra buvo Pilies skersgatvyje. Įsiminiau visam laikui amžinaatilsį S. Valiulio būgštavimą:

 „Daiva, tu taip gerai rašai, prapulsi, vos tik ištekėsi, vaikai, puodai... visos prapuola. Tuomet jam atsakiau labai išdidžiai – „Dėstytojau, mes valgysim silkę nuo laikraščio, puodai tikrai ne man.“ Jo žodžiai man reiškė: neprapulti! Tai manau, kad neprapuoliau. 

Myliu tą laiką, kai dirbau žurnaliste ir džiaugiuosi, kad galėjau būti Kauno, apie kurį pasakojau visom įmanomom formom, dalimi. Tačiau žurnalistika yra beveik tas pats, kas baletas. Reikia labai jausti laiką, kuomet turi tiesiog nulipti nuo scenos. Ir man labai gaila, kad ne visi turi tą vidinį pojūtį... 

Esu laiminga, nes niekuomet gyvenime nedirbau, nedirbu ir dabar – išmokau savo mintis „išversti“ į pozityvią kalbą ir džiaugtis gyvenimu kiekvieną akimirką. O gal visuomet mokėjau? Savo realybę kuriam mes patys.

Kadangi mano darbas dabar nesusijęs su žurnalistika, o susijęs su žmonėmis, klausydamasi jų istorijų labai dažnai įsivaizduoju, kad „darau“ su jais interviu, tai taip ,,veža". Ir rašau. Savo blogą, kuris yra būtinas, kad nepamirščiau savo dainingos, minkštos, vaizdingos kalbos.“

P.S Lauksiu jūsų savo puslapyje: daivabudriene.wordpress.com

O mes lauksime savo kolegų Daivos ir Antano Budrių ne tik elektroninėje erdvėje, bet ir jų mielame Kaune. Nes čia, ,,Kaunas plius“ televizijoje, jiedu surado vienas kitą, pamilo, papildė ir laimingi keliauja laisvalaikiu po Didžiąją Britaniją. Kai viską pamatys, nusibos svetimoje žemėje, vėl sugrįš į Lietuvą, į mielą širdžiai kampelį. 

Mes Jūsų laukiame!

Nuotraukose iš asmeninio albumo - LŽS nariai Daiva ir Antanas Budriai

Budriai_D.A._Didele.jpg





Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)