2019 m. kovo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Erika Drungytė. Apokalipsė ir karvė

Erika DRUNGYTĖ, ,,Nemuno" redaktorė, LRS ir LŽS narė Erika DRUNGYTĖ


Erika Drungyte II_2.jpgAtėjo 2019-ieji. Visos šalies radijo ir televizijos stotys metus sutiko prasmingais sveikinimais, linkėjimais ir nuotaikinga šventine programa.

Gruodžio 29-ąją, šeštadienį, pasirodžiusi šventinė ,,Kauno diena“, skaitytojus pasieks tik ketvirtadienį. Bene pirmąkart dienraščio žurnalistai turės tiek daug poilsio dienų... 

Bus kada kolegoms paskaityti, ką rašo Lietuvos žiniasklaida, o pirmiausia, Kaune leidžiamas kultūros ir meno žurnalas ,,Nemunas“, kurio 2018-ųjų paskutinis – dvyliktasis žurnalo numeris išleistas didžiųjų švenčių išvakarėse. 

Kaip visada pirmasis leidinio puslapis yra skirtas ,,Nemuno“ redakcijos redaktorės, Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narės Erikos Drungytės mintims apie laiką, gyvenimą, žurnalą...


Erika DRUNGYTĖ. APOKALIPSĖ IR KARVĖ



NEMUNAS._Zurn._II.jpgApokaliptiniai metai. Taip sako. Kartoja kasmet. Esą visi ženklai rodo, kad visa baigiasi. Kur ledynai, ten šyla, kur vandeninga, ten džiūva, kur nafta, ten brolis brolį, kur pramogos ir malonumai turtingoj paplūdimio oazėj – net su šaknimis tuos grožius taifūnas. Panašiai ir mene. 

Esą verkia verlibras instagraminio posmo valgomas, paveikslas – konceptualiu tašku išdurtas, o penkių veiksmų opera – dirbtinio intelekto per naktį išperėta. Tiesa, fatalistai prideda, kad taip ir reikia tam žmogui, tegu dabar savo išvirtą košę srebia. Bet argi buvo laikai, kad nesrėbtų?

Dar XIX a., pasirodžius pirmiesiems naujos eros pranašams dagerotipams, Paulis Delaroche’as paskelbė tapybos mirtį. Vis atnaujindami šios minties formas, tapybos iki šių dienų nesidrovėjo laidoti dailėtyros „žyniai“. Tačiau tarsi pagal hinduizmo reinkarnavimosi principus ji atgimė ir netgi grįžta į gūdžią realistinio vaizdavimo pradžią, palikusi šalikelėj ekspresionizmą, abstrakcionizmą bei kitus pasitaškymus. 

Žodinėje kūryboje taip pat rimsta aistros. Nors vis dar mėgstama pasleminti poezijos klausytojų apsupty, kuo gražiausiais žiedais skleidžiasi tūkstantmetė haiku tradicija ar švelnioji griežtojo rimo silabotonika, netgi sonetai bei jų vainikai noriai pinami naujam gyvenimui. Nepaisydami visų šiuolaikinių technologijų privalumų bei naujųjų medžiagų „neatsivalgymo“ interjere ar viešosiose erdvėse, drąsiai išnyra retro pavidalai, deklaruodami būtosios estetikos renesansą. Tokių ir panašių judesių apstu.





NEMUNAS_2_II.jpgTai tik dar vienas kaitos metas. Ir jei jau jį nujaučiame, gal tereikia atidžiau perskaityti „Rolando giesmę“, „Dieviškąją komediją“, „Faustą“ ir… „Don Kichotą iš La Manšos“. Posakis, kad „nauja – tik gerai pamiršta sena“, taip pat praverstų. O labiausiai – visos puikiosios pasakos. Jose dažnai būta ir liūdnų pabaigų, kurias laimingomis pradėjo versti romantikai. Tačiau svarbiausias įvairių tautų išminties bruožas – paradoksas. Negalima tampa galima, logika paneigiama alogikos.

 Kitaip tariant – vadinamasis sveikas protas ypatingose situacijose pralaimi netikėtumui arba stebuklui. Žmogus niekada nėra liovęsis tikėti stebuklu, jis intuityviai žino, kad viskas įmanoma, tik ne visiems ir ne visada pavyksta.

Tas „Kalėdos yra stebuklų metas“ – žinoma, klišė. Niekas net nesigilina, kodėl taip sakoma, kur pakastas šuo. Neabejoju, kad Donelaitis, perpratęs šiuolaikinį gyvenimo būdą, perrašytų ir savąją poemą, o pagrindine veikėja tikrai taptų ne saulelė. Bet nors kol kas atrodo, jog pigūs Turkijoje gimusio, į Laplandiją nukelto ir kokakolinio brendo aprengto žmogaus triukai tebėra esminė švenčių dalis, argi nematyti ženklų, kad saldaus, barbiško grožio industrija rėkia tylyn? 

Kad humanizmo epochoje suformuluoti kertiniai klausimai tampa vis svarbesni ir fantastiniuose romanuose apie akių kontakto, lytėjimo ir jausmų nepažįstančias ateities generacijas pramuša žmogiškumo faktorius? Kiekviena era užaugina savo raganas ir savo sigutes, iškasa savo žarijų duobes ir atranda gyvybę atryjančias karves. Visą laiką vyksta lokalios reikšmės armagedonai ir ragnarokai. Ir apokalipsė bus. Neabejotinai. O paskui – vėl pavasaris. Laimingų Naujųjų metų!


,,Nemuno" žurnalo iliustracijos


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)