2018 m. gruodžio 13 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Perpetua Dumšienė. Tautos atmintis: Pagerbtas A.Ramanauskas-Vanagas

Perpetua DUMŠIENĖ, LŽS ir NŽKA narė

Vanagas_2._Didele.jpg


Tai buvo didinga akimirka, kai Popiežiaus vizito metu Šv. Tėvas aplankė ir Genocido muziejuje esančią kamerą, kurioje buvo ypatingai sadistiškai kankintas Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Jo  gyvenimo istorija pakelta į bažnytinę ir pasaulietinę garbę, tapo Laisvės kovų legenda. 
Buvo įvykdytas ir ilgai lauktas istorinis teisingumas – Lietuvos valstybė su didele pagarba perlaidojo savo didvyrį Antakalnio kapinėse. 
Ne mažiau svarbu, kad žymųjį partizanų vadą neraginami prisimena ir pagerbia Lietuvos žmonės. Tai Tautos atmintis. 



Vanagas_1_II.jpgRudenėjant vyko ypatingai svarbus Adolfo Ramanausko-Vanago 100-mečio minėjimas kukliame Lietuvos bažnytkaimyje – Nedzingėje, bažnyčioje, kur už altoriaus buvo įrengta partizanų vado slapta vadavietė, o 1945 metų rudens naktį palaiminta Adolfo Ramanausko-Vanago santuoka.

 Sutuokė Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Birutę Mažeikaitę slapta, patikimas dvasininkas, Dainavos apygardos partizanų ryšininkas, Nedzingės bažnyčios klebonas Zigmas Neciunskas.

 Šiame minėjime dalyvavo ne tik šeimos nariai, bet ir daug garbingų žmonių, pažinojusių partizanų vadą Vanagą arba Nedzingės kleboną Z.Neciunską. Daugelis minėjimo dalyvių žinojo, kad Nedzingės bažnyčioje ir klebonijoje buvo Ramanausko-Vanago vadavietė, čia vykdavo susitikimai ir pasitarimai. Minėjimo dalyviai jautėsi esą sakralioje erdvėje, ypatingo dvasinio lauko prieglobstyje – tai ką žmogui suteikia autentiška vietos dvasia, to nepatirsi nei jokioje kitoje pasaulio vietoje. 

Nedzingiškių parengtame minėjimo tekste rašoma: Tautos kova dėl savo laisvės ir Lietuvos valstybės nepriklausomybės yra amžina vertybė, ir kiekvienas tos kovos dalyvis vertas pasididžiavimo. Sunkus partizanų karas iškėlė ypač įsimintinų asmenybių. Nedzingės minėjimo dalyviai su pasididžiavimu mini ir gerbia žymų partizanų karo vadą, brigados generolą, Vyčio kryžiaus kavalierių Adolfą Ramanauską-Vanagą. 

Į Nedzingę – bažnytkaimį Varėnos rajone – iš Kauno vykau kartu su Kauno šaulių choru „Trimitas”. Šalia manęs autobuse prisėdo Laisvės kovų dalyvis, politinis kalinys Juozas Peičius. Kelionė man neprailgo, nes jis prisiminė apie gyvenimo laikotarpius, kai talkininkavo Ramanauskui - Vanagui. Vėliau jo pasakojimas persikėlė į Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos laikus, kai su bendraminčiais sumanė statyti paminklus žuvusiems partizanams. Vienas tų paminklų, skirtas žuvusiems Nedzingės partizanams ir 1941 metų sukilimo dalyviams yra šalia Nedzingės bažnyčios. 

Nedzingės bendruomenė ir Perlojos klebonas Ąžuolas Miliauskas, aptarnaujantis ir Nedzingės parapiją, atvykstančius žmones pasitinka prie bažnyčios esančioje miestelio aikštėje. Visos iškilmės – bažnytinės ir pasaulietinės – šiandien rengiamos bažnyčioje. Besirenkančius žmones pasitinka jaunųjų Nedzingės šaulių garbės sargyba. 

Žmonės dalijasi malonia žinia, kad iškilmingas mišias už partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jo žmoną Birutę ir už žuvusius Dainavos apygardos partizanus aukos vyskupas emeritas, atvykęs iš Kaišiadorių Juozas Matulaitis. Be abejo, žmonės labai jo laukia, nes žino, kad vyskupas pažinojo kunigą Zigmą Neciunską, dar iš tų laikų, kai jis pats buvo slapta įšventintas Merkinės dekanas. Susikaupę ir susimąstę žmonės klauso vyskupo homilijos apie krikščionišką drąsą ir pasiaukojimą kovoje dėl Lietuvos laisvės. 



Vanagas_0_II.jpg
Po šv. mišių, kurių metu giedojo Senosios Varėnos bažnytinis choras „Sonata”, prasidėjo pasaulietinė minėjimo dalis, kuriai dvasinio polėkio suteiks ir muzikinė-literatūrinė kompo-zicija. 

Minėjimui vadovauja Nedzingės bibliotekos vedėja Irena Krutulienė ir Nedzingės šaulių vadas Albertas Jakubavičius. Buvo primenami svarbiausi A.Ramanausko-Vanago biografijos ir Laisvės kovų faktai.


Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 metais kovo 6-tają JAV. Kai Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą, 1936 metais Adolfas baigė „Žiburio” gimnaziją Lazdijuose. Įstojo į Klaipėdos pedagoginį institutą. Vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, institutas  persikėlė į miestą prie Nevėžio. 1939 metais jis baigė Panevėžio pedagoginį institutą. Tais pačiais metais įstojo į Kauno karo mokyklą ir baigė paskutiniąją, 15-tąją karininkų laidą. 1940 metų rudenį pradėjo dirbti mokytoju Druskininkų krašte. 1941 metais, prasidėjus karui, A. Ramanauskas dalyvavo sukilime ir vadovavo partizanų būriui Druskininkų apylinkėse. Vokiečių okupacijos metais persikėlė į Alytų ir dirbo Alytaus mokytojų seminarijoje. 

Labai reikšmingą apsisprendimo partizanauti metą, randame atsiminimų knygoje „Daugel krito sūnų”. Kai po antrosios sovietų okupacijos A. Ramanauskas suprato, kad atėjūnai siekia dvasiškai ir fiziškai sunaikinti lietuvių tautą, Lietuvos valstybingumą, Adolfas paliko mėgstamą darbą, civilinio gyvenimo patogumus ir išėjo kovoti už laisvę – tapo partizanu Vanagu. 

Partizanavimo pradžioje, 1945-ųjų spalio 7-tają dieną Nedzingės bažnyčioje slapta vedė Birutę Mažeikaitę. Sutuokė kunigas, Dainavos apygardos partizanų ryšininkas Zigmas Neciunskas-Elytė. Jaunavedžiai kartu  ėjo partizaninės kovos keliu. Birutė buvo jo bendražygė ir bendramintė, kurios  slapyvardis – Vanda. 1948 metais Birutei ir Adolfui gimė dukra Auksutė. 




Vanagas._Orkestras_II.jpgVietiniai žmonės ypač didžiuojasi, kad legendinis partizanų vadas Nedzingėje patyrė vien gero, čia jis gyveno bažnyčioje ir klebonijoje įrengtose slėptuvėse, susitikdavo su partizanų vadais ir ryšininkais.

Į minėjimą atvyko Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanuskaitė-Skokauskienė su šeima, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius. Kartu su jais ir Laisvės kovų dalyviai – partizanų patikėtinis Juozas Peičius, tremtinys, buvęs Nedzingės šaulių vadas Motiejus Vinkevičius, savo aktyvios veiklos metais gyvenęs Vartavalakio kaime. Nedzingės biblioteka ruošiasi užrašyti šio žmogaus  pasakojimus. 

Visų dėmesio centre buvo Auksutės Ramanauskaitės - Skokauskienės šeima. Ši likimo ir gerų žmonių išsaugota žymaus partizanų vado dukra, tikriausiai, buvo laiminga Nedzingės bažnyčioje, kurioje buvo slapta sutuokti jos tėveliai. Šv.mišiose giedojo iš Senosios Varėnos atvykęs bažnytinis choras, sakralią bažnyčios erdvę puošė Ramanausko-Vanago portretai, Kauno šaulių vyrų choro pakiliai atliekami kūriniai...Trumpa atokvėpio minutė prisimenant Nedzingės bažnyčioje įvykusią tėvelių tuoktuvių ceremoniją. 

Po istorinio pasakojimo Ramanusko-Vanago dukros mintys grįžo į šį laikmetį. Auksutė priminė, kad laisvės kovų šmeižimai nesibaigia, todėl reikia  budriai saugoti žuvusiųjų atminimą. Adolfo Ramanausko–Vanago premiją, kuri kasmet bus skiriama ir už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią Lietuvos pilietiškumą ir patriotizmą, tautiškumą ir dvasines vertybes; už sukurtus literatūros, dailės, muzikos, teatro, kino kūrinius, skatinančius visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančius meilę ir ištikimybę Lietuvai.

Pirmoji Adolfo Ramanausko–Vanago premija bus įteikta 2018-ųjų lapkričio 29–ąją - legendinio Pietų Lietuvos partizanų vado žuvimo dieną. Ateityje varėniškių premija bus įteikiama gegužės mėnesį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Varėnoje arba Merkinėje.




Vanagas._Dums._II.jpg*** 
Kai girdime ir skaitome bendražygių atsiminimus apie Ramanauską-Vanagą, tai visur pabrėžiama, kad žmonės vadą labai gerbė ir labai mylėjo. Gal ir už tai, kad jis kančias ir įtampą išblaškydavo gražiai dainuodamas ar grodamas armonika. 

Tad partizanų dainos posmai, nuskambėję Nedzingėje, tegul bus amžinai išskleista kovų vėliava:
Prisirinkau nuo Tavo kapo
Rudens priplėšytų žiedų,
O jie tyliai tyliai prašneko
Lyg būtumei prašnekęs Tu.

Tu išėjai, o Tavo kelią
Per amžius pergalė lydės,
Palinkus diemedžio šakelė
Tau apie laisvę sušnabždės. 


Publikacijos autorės, LŽS ir NŽKA narės Perpetua Dumšienės  nuotraukos



Vladimiras BERESNIOVAS:
EPIGRAMOS


Aleksui DABULSKIUI
Skundžias Alekso žmona, –
Vien satyros negana...

Jurgiui GIMBERIUI
Rašo, paišo ir kitaip kuria
Jurgis ne pagal kepurę.

Vidmantui KIAUŠUI
Lyrikos „biškis“, satyros „biškis“, –
Ir še tau Elmiškis.

Eimantui KLUSUI
Susigaudo ne kiekvienas glušas
Iš ko šaiposi Rimantas Klusas.

Vyteniui NEVERDAUSKUI
Lengviau ūkininkui, šeimininkei, meistrui
Patarti nei pačiam žemę arti.

Gintarui PATACKUI
Kalta ne lyrika, o kavinė,
Kad paaky mėlynė.

Laimonui INIUI
Kai Lietuvoj
Slapta veikė
Knygnešys
Jurgis Bielinis
Buvo aišku,
Kad greitai gims
Rašytojas
Laimonas Inis
- - -
Su „Nemuno“
Vardu
Prabėgo
Metai...
Net graudu.

Kas yra kas
Truputį aukštaitis,
Truputį žemaitis,
Truputį dzūkas,
Truputį suvalkietis.
Kartu sudėjus –
Esu kaunietis.

Būsiu teisingas ir doras
Keisčiau lytį į Vytį,
Tėvynę į kavinę,
Bet... kad toks geras oras –
Būsiu teisingas ir doras...

Pasirinkimas
Kam – kairieji,
Kam – dešinieji,
Kam – centristai,
O kam – aferistai.

Buvo rimta priežastis
Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo,
gerdavom iš nevilties.
Kai laimėdavo – iš džiaugsmo...

Katinas – „Miau“,
Šuo – „Au, au“.
Jis – „Aū- ū !
Ji – “ I love You!“







KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)