2020 m. gegužės 26 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Ir žurnalistams pravers – Didysis lietuvių-esperanto kalbų žodynas

Povilas JEGOROVAS, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas

Esperanto_virselis_II.jpg


Išleistas Didysis lietuvių-esperanto kalbų žodynas. Šio didžiulės apimties leidinio autoriai yra žymus Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas,muziejininkas,redaktorius, vertėjas, žodynininkas Petras Čeliauskas ir ankstesnių žodynų autorius Konstantinas Puodėnas (1923 – 2009).

Žodyną išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga. Žodynas yra leidžiamas ir pristatomas visuomenei pasitinkant Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį, kuris bus 2019-taisiais. 

Žodyno apimtis yra 51 spaudos lankas, 816 puslapių, 45000 žodžių. Tai -
 daugiau nei 30 didelio ir kruopštaus darbo metų rezultatas. Tokios apimties žodyno Lietuvoje dar nebuvo. Paskutinį kartą Konstantino Puodėno nedidelės apimties žodynas išleistas 1988 metais ir jau seniai yra tapęs bibliografine retenybe. 

Šis leidinys yra parengtas akademinio Dabartinės lietuvių kalbos, Tarptautinių žodžių žodynų ir norminio didžiausio esperanto kalbos aiškinamojo iliustruoto žodyno  pagrindu. Didžiajame ž
odyne yra pateikiama dabartinės lietuvių kalbos leksika ir dažniausiai vartojama mokslinė terminologija. Knygos pabaigoje - tikrinių vardų vardynas (asmenvardžiai, geografiniai vardai, astronominiai vardai ) ir esperanto kalbos žodžių darybos taisyklės.

Žodynas yra išleistas 1000 egz. tiražu rėmėjų lėšomis, spausdino - UAB ,,Morkūnas ir Ko". 
Knygą redagavo Antanas Grincevičius ir Danutė Vidrinskienė. Viršelio (nuotraukoje)autorė Virginija Jokubkaitė.

Pirmasis Lietuviškai- esperantiškas žodynėlis pasirodė 1921 metais, bet jis buvo vos 80 puslapių. Balys Giedra kartu su Petru Lapiene 1940 metais buvo parengę Pilną lietuvių-esperanto kalbų žodyną (apie 35000 žodžių), ir jis jau buvo įteiktas spaustuvei, bet sovietų okupacija šį grandiozinį darbą sunaikino. Tik po 20 metų (1960-taisiais) 15000 egz. tiražu išspausdintas platesnis (apie 5000 lietuviškų žodžių ) Stasio Sabalio Lietuvių-esperanto kalbų žodynėlis.

Vėliau prie žodynų daug dirbo Konstantinas Puodėnas. 1988 metais 40000 egz. tiražu išleistas jo parengtas ir Adomo Vaitilavičiaus redaguotas dvigubas Esperanto-lietuvių ir Lietuvių-esperanto kalbų žodynas, kurio antroji dalis apima 195 puslapius ( apie 15000 lietuviškų žodžių ) .

K.Puodėnas buvo parengęs ir daug platesnio Lietuvių-esperanto kalbų žodyno juodraštinį variantą, kurį reikėjo iš pagrindų perdirbti, taisyti, pildyti, redaguoti. Tačiau tas jo mašinraštis labai palengvino ir pagreitino šio šiuo metu išleisto žodyno parengimą. Todėl Konstantinas  taip pat yra laikomas šio žodyno bendraautoriumi.

Žodyną (nuotraukoje jo viršelis) galima įsigyti Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centre ( Kaunas, S.Daukanto g. 11 ), Lietuvos esperantininkų sąjungoje (Kaunas, L.Zamenhofo g.5 ) ir internetu https://leidiniai.plc.lt Žodyno kaina - 25 eurai.




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)