2018 m. gruodžio 12 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Anot kolegos, žurnalistai, kalbėkim žodžiu, žvilgsnius, skausmu...

www.kaunozurnalistai.lt



Dirse_J._Didele.jpg


Buvęs laikraščio ,,Kaišiadorių aidai" redaktorius, LŽS ir NŽKA narys Jonas Laurinavičius, dabar gyvenantis Vilniuje, šią vasarą atšventė savo aštuoniasdešimtmetį. Dar kartą sveikiname buvusį LŽS Kauno apskrities skyriaus narį!



Laurinavi__ius_J.__II.jpgKolegos Jono jubiliejui skirtoje knygoje ,,Bendraplunksniai“ yra ir keli J.Laurinavičiaus eilėraščiai. Vienas iš jų - ,,Kalbėkim“

Kalbėkim tylą,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim...

Tas Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nario Jono Laurinavičiaus parašytas eilutes papildykime gyvenimo proza...


,,Kalbėkim skausmu“. Kai Amžinybėn vienas po kito iškeliauja senjorai, Ačiū Dievui, kad mirtinos ligos dar aplenkia jaunus žurnalistus, laidotuvių dieną nejaukiai žvalgaisi ir akimis skaičiuoji, kiek atėjo buvusių kolegų. Nedaug. Ir kuo toliau, tuo mažiau yra atjautos ir supratimo, kad gyvųjų pareiga lankyti sergančiuosius ar palydėti mirusiuosius. Moralas paprastas, kaip mes elgiamės su kitais, taip bus pasielgta ir su mumis. Gal dar blogiau, kai nė vienas žurnalistas ,,neturės“ tada laiko ar noro atsisveikinti...

,,Kalbėkim tyla“. Vėlinių dieną visi skubėjome į kapines, kur palaidoti mūsų artimieji. O buvęs Lietuvos televizijos Kauno redakcijos operatorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Jonas Dirsė (viršutinėje nuotraukoje) jau keleri metai iš eilės lapkričio pradžioje aplanko ir buvusių kolegų kapus Petrašiūnuose, Karmėlavoje, Romainiuose, Raudondvaryje. 

Jau pats sulaukęs septyniasdešimt aštuonerių, šiais metais palaidojęs savo brolį ir seserį, prieš mėnesį palikęs ligoninės palatą, neturėdamas savo automobilio, Jonas Dirsė sugeba uždegti žvakeles ant savo buvusių bendradarbių kapų...

 Nuostabu. Jautru. Kilnu. Kad daugiau būtų tokių LŽS narių, kuriems žurnalistinė bendruomenė – šventas dalykas. J.Dirsė yra pagaminęs ir Lietuvos kapinėse pastatęs beveik dvi dešimtis originalių kryžių, o nuostabiais medžio drožiniais jis  apdovanoja žurnalistus, švenčiančius jubiliejinius gimtadienius.

Žurnalistikos senjorų klubo MES narys Jonas Dirsė surado ir originalų kambarinį citrinmedį, kurį norėjo įteikti jubiliejinį gimtadienį šventusiai Teklei Mačiulienei, buvusiai ,,Kauno dienos“ redaktorei. Deja, pats tą dieną senjorų sueigoje dalyvauti negalėjo, nes atsidūrė ,,Raudonojo kryžiaus" ligoninėje. Dabar pati T.Mačiulienė gydosi LSMU Kardiologijos klinikoje, todėl pasinaudodama mūsų portalu sako: AČIŪ! Ne tik Jonui Dirsei, bet ir visiems, kurie ją sveikino gimtadienio proga.




Varzgaliene_n._II.jpg- Atsiprašau visų, kuriems nepadėkojau savo publikacijoje ,,Diena, kai kolegų žurnalistų dėka aš atsidūriau ... danguje“, už sveikinimu ir nuoširdžiausius linkėjimus. O jų buvo keliasdešimt“, - sako T.Mačiulienė. – Viena pirmųjų mane pasveikino dabar Dubline gyvenanti žinoma Lietuvos televizijos puikių muzikinių laidų redaktorė Dzintra Varžgalienė (nuotraukoje - prieš 13 metų kolegei  išduotas Lietuvos žurnalistų sąjungos nario pažymėjimas).

-Iš Airijos dažnai sulaukiu D.Varžgalienės telefoninių skambučių su mane įkvepiančiais žodžiais. Ji supranta kitus, nes pati dabar irgi yra medikų priežiūroje. Sveikatos, Dzintra, kaip ir Jums, mano nuoširdūs bendrakursiai Irena ir Sigitai Krivickai! Gaila, kad retai, tik laidotuves susitinkame…”- linki LŽS narė Teklė Mačiulienė.

Malonus sutapimas. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys vilnietis Povilas Sigitas Krivickas, šiemet taip pat sulaukęs prasmingo gimtadienio, mūsų internetinei svetainei atsiuntė archyvinę nuotrauką (kuri yra publikacijos apačioje). Kolega P.V.Krivickas, dažnai mus nudžiuginantis savo prisiminimais, rašo:

,,Jubiliejai ateina ir praeina (tą šiemet pajutau ir ant savo kailio), o jaunystė pasilieka (bent atmintyje). Savo nuostabai netvarkingame fotoarchyve radau studentiškų laikų aplamdytą fotografiją, kurioje kokiais 1959 metais užfiksavau tris kursiokes - Teklę, Ziną ir Ireną - su Antanu Trakymu, tikriausiai aptariant Istorijos-Filologijos fakulteto sienlaikraščio reikalus.
Taigi šį kartą siunčiu fotoarchyvinį linkėjimą. Gyvuokite, žurnalistės!” 

Fotografų Alberto Švenčionio ir Povilo Sigito Krivicko nuotr.


Maciuliene_T_studente_didele.jpg











Beresniovas__Vlaber___I_II.jpg

LŽS NARYS 
VLADIMIRAS
BERESNIOVAS

,,TRUPINIAI"

Laša
Laša
Laša
Ne nuo stogo –
Iš nosies
Laša...
* * *
Gėrė
Gėrė
Gėrė
Sveikatos nepragėrė.
Ne degtinę,
Ne trauktinę.
Gryną
Vandenį
Gėrė.
* * *

Kopose
Prie jūros
Ant karšto
Smėlio
Saulė protą
Džiovina...
* * *
Popiet,
Vakare,
Per naktį –
Šaunu!
Rytą
Iš proto
Einu,
Einu...
* * *
Sklinda
Tarp žmonių
Gandai,
Kad rudeniop
Atskris
Gandrai...
* * *
Pažadino rytas
Kvepiančia kava.
Vakaras paguldė
Putojančiu
Alum...
* * *
Tuščios šnekos
Tuščios mintys
Prie tuščio butelio –
Laikas namo...
* * *
Be alaus
Be šampano,
Be degtinės,
Be bobutės pyragėlių.
Nebus
Sotaus
Vakarėlio

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)