Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis Amžinojo poilsio vietos skęsta nuo gėlių ir žmonių jūros. Jaudinančios, gražios, įsimintinos akimirkos, kai taip Lietuvoje gyvieji bendrauja su mirusiaisiais. Juo labiau, kai vis dažniau kalbama, kad mūsų laikmečio žmonės susvetimėjo: vaikai – reti tėvų svečiai, o buvę bendradarbiai net į laidotuves neateina…
Palikime abejones ramybėje, nes aš viską turiu paneigti šimtu procentų.
(Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Teklė Mačiulienė)
Kai šių metų gegužę staiga mirė mano sesuo Vanda, bene šimtas žmonių, ne tik artimieji, giminės, kaimynai, bet ir buvę bendradarbiai ,,Kauno dienos“ ir ,,Ūkininko patarėjo“ redakcijose, nuoširdžiai užjautė, gausiai dalyvavo laidotuvėse.
Štai dėl ko aš Vėlinių dieną prisimenu ne tik Išėjusius artimuosius, bet ir visus, kurie tada pasidalijo mano skausmu.
(Nuotraukoje: T.Mačiulienė, žurnalistės Rūta Kanopkaitė (viduryje), Aldona Kibirkštienė)
Rudenį, kai švenčiau savo jubiliejinį gimtadienį, ne tik šypsojausi, bet ir nubraukiau džiaugsmo ašarą. Pirmiausia, kai laikraščiuose, portale www.kaunozurnalistai.lt perskaičiau buvusių kolegų
sveikinimus.
(Nuotraukoje: Buvusią redaktorę sveikina Violeta Vilkauskaitė-Liukaitienė (viduryje), Audronė Jankuvienė ir kt.)
Sužinojau, tai ,,Kauno dienos“ ir ,,Ūkininkų patarėjo“ redaktorių pavaduotojų Aušros Garnienės ir Violetos Vilkauskaitės – Liukaitienės, taip pat Lietuvos žurnalistų sąjungos narės Dalios Juškienės iniciatyva gimė tie name sujaudinę buvusiųjų žodžiai.
Violeta surinko net kelių dešimčių buvusių ,,Kauno dienos“, kuriai aš nemažai metų vadovavau, parašytų laiškučių, skirtų mano šventei. Šiandien už tai dar kartą tariu visiems triskart – AČIŪ!
Ačiū ir už nuostabias valandas ,,Floros simfonijos“ pobūvių salėje, kai nuoširdžius žurnalistų, artimųjų, giminių, kaimynų žodžius palydėjo pianisto Kęstučio Paulaičio atliekama muzika.
(Nuotraukoje: Jubiliatę sveikina ją redaktorės poste pakeitusi Aušra Lėka)
Televizijos operatorius Vytas Selelionis tikriausiai, užfiksavo ir man pačiai netikėtą mintį:
,,Šiandien aš pasijutau esanti … danguje. Rodos žvelgiu iš aukštybių, matau daugybę mielų veidų, kurie kalba apie mane lyg, apie angelą (iš tikrųjų, vieną – net ir įteikė žurnalistė Virginija Skučaitė), visi linksmi, laimingi, kaip ir aš!“
Gausiame svečių būryje buvo apie dvidešimt
žurnalistų (įskaitant ir mano šeimos artimuosius, kurie įgijo šią profesiją arba priklauso LŽS bendruomenei, kaip ir bičiulės Birutė Mačienė, Lilija Stoškienė, Austė Stoškutė-Korbutė, LŽD
pirmininkė Gražina Petrošienė).
(Nuotraukoje: LŽS narės Lilija Stoškienė ir Austė Stoškutė-Korbutė)
Labiausiai nustebino manęs neužmiršę bendražygiai – kaunodieniečiai, kuriuos palikau beveik prieš dvidešimt metų, perėjus į ,,Ūkininko patarėjo” redakciją. Visi bendražygiai buvo ir liko man labai artimi, brangūs, savi.
Kai vyr. redaktorė kasdien iš pavaldinių reikalaujanti naujo, įdomaus, netikėto rašinio yra ,,baisi šefė“. O gal tai užkrečiantis pavyzdys?
(Nuotraukoje: Buvusi laikraščio ,,Ūkininko patarėjas” redaktoriaus pavaduotoja, kurios pareigas perėmė Teklė Mačiulienė, dabar redaguojanti žurnalą ,,Rasos”, Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė)
Kaip nesidžiaugti, kai buvę pavaldiniai Aušra Lėka, Audronė Jankuvienė, Rūta Kanopkaitė, Birutė Garbaravičienė, Dalia Juškienė, Violeta Vilkauskaitė, Stasys Jokūbaitis irgi tapo vadovais, kaip ir buvusi praktikantė Aušra Garnienė. O kur dar Aldona Kibirkštienė, Ramutė Vaitekūnaitė, Virginija Skučaitė, Kornelija Dusevičienė. Jos vis dar į mane kreipiasi: ,,Redaktore…”.(Nuotraukoje: Buvusią savo redaktorę sveikina dabar ,,Ūkininko parėjo” redaktoriaus pavaduotojas Stasys Jokūbaitis)
(Nuotraukoje: Sveikinimus nuo kauniečių Garbaravičių šeimos perduoda buvusi T.Mačiulienės kolegė ir IQ žurnalo redaktorių tarybos vadovė, LŽS narė Birutė Garbaravičienė)
Neapsakomas jausmas, kai po tiek išsiskyrimo metų tavęs neužmiršo, prisiminė, atėjo, apkabino, atviromis akimis žvelgė ir nuoširdžiai man kalbėjo…
Tą popietę nuriedėjo ne viena džiaugsmo ašarėlė. Kaip ir prieš dvejus metus, kai pabudusi po sunkios širdies operacijos, iš jų telefonu sulaukiau padrąsinančių žodžių.
Mielosios mano kolegės, Jūs buvote nuostabios, elegantiškos, šmaikščios, kaip ir kolega Stasys Jokūbaitis, tokios ir likote. Kaip ir tie neužmirštami prisiminimai iš ,,Kauno dienos“ (,,Kauno tiesos“) redakcijos permainingų laikų.
(Nuotraukoje: Žurnalistė Ramutė Vaitekūnaitė buvo ir liko ištikima buvusiai ,,Kauno dienos” vadovei)
Tai buvo ne tik džiaugsmingi, bet ir sunkūs redakcijai metai.Mums nenorėjo nuimti apynasrio, laikyti pririštus prie partijos ir vykdomojo komiteto langų. Gėdingai elgėsi, kad tik mes nebūtume laisvi ir nepriklausomi.
(Nuotraukoje: ,,Kauno dienos” stilistė Kornelija Dusevičienė (viduryje) ir dienraščio žurnalistė Virginija Skučaitė)Toks mūsų sąjūdietiškas pasipriešinimas atvirais, teisingais, reikalingais ir įsimenančiais skaitytojams rašiniais, supykdė buvusią valdžią ir konkurentus, bet mes ne tik išlikome, bet ir įrodėme savo TIESĄ ir pasiekėme žurnalistinę LAISVĘ!
O tas netikėtas ,,patekimas į dangų” 2018-ųjų rudenį – man nebuvo kaip sapnas. Tai žemėje patirtas palaimintas jausmas. Dėl jo aš dar ilgai ilgai noriu gyventi, noriu kartu būti ne tik su artimaisiais, bet ir su manęs neužmirštančiais bendradarbiais – buvusiais kaunadieniečiais!
Visi būkite sveiki drūti ir laimingi!
Nuotraukose: Lietuvos žurnalistų sąjungos narės
Teklės Mačiulienės sveikinimai garbingo jubiliejaus proga
www.kaunozurnalistai.lt ir Audronės Jankuvienė nuotr.
